Naujienos

Toliau augantis žaliavinės medienos eksportas į Kiniją neramina pramoninkus

Urėdijoms ir Vyriausybei nerandant būdų užtikrinti reikiamą žaliavos kiekį medienos pramonei, auga apvaliosios medienos eksportas. Kinijos įmonės, remiamos šalies vyriausybės, išplukdo vis daugiau medienos, tuo pačiu keldamos kainas urėdijų aukcionuose,- 2013-07-09 aktualią temą analizuoja "Verslo žinios".

„Kinija į Europą atplukdo labai daug prekių, ir, kad laivai neplauktų tušti atgal, jie yra suinteresuoti vežti bet ką. Jie vienu metu intervencinėmis kainomis supirkinėjo makulatūrą ir veždavo, kol mums nepavyko uždėti tam tikrų stabdžių ir to pristabdyti. O visai neseniai kinai pamatė, kad jų visos turimos valiutos atsargos iš esmės ir yra makulatūra – turiu omenyje dolerius. Tada jie masiškai visame pasaulyje pradėjo supirkinėti žaliavas: medvilnę, metalus, medieną“, – pasakoja Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius.

Jo teigimu, Kinijos importuotojai būtent Lietuvoje rado skylę – pavyzdžiui, Latvijos, Lenkijos valstybiniai miškai pernelyg gina savo gamintojus ir perpardavėjai ar kitų šalių įmonės gali pretenduoti nebent į likučius.

VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimais, padarinės, t. y., perdirbimui skirtos medienos, eksportas 2013 m. balandžio mėnesį, palyginti su 2012 m. balandžio mėnesiu, augo 54,8%, iki 33,2 mln. Lt. Labiausiai augo eksportas į Latviją ir Kiniją, augimas – atitinkamai 5,2 mln. Lt ir 3,7 mln. Lt.

„Kinijos atstovai lietuvišką padarinę medieną perka per tarpininkus Lietuvoje, o šios medienos gabenimo į Kiniją kaštus jiems kompensuoja vyriausybė“, – prekių eksporto apžvalgoje rašo „Versli Lietuva“ analitikai [lietuvosmiskai.lt komentaras: Ataskaitą "Prekių eksporto tendencijos 2013/06 rasite čia...>>>]

Nors į Kiniją dar neeksportuojama daugiausia medienos, pasak p. Beinorto, augimo tendencija neramina ir byloja apie dieną, kai kinai bus importuotojų priešakyje.

„Jūs įsivaizduokite, kokie yra kaštai logistikos, plaukti nuo čia aplink Europą į Kiniją, tai iki kiek jie gali didinti medienos kainą aukcione? Čia yra fantastika“, – kinų galimybėmis stebisi medienos perdirbėjų atstovas.

Situacija gegužę nepagerėjo

Eksporto rodikliai parodo ir kitą, jau seną medienos pramonės žaizdą – Latvijos ir Lenkijos perdirbėjai, įsigiję daug pigios medienos savo šalyse, gali pasivaržyti dėl papildomo kąsnio Lietuvoje, neprarasdami konkurencingumo – vidutinė savikaina išlieka nedidelė.

Už galvų medienos pramonininkai susigriebė pernai gruodį, kai daugumai jų pritrūko žaliavos – ją nusipirko didesnes kainas pasiūliusios medieną eksportuojančios įmonės.

Vyriausybė pažadėjo situaciją išspręsti, tačiau iki šiol prieita tik prie kosmetinių pakeitimų, kurie perdirbėjų padėties iš esmės nepagerins, o gegužės mėnesio aukcionai didesnių vilčių nesuteikė.

„Paskutiniai rezultatai vos geresni, bet tendencija išlieka“, – sako p. Beinortas.

„Situacija aukcionuose bloga, mes jų nelaimėjome, – konstatuoja Alfonsas Meškauskas, UAB „Baldai jums“ generalinis direktorius. – Šiek tiek turime žaliavos pagal ilgalaikes sutartis ir toliau orientuojamės į privačius pardavėjus, nes iš valstybinių nupirkti mums nepasisekė – daugiau siūlyti negalime, nes būtume nekonkurencingi, o iš privačių gavome už tą kainą, kurią siūlėme urėdijoms.“

Tačiau jis teigia, kad negali remtis vien privačiais miškais, kurie Lietuvoje paruošia apie pusę visos apvalios medienos, – šie pernelyg nepastovūs.

