Naujienos
LMŽD apie Lietuvos medžiotojų statistiką
Policijos registre yra 31 tūkst. asmenų, turinčių leidimus laikyti medžioklinius ginklus, vadinasi, ir teisę medžioti. Pastaraisiais metais medžiotojų sąvadui duomenis teikė 28 tūkst. medžiotojų, iš jų 24 800 deklaravo priklausymą medžiotojų draugijoms. Kitoms medžiotojų organizacijoms (Lietuvos medžiotojų sąjungai „Gamta", Sūduvos medžiotojų sąjungai) priklauso 1400 medžiotojų," laisvų šaulių" yra apie 1800,- medžiotojų statistiką Liteuvoje analizuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD).Turinčių teisę medžioti ir laikyti medžioklinius ginklus, bet neteikiančių duomenų medžiotojų sąvadui asmenų yra apie 3000. Taigi, nuo viso medžiotojų skaičiaus Lietuvoje šiuo metu yra 84,5 proc. asocijuotų medžiotojų - LMŽD vienija 80 proc., kitos organizacijos - 4,5 proc., laisvieji šauliai sudaro 5,8 proc.
BENDRA APŽVALGA
Vidutinis medžioklės ploto vieneto dydis Lietuvoje yra 8650,1 ha. Didžiausi vidutiniai plotų vienetai (virš 9000 ha) suformuoti Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse. Vilniaus apskritis padalinta į sąlyginai daug medžioklės plotų vienetų, tad vidutinis plotų vienetų dydis šioje apskrityje yra mažiausias.
Miškai sudaro vidutiniškai 33 proc. ploto vieneto. Patys miškingiausi plotai yra Alytaus apskrityje, kur ploto vienetų miškingumas siekia 46,2 proc., t.y. beveik pusę plotų dengia miškai. 2011 m. Statistikos departamento duomenimis Alytaus apskrities miškingumas siekė 44 proc.( bendras Lietuvos miškingumas - 33,2 proc). Mažiausiai miškingi medžioklės plotai yra Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, kur miškai yra fragmenuoti ir išsisklaidę.
Vidutinis narių skaičius medžiotojų kolektyvuose - 41 medžiotojas. Daugiausiai medžiotojų į kolektyvus buriasi Telšių, mažiausiai - Panevėžio apskrityse. Beveik visose apskrityse kolektyvų nariai yra asocijuoti ir deklaruoja priklausymą kuriai nors draugijai. Daugiausiai neasocijuotų narių turi Marijampolės ir Vilniaus apskričių medžiotojų kolektyvai.
[...]
GLOBOTI FAUNAI KOLEKTYVAI SKIRIA BEVEIK PUSĖ METINIO BIUDŽETO
Vidutinis kolektyvo metinis pajamų fondas sudaro 13 350,31 Lt (kiekvienam kolektyvo nariui nuo vidutinio narių skaičiaus įnašas po 325,62 Lt per metus). Iš jų mokesčiams už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą vidutiniškai skiriama 6158,5 Lt arba 46,1 % metinio kolektyvo biudžeto.
Gyvūnų globai ir šėrimui, bietechninių priemonių, pagerinančių slėpimosi, veisimosi, žiemojimo ir maitinimosi sąlygas, įrengimui kolektyvai vidutiniškai per metus skiria po 5604,6 Lt, tai sudaro 42 proc. arba du penktadalius viso biudžeto. Atskiruose regionuose šie skaičiai siekia iki 49 % (Kauno apskrityje) ar netgi 54,5 % (Utenos apskrityje).
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškams arba pasėliams atlyginti vienas kolektyvas skiria vidutiniškai 433,6 Lt per metus, tačiau atskirose apskrityse, atsižvelgiant į tai, kiek yra ūkinės paskirties žemės, žalos atlyginimas labai skiriasi. Daugiausiai lėšų dėl padarytos žalos tenka skirti Marijampolės ir Utenos apskričių medžiotojų kolektyvams.
