Naujienos

Rekordinę 8 mlrd. Lt apyvartą pernai pasiekusi medienos pramonė nerimauja dėl apsirūpinimo mediena

Pernai dešimtadaliu ūgtelėjusi ir beveik 8 mlrd. Lt apyvartą pasiekusi medienos sektoriaus pramonė šiemet toliau augina raumenis – investuoja į technologijas, plėtrą, naujus produktus. Augimą gali stabyti medienos žaliavos trūkumas. „Šiemet nebematyti anksčiau buvusio nuoseklaus gamybos augimo. Visoms medienos prekių grupėms kritiškas buvo praėjusių metų gruodis ir po jo dar vis neatsigaunama“, – 2013 05 29 teigia dienraščiui "Verslo žinios" prof. Antanas Morkevičius, asociacijos „Lietuvos mediena“ ekspertas.

Pagrindinė šios tendencijos, kuri ryškiausiai matoma baldų gamybos segmente, „kaltininkė“ – persitvarkanti AB „Vilniaus baldai“ (VB), viena didžiausių šalies baldų gamybos įmonių. Ji šiemet keičia maždaug pusę produkcijos asortimento, tam įmonėje montuojami nauji įrenginiai, pertvarkoma gamyba. Dėl pertvarkų 2013 m. I ketvirtį VB pardavimo pajamos siekė 35 mln. Lt, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jos apyvarta buvo 27 mln. Lt didesnė.

Pasiekti anksčiau buvusį gamybos lygį VB planuoja antrąjį metų ketvirtį, tačiau metinė jos apyvarta, tikėtina, bus mažesnė. „Bendrovė neprognozuoja pasiekti 2012 m. pardavimo, tačiau tikisi dirbti pelningai ir išsaugoti visas darbo vietas“, – nurodo VB finansinėje ataskaitoje. Pernai VB pasiekė 230 mln. Lt apyvartą, 3,5% mažesnę nei prieš metus.

Plečiamos rinkos
Kai kurių didžiųjų baldininkų 2013 m. I ketvirčio rezultatai buvo kiek prastesni nei prieš metus, tačiau dauguma jų planuoja didesnius nei pernai metinius pardavimus. To tikėtis leidžia atliktos investicijos į gamybą, su švedų baldų milžine IKEA sudarytos sutartys.

Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės (VMG) valdybos pirmininkas, skaičiuoja, kad grupei priklausančios klijuotos faneros gaminius iš beržo gaminančios „Sakuonos“ pajamos šiemet augs 20–25% ir perkops 100 mln. Lt.
„Sakuonoje“ šiemet bus papildomai sukurta 200 darbo vietų, pradėsime gaminti naujus gaminius – iš beržo lukšto bus formuojami kėdės ir foteliai. Tai sudėtingesnės technologijos produktas ir pridėtinė jo vertė aukštesnė“, – aiškina p. Paulauskas. Gaminti šią produkciją „Sakuona“ įsipareigojo pagal 2010 m. pasirašytą sutartį su IKEA. Kitos VMG įmonės – UAB „Klaipėdos mediena“ – pajamos 2012 m. siekė per 230 mln. Lt, šiemet turėtų ūgtelėti apie 15%, nurodo p. Paulauskas.

Rimas Varanauskas, korpusinių baldų gamybos AB „Freda“ valdybos pirmininkas, prognozuoja, kad įmonės pardavimai šiemet didės 7–8%. „Rinkose padėtis nebloga, prognozuojama, kad antrąjį pusmetį Europos ekonomika bus gyvesnė. Todėl ir mūsų nuotaikos optimistinės“, – sako jis. Pernai „Freda“ produkcijos pardavė už 242 mln. Lt. Kaip dauguma didžiųjų šalies baldininkų, ji šiuo metu dirba pagal IKEA užsakymus.

Iki 30 mln. Lt apyvartą tikisi kilstelėti ir „Baltic Furniture Components“ (BFC), gaminanti vonios, virtuvės, svetainės baldų fasadines dalis iš medienos plaušo plokštės. Ši įmonė su IKEA nedirba, gaminius parduoda užsakovams Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, o p. Varanauskas, BFC bendraturtis, teigia, kad augimo požymių matyti ir šiose rinkose.

„SBA Furniture Group“ priklausančios korpusinių baldų UAB „Germanika“ pardavimo pajamos pernai siekė 98,5 mln. Lt, beveik 44 mln. Lt daugiau nei prieš metus. Bendrovė 2010 m. laimėjo IKEA skelbtą konkursą miegamojo komplektams gaminti, 2011 m. investavo 36 mln. Lt į „vilktųjų“ korpusinių baldų gamybos liniją, o pasirašyta 5 metų trukmės sutartis leidžia tikėtis per šį laikotarpį pagaminti ir parduoti produkcijos už 750 mln. Lt.

Didžiausia sektoriaus įmonė – IKEA koncernui priklausanti medienos drožlių plokščių gamybos UAB „Swedspan Girių Bizonas“ (SGB) – pernai pasiekė beveik 316 mln. Lt apyvartą ir šiemet ryškesnio augimo nesitiki. „Pardavimo rodiklius planuojame panašius kaip pernai“, – praneša Regina Zasienė, SGB generalinė direktorė. Įmonė daugiausia dėmesio žada skirti gaminių kokybei užtikrinti, investicijoms į veiksmingesnį išteklių panaudojimą.

SGB šiuo metu derina ir netrukus paleis naują apdailinimo liniją, kuria galės gaminti įvairesniu formatu apdailintas plokštes. „Tai leis baldų gamintojams gaminti baldų detales su mažiausių atliekų kiekiu. Apdailinti bus naudojama vadinamoji „hot melt“ technologija, kuri leis pagaminti dar švaresnius produktus baldų gamintojams ir kartu – galutiniam vartotojui“, – naujosios linijos pranašumus vardija p. Zasienė.

Rengiasi šuoliui
Daugiau parduoti planuoja ne tik baldininkai.  „Šiemet turėtume augti maždaug dešimtadaliu. Pagrindinės mūsų rinkos – Skandinavija, Vokietija, Šveicarija – yra geros, stabilios“, – nurodo Irmantas Rajunčius, 285 mln. Lt apyvartą pernai pasiekusios parketo gamintojos UAB „Boen Lietuva“ generalinis direktorius.
Tikėtina, kad artimiausiais metais parketo gamyba Lietuvoje gali išaugti. Norvegų kompanija „Boen“, kuriai priklauso „Boen Lietuva“, susijungė su panašios specializacijos šveicarų bendrove „Bauwer Parkett“, praėjusią savaitę buvo gautas konkurenciją prižiūrinčių institucijų leidimas.
„Šiemet poveikio nepajusime, o kitais metais daug kas keičiasi. Pagrindinis pranašumas tas, kad gaminsime produktą, kurį šiuo metu šveicarai perka iš kitų gamintojų. O mūsų asortimentas bus papildytas jų produktais“, – naudą aiškina p. Rajunčius.

Gerokai padidinti gamybą ir eksportą ateityje turėtų ir UAB „Juodeliai“. Pernai spalį bendrovė pradėjo medienos apdirbimo padalinio Radviliškyje statybas. Šio projekto vertė – 37,5 mln. Lt, tai turėtų būti pirmasis Baltijos regione ir Lenkijoje medienos apdirbimo cechas, turintis visiškai kompiuterizuotą medienos apdirbimo infrastruktūrą. „Juodelių“ apyvarta pernai viršijo 43 mln. Lt, tai apie 8% daugiau nei 2011 m. Šiemet įmonė planuoja parduoti už 50 mln. Lt.

Higieninio popieriaus gamintoja AB „Grigiškės“ nurodo, kad 2013 m. jos pardavimai sieks 148 mln. Lt ir bus 37 mln. Lt didesni nei pernai. O nuo 2014 m. pabaigos, kai bus įgyvendinta 53 mln. Lt vertės investicinė programa, kasmet 20.000 t higieninio popieriaus pagaminančios bendrovės produkcijos pardavimai per ateinančius dvejus metus išaugs du kartus.

Išimties neišsikovojo
„Žaliava, žaliava ir dar kartą žaliava“, – klausiamas, kas gali užtemdyti optimistinį Lietuvos baldų ir medienos pramonės vaizdą, sako Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius.

Ponas Morkevičius atkreipia dėmesį į neigiamą tendenciją: metų pradžioje didėjo padarinės medienos eksportas, ypač aktyvūs buvo pirkėjai iš Latvijos. 2013 m. I ketvirtį iš Lietuvos buvo išvežta 501.000 kub. m padarinės medienos, beveik 80.000 kub. m daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Pono Beinorto teigimu, „padėtis yra kritinė“, o paaštrėjo ji pernai gruodį, kai pusmetiniuose aukcionuose medienai iš valstybinių miškų įsigyti kainas sukėlė tarpininkai ir vietos pramonė „liko be žaliavų“.

„Padarinės medienos eksportas kelia sunkumų ne tik plokščių gamintojams. Perdirbdami medieną išlaikome darbo vietas, o sukuriama pridėtinė vertė yra neabejotinai didesnė, palyginti su medienos eksportu. Didėjant medienos kainai, auga ir galutinio produkto kaina, dėl to kenčia klientai, mažėja apyvarta, o valstybė surenka mažiau mokesčių“, – aiškina p. Zasienė.

Pramonininkai, prašantys, kad aukcionai būtų skelbiami dviem ratais – per pirmąjį žaliava apsirūpintų vietos pramonė, per antrąjį ją galėtų pirkti visi norintieji – sulaukė Vyriausybės pažadų, kad problema bus sprendžiama. Tačiau šiemet pataisymų pramonė greičiausiai nesulauks: nauja tvarka neparengta ir nepatvirtinta, tad miškų urėdijos jau skelbia pusmetinius aukcionus pagal senąsias taisykles.

Šaltinis: Žurnalistės Eglės Markevičienės 2013 05 29 straipsnį "Skundžiasi dėl žaliavos, tačiau planuoja augti" dienrašytje "Verslo žinios", Nr. 102, 6p., skaitykite čia...>>>