„Privatūs yra labai slidus dalykas – tai yra sutartys, kurios sudaromos labai trumpam laikui, kai jie turi medienos. Jei sąlygos pablogėja arba nukrenta kaina, jie nebekerta. Tampi priklausomas nuo situacijos rinkoje, užtat mes dirbame atsargiai“, – aiškina p. Meškauskas.

Panašiai ir su ilgalaikėmis sutartimis, kurios, kaip sumanyta, turėtų padėti vietiniams perdirbėjams, tačiau, kadangi medienos kaina perskaičiuojama kas pusę metų, įvykus aukcionui, stabilumo ir planavimo galimybės ilgalaikės sutartys nesuteikia.

„Ateina koks pilietis, kuris perka 200 kubų ir sukelia kainas tam, kuris perka 200.000 kubų“, – sako p. Beinortas.

Pasak p. Meškausko, nuo gruodžio žaliavos kainos nekrenta, o kai kur ir kyla, tad įmonė bando keisti veiklos profilį – esą su tokiomis žaliavų kainomis masyvo gaminti nebeapsimoka.

„Medienos kaina sudaro daugiau nei 50% gaminio kainos. Jei mes perkame 20% brangiau, kaip mes galime konkuruoti?“, – klausia „Baldų jums“ vadovas.

Gali prireikti įstatymo pataisų

Apie mėnesį prie derybų stalo sėdintys Vyriausybės, Generalinės miškų urėdijos ir medienos perdirbėjų atstovai kol kas išeities neranda.

Pasak Jūratės Juozaitienės, premjero patarėjos aplinkos apsaugai, kol kas dar nerasta priemonė, kuri padėtų apsaugoti vietinius perdirbėjus, tačiau tuo pačiu tenkintų Konkurencijos tarybą ir Europos teisės departamentą – aršiausius priešininkus, be pačių medienos eksportuotojų.

„Kiekviena valstybė bet kokiais būdais stengiasi saviems sudaryti pačias geriausias sąlygas, o mes žiūrime kažkokios bendraties ir visą laiką prisidengiame ta konkurencija ir Europos direktyvomis“, – atsidūsta p. Juozaitienė.

Pasak premjero patarėjos, nesutarimų kyla ir dėl galimų urėdijų nuostolių, tad reikėtų reguliuoti jų vidinius finansinius planus.

„Jei nerasime sprendimo, matysime, kad tie du ratai negalimi, bandysime teikti miškų įstatymo pataisas – miškininkai sako, kad viską galima išspręsti tik per įstatymą“, – sako p. Juozaitienė.

Jos teigimu Vyriausybė yra pasiryžusi išeitį surasti ir laikosi pozicijos, kad reikia remti gamybą, kuriančią daugiau pridėtinės vertės valstybei, nei žaliavos eksportas, tiesa, naudą dar reikės tiksliau apskaičiuoti. Gegužę asociacija „Lietuvos mediena“ suskaičiavo, kad apsirūpinę žaliava, medienos perdirbėjai padidintų savo sektoriaus eksportą 1 mlrd. Lt, iki 9 mlrd. Lt.

Kol kas vienintelis pakeitimas – ilgesnis medienos pirkimo istorijos reikalavimas, norint sudaryti ilgalaikes sutartis. Jos nuo šiol bus sudaromos tik su tomis įmonėmis, kurios jau 5, o ne 3, metus perka medieną iš urėdijų. Tačiau pakeitimas situacijos iš esmės nekeis, nes jau dirbantys medienos perpardavėjai tai daro ilgiau, nei 5 metus.

„Mūsų vienintelis noras yra, kad Lietuvoje sąlygos būtų tokios pačios, kaip kaimyninėse valstybėse, – sako p. Beinortas. – Mūsų medienos perdirbėjai Lenkijoje ir Latvijoje de facto medienos nusipirkti negali. Jei pasiimsi taisykles, labai prie jų neprisikabinsi. Latviai, be visų kitų niuansų, turi reikalavimą, kad mediena būtų apskaitoma nepriklausomų matuotojų automatizuotose linijose Latvijos teritorijoje. Iš esmės medieną iš valstybinių miškų perka 20 įmonių klubas ir kaina nustatoma to klubo posėdyje. Lenkija turi dviejų ratų sistemą, skirtumas tarp pirmojo ir antrojo ratų kainos yra vos ne 30%.“

Generalinė miškų urėdija žadėjusi atsakyti į „Verslo žinių“ klausimus iki pietų to dar nebuvo padariusi.

Mato  Noreikos straipsnį "Pramonei ir urėdijoms nerandant sprendimo mediena plaukia į Kiniją" skaitykite 2013.07.09 portale  vz.lt čia...>>>