Naujienos

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pažymėjo,kad planuojamas naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos biudžetas yra šiek tiek mažesnis ir sudaro 6,599 mlrd. Lt. Ji pažymėjo, kad Lietuva privalomai turės prisiimti įsipareigojimus ne mažiau kaip 5 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų skirti LEADER programai, ne mažiau kaip 30 proc. - klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos, ekologinio ūkininkavimo ir išmokoms vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.  Pagal ankstesnės LR Vyriausybės sprendimą „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“, iki 10 proc. kaimo plėtros lėšų turi būti skiriama miškų ūkio priemonių finansavimui (ką dabar stambiųjų ūkininkų spaudžiama ŽŪM ima ginčyti). Tam tikra dalis lėšų turės būti skiriama ir ankstesnių kaimo plėtros programų tęstiniams įsipareigojimams, techninei pagalbai, veiklos lėšų rezervui.

 

J.Stakėnienė atkreipė dėmesį į galimus sprendimus dėl lėšų perskirstymo tarp II-ojo (kaimo plėtros) ir I-ojo ramsčių (tiesioginės išmokos). Jau nuo 2014 m., tokios ES valstybės narės kaip Lietuva, gaunančios mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų  vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų nukreipti tiesioginėms išmokoms finansuoti arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų voko nukreipti kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Posėdžio dalyviai pastebėjo, kad į kaimo plėtrą nukreiptas lėšų perskirstymas akivaizdžiai būtų naudingesnis mažiems ir specializuotiems ūkiams.

 

 

Posėdžio dalyviams buvo pristatytos naujuoju finansiniu laikotarpiu planuojamos įgyvendinti miškų sektoriaus priemonės ir veiklos: priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Prieigos prie miško žemės gerinimas“, priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimas“ veiklos sritys „Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“, „Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir padarytos žalos miškui atlyginimas“, „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, „Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, gabenimą bei jų rinkodarą“, taip pat priemonė „Su Natura 2000 susijusios išmokos“.

Šias priemones pristatęs ŽŪM Kaimo plėtros departamento vyr. specialistas Gediminas Mažeika atkreipė dėmesį į tai, kad naujuoju programiniu laikotarpiu ŽŪM nori atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės, nes ji praėjusiame programiniame laikotarpyje buvo visiškai nepopuliari. Miškų valdytojai bus remiami įveisiant miškus, skatinami didinti miško ekonominę vertę į jį investuojant ir atliekant ne visuomet pelningus, tačiau naudingus darbus. Siekiant efektyvesnio miškų valdymo bus skatinama kooperuotis.

Posėdyje dalyvavę Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Valstybinės miškų tarnybos ir Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) atstovai vieningai pasisakė nepritariantys ŽŪM teikiamiems siūlymams. Pasisakė VMT direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas, LMSA pirmininkas Algis Gaižutis, AM Miškų departamento vyr.specialistas Donatas Vaikasas.

 

Aplinkos ministerija oficialiai yra informavusi ŽŪM (2013-07-31 raštas Nr.(12-4)-D8-6472), kad LR Vyriausybės 2012 m. gegužės 21 d. pasitarimo protokolo Nr. 34 2 punkte nurodyta, kad, rengiant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą, Europos Sąjungos paramos miškų ūkiui dalis turėtų siekti apie 10 proc. visos kaimo plėtrai skiriamos paramos. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų planuojamas biudžetas yra 6,599 mlrd. Lt.

Vadovaudamiesi aukščiau paminėtu LR Vyriausybės protokoliniu sprendimu ir atsižvelgdami į tai, kad Europos Sąjungos šalių kaimo plėtros programose miškų ūkiui vidutiniškai skiriama 9 proc. visų kaimo plėtrai skirtų lėšų, AM siūlo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programoje miškų ūkio srities priemonėms skirti ~ 590 mln. Lt. (dabartiniu 2007-2013 m. laikotarbiu buvo numatyta skirti ~800 mln.lt)

AM, VMT ir LMSA nepritariame siūlymui paramą miškų įveisimui skirti tik veisiant mišką žemėje, kurios našumas neviršija 25 balų. Parama miškų įveisimui turi būti teikiama visose žemėse, kuriose yra išduotas leidimas įveisti mišką vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio  ir  aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144.

 

Kuo mažiau lėšų skirti miškininkystės priemonėms visuose susitikimuose stiprai spaudžia dabartinę ŽŪM vadovybę stambiuosius žemdirbius atstovaujantys ūkininkų sąjungos ir bendrovių asociacijos vadovai. Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas bandė aiškinti, kad naujus miškus įveisę žmonės nieko daugiau neveikia tik uodus veisia, tad jokios paramos tam skirti nereikia.

 

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra paskaičiavęs, kad šiuo metu 2% ūkininkų (stambiausiųjų) gauna ~50% visų žemdirbiams skiriamų išmokų (I ramstis). Tad sumažėjus bendram žemės ūkui skiriamų ES išmokų vokui, stambieji ūkininkai aršiai priešinasi ne tik galimam lėšų perskirstymui tarp ramsčių kaimo plėtros priemonių naudai, bet deda visas pastangas, kad eliminiuotų iš paramos kuo daugiau galimų pareiškėjų (prie jų priskirdami ir miškininkystės veiklomis užsiimančiuosius).

 

Posėdžiui pirmininkavusi žemės ūkio viceministrė Leokadija Počekovska kreipėsi į visas  organizacijas iki š.m. rugsėjo 1 d. raštu LR žemės ūkio ministerijai pateikti savo pasiūlymus dėl naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių ir jų finasavimo, aiškiai nurodant- iš kurių svarstymui pateiktame projekte numatytų priemonių atimti finansavimą ir kam pridėti.