Naujienos

Praėjusią savaitę po Lietuvos prezidentės susitikimo su energetikos ministru paskelbtas prezidentės raginimas "nedelsiant imtis priemonių, kurios sustabdytų kainų kilimą ir pažabotų monopolinio biokuro tiekėjo įsigalėjimą".

Jau kitą dieną ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius suskubo pranešti: "Šilumos ūkio gamintojai, gavę valstybės finansinę paramą šilumos ūkio gamybai ar pertvarkai, privalomai turės pirkti biokurą per biokuro biržą." Jis užsiminė, kad biržoje "Baltpool" šilumininkams teks pirkti ne mažiau kaip pusę naudojamo biokuro.

Valstybės vadovai nurodo svarbiausias tokio planuojamo sprendimo priežastis: skaidrinti biokuro (medienos) rinką ir panaikinti monopolį biokuro rinkoje bei sumažinti šilumos energijos kainas vartotojams.

Būtų šaunu

"Kaip valdžia nuspręs, taip ir darysime. Tada, matyt, teks ir sutartis su tiekėjais nutraukti, tik nemanau, kad bus geriau", - LŽ svarstė UAB "Varėnos šiluma" direktorius Virginijus Guoga. Šios bendrovės 87 proc. naudojamo kuro sudaro medienos drožlės, o parduodama šilumos energija yra viena pigiausių Lietuvoje - varėniškiai už šilumos kilovatvalandę moka po 21,61 cento, arba geru trečdaliu mažiau negu brangiausiai mokantys anykštėnai (36,04 cento už kilovatvalandę), kurių katilinėse tik 7 proc. sudaro biokuras.

Pasak Varėnos savivaldybės valdomos įmonės vadovo, dabartinė apsirūpinimo biokuru tvarka visiškai tenkina: paskelbus viešą kuro pirkimo konkursą, su laimėtoju pasirašoma sutartis, kurioje tiekėjas garantuoja tiekimą bet kuriuo metu bei sutartyje nurodyta kaina. "Svarbiausia mums žiemą ne kaina, o tiekimo garantija. Sutartyje yra sąlyga, kad laiku neparūpinęs sutarto biokuro kiekio tiekėjas privalėtų mokėti didžiules baudas", - pabrėžė V.Guoga.

L.Žalaitė: "Šiuo metu Lietuvoje rinkos sąlygas diktuoja pirkėjai, todėl savo vietos po saule ieškosi biokuro pardavėjai."

Jis abejojo, ar kuro tiekimą imtųsi garantuoti "Baltpool" birža, darbą pradėjusi vos prieš pusmetį. "Jeigu birža galėtų užtikrinti kuro tiekimo patikimumą, būtų labai šaunu, nereikėtų jokių konkursų", - svarstė V.Guoga ir priminė, kad ekstremaliomis sąlygomis, kai kuro paklausa smarkiai padidėja, jis ir kainuoja gerokai brangiau.

Birža ramina

LŽ sakė esanti tikra, kad jau šios vasaros viduryje baigusi pertvarkas birža bus pasirengusi aptarnauti visas centralizuoto šilumos tiekimo įmones ir tiekėjus. Jos teigimu, biokuro pirkėjai galės būti ramūs ir dėl tiekimo patikimumo, kuris bus ne mažesnis, nei šilumos gamintojai turi dabar, pirkdami kurą pagal ilgalaikes sutartis. "Birža taip pat kels reikalavimus tiekėjui, kai kuriais atvejais net griežtesnius. Kiekvienas biokuro pardavėjas, ypač jei nori garantuoti didesnį kuro tiekimo kiekį, privalės pateikti užstatą, proporcingą savo prisiimtiems įsipareigojimams. Be to, birža atliks tiekėjo finansinio patikimumo, patirties ir panašias patikras", - pasakojo biržos vadovė. Tai, anot jos, suteikia galimybių biržos prekyboje dalyvauti ir smulkiesiems biokuro gamintojams, bet šių prisiimti įsipareigojimai turės būti proporcingi jų pajėgumui.

Per biržą sudaromi sandoriai tiekti kurą ateities laikotarpiams - nuo vasaros bus galima sudaryti sandorius savaitei, mėnesiui arba ketvirčiui. Taigi šilumos įmonės vasarą galės sudaryti sandorius žiemos tiekimui. L.Žalaitė pažymėjo, kad birža veikia ištisus metus, todėl jei žiema bus šaltesnė nei tikėtasi arba šildymo sezonas užsitęs, sandorį bus galima sudaryti ir kitai savaitei.

Ji tikisi, kad būsima nauja tvarka pastatys ant kojų ir biržą. Per pirmuosius du mėnesius prekybai biržoje užsiregistravo 23 tiekėjai, bet vėliau procesas sustojo, nes nesiregistruoja pirkėjai. "Šiuo metu Lietuvoje rinkos sąlygas diktuoja pirkėjai, todėl savo vietos po saule ieškosi biokuro pardavėjai. Manau, artimiausiu metu neliks šitos bėdos", - sakė L.Žalaitė. Anot jos, ir šiandien tėra keli pirkėjai. Tokiomis sąlygomis tiekėjams birža lieka nepatraukli, nes teikiant pardavimo pavedimus tektų įšaldyti dalį kapitalo reikalaujamam užstatui - 5 proc. pavedimo sumos ir 10 proc. sandorio vertės.

Ne panacėja

Tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad iš reguliuojamų centralizuotų šilumos gamintojų pareikalavus ne mažiau kaip pusę biokuro pirkti biržoje padėtis labai pasikeis, ir juolab vien dėl to sumažės šilumos kaina vartotojams. Jie abejoja ir galimu biržos prekybos mastu. "Mes esame prekiavę biržoje, bet norint sudaryti išankstinį sandorį didesniems kiekiams, reikia tam pasiruošti, sukaupti atsargų - juk ne orą parduodi, - LŽ aiškino vienos didžiausių Lietuvos medienos rinkos dalyvių UAB "Timbex" biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius. - Medienos tiekėjams reikia ir atitinkamų gamtinių sąlygų - ne bet kada į mišką įvažiuosi. Vadinasi, reikia kurą kaupti visiems metams. Tai nėra taip paprasta." Jo nuomone, birža turėtų būti kompleksinio sprendimo dalis, bet ji niekada nebus panacėja.

E.Gaidamavičius: "Jeigu dabar viskas bus paleista per biržą su trumpalaikėmis sutartimis, biokuro gamintojams iškils rimtas pavojus."

Pasak jo, biokuro kainos, nurodomos sutartyse, ir dabar nėra aukštos, bet ilgalaikės sutartys tiekėjui garantuoja ilgalaikį darbą, bent šiokią tokią plėtrą. "Taigi, ir šilumos gamintojas, ir tiekėjas įsipareigoja vienas kitam: vienas stabiliai tieks, o kitas pirks ne mažiau, negu numatyta sutartyje", - pasakojo biokuro šakos specialistas. Be to, anot jo, biokurui gaminti vienas medienos smulkintuvas kainuoja daugiau kaip 2 mln. litų, tačiau valstybės finansinės paramos gamintojai iki šiol iš esmės neregėjo. "Jeigu dabar viskas bus paleista per biržą su trumpalaikėmis sutartimis, biokuro gamintojams iškils rimtas pavojus, nes planuoti tolesnes perspektyvas, investicijas į technikos atnaujinimą ar juolab verslo plėtrą bus per drąsu", - sakė E.Gaidamavičius. Jis apgailestavo, kad valdžia įprato radikalius verslui rūpimus sprendimus priimti nepasitarusi su rinkos dalyviais.

Viskas sudėtingiau

"Viskas yra sudėtingiau, negu manoma. Iš tikrųjų reikia labai gerai išmanyti apsirūpinimo biokuru ir šilumos gamybos bei tiekimo schemą, norint priimti tokius radikalius sprendimus", - LŽ kalbėjo Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas. Bendrąja prasme, anot jo, svarbiausia yra tiekimo garantijos, kuro pristatymo sąlygos, tiekėjo ir gamintojo santykiai ir panašūs dalykai. Birža, jo manymu, šito garantuoti negalinti. "Ilgalaikės sutartys su visomis sankcijomis yra daug patikimesnė priemonė apsirūpinti biokuru, juolab kad biržoje to kuro galima ir negauti tada, kai jo labiausiai reikia, arba smarkiai pakilus paklausai už jį teks mokėti labai brangiai - tiek, kiek tuo metu nustato rinka. Nepavykus nusipirkti kuro biržoje, prarastos galimybės tikrai virs didžiuliais nuostoliais", - perspėjo šiluminės energetikos ekspertas.

Jis siūlo mėginti įsivaizduoti apsirūpinimo kuru problematiką plačiau. Pavyzdžiui, į nedideles savivaldybių katilines medienos neretai gali privežti ir vietos ūkininkai. Tačiau Vilniaus, Kauno, kitų miestų galingų katilinių, kurios per valandą sudegina po gerą vilkiką medienos drožlių, vietos ūkininkai nesugebės aprūpinti. "Tai gali užtikrinti tik galingas tiekėjas, turintis didelį transporto parką ir gerai subalansuotą logistiką. Lietuvoje dėl rinkos grumiasi du tokie tiekėjai: "Icora" grupei priklausanti "Bionovus" ir UAB "Timbex". Jie turi galimybių supirkti medieną iš mažų tiekėjų ir pagal sutartis parduoda šilumininkams. Variantai labai įvairūs", - pasakojo ekspertas.

V.Lukoševičius teigė nesuvokiąs, kodėl valstybės vadovai imasi diktuoti sąlygas tokiai jautriai ūkio sričiai kaip šilumos energetika, vadovaudamiesi neigiamomis nuostatomis apie kurį nors vieną rinkos dalyvį. "Šilumos energetika - labai jautri, daugybę niuansų apimanti sritis, kurioje priėmus vieną netinkamą sprendimą galų gale nukenčia pats jautriausias rinkos dalyvis - vartotojas", - sakė ekspertas.

Jis tikina, jog šilumos tiekimo verslas negali paklusti bendriems rinkos dėsniams vien dėl to, kad vienais šilumos tinklais namai bus šildomi iš skirtingų katilinių. "Biokuro rinka dar tik formuojasi, o ir medienos birža veikia vos apie pusmetį. Viskas dar turi susidėlioti. Dabartinėje schemoje galima įžvelgti ką nori, o galutinio atsakymo nėra. Jeigu viskas būtų labai paprasta, tuo jau seniai naudotųsi visi", - svarstė V.Lukoševičius.

Jo manymu, valstybė galėtų pasirinkti kitą būdą šilumos tiekėjus aprūpinti pigiu kuru - įpareigoti urėdijas tą kurą gaminti ir tiekti šilumos gamintojams. "Pirmiausia reikia arba subsidijų, arba mokesčių reguliavimo, kad į katilus pakliūtų medžio atliekos, o