Naujienos

Aplinkos ministerija gauna skundų, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neretai ir nepagrįstai skaičiuoja savininkams žalą, padarytą fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika, iškirtus medžius augančius privačiose namų valdose ar kaimų privačios žemės valdose ir privačiuose miškuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 673 “Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymo Nr. 274 “Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2004, Nr. 10-285) 2 ir 2.1. punktais, saugotini želdiniai yra medžiai ir krūmai augantys ne miško žemėje miestų, miestelių, kaimų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo ir kitose miestų valstybinės žemės teritorijose bei privačios žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose sklypuose. Be to, remiantis šiuo įsakymu, želdiniai augantys kaimų privačiose žemės valdose taip pat yra nepaskelbti saugotinais. Kadangi želdiniai, augantys privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose sklypuose, o taip pat želdiniai, augantys kaimų privačiose žemės valdose yra nepaskelbti saugotinais želdiniais, todėl šių valdų savininkai želdinius prižiūri ir tvarko savo nuožiūra.

Pagal šio įsakymo 3.5. punktą, namų valda – tai žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir jo priklausiniai (ūkiniai, buitiniai, verslo pastatai ir įrenginiai), sodas bei kiti želdiniai, kiemas ir daržui bei kitoms reikmėms naudojamas žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o šio įsakymo 3.7. punktu nustatyta, kad privati žemės valda yra privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31 ir 31.1. punktais, nustatyta, kad miško savininkas privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. 2 dalies 1 punktą, pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala, o vadovaujantis šio įstatymo 23 str. 2 dalimi 2 punktu, valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 521 “Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, miško savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 40-1501) 3 ir 3.1. punktais, nustatyta, kad žala, fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padaryta aplinkai, atlyginama pagal šiuo nutarimu patvirtintą tvarką, o pagal šio nutarimo 3.2. punktą, žala, fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padaryta miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams, atlyginama pagal šiuo nutarimu patvirtintus dydžius ir šio nutarimo 5 punktu nustatyta, kad ieškinius dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka pateikia valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai miškų pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-8 yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios.

Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugą, priežiūrą, tvarkymą ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarką, taip pat privačių miškų apsaugą ir tvarkymą bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos miškų savininkams, atlyginimo tvarką, įgaliojimų nesuteikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams skaičiuoti žalos, padarytos savininkams, kai iškertami jų privačiose namų valdose ir kaimų privačiose žemės valdose augantys želdiniai ne jų iniciatyva, o taip pat ir skaičiuoti žalos miškų savininkams, padarytos fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika.

Privačių namų valdų ir kaimų privačių žemės valdų savininkai dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, kai iškertami jų valdose augantys želdiniai ne jų iniciatyva bei miškų savininkai dėl juridinių ir fizinių asmenų neteisėta veika padarytos jų miškams žalos atlyginimo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas (policiją, teismą) dėl asmenų patraukimo atsakomybėn. Ir tais atvejais, kai teisėsaugos institucijos vykdo tyrimą dėl asmenų, susijusių su padarytos žalos privačių namų valdų ir kaimų privačių žemės valdų savininkams bei miškų savininkams atlyginimu, ir kreipiasi į regionų aplinkos apsaugos departamentus, prašydamos paskaičiuoti savininkams padarytą žalą už iškirstus medžius, tuo pagrindu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalo žalą skaičiuoti.

Remiantis aukščiau išdėstytu pagrindu, prašome regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovus užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos, o taip pat žalos padarytos miškų savininkams atlyginimo nustatytos tvarkos ir žala padaryta šiems savininkams, neteisėtai iškirtus jų privačioje žemėje ar privačiame miške augančius medžius, būtų skaičiuojama tik gavus teisėsaugos institucijų prašymus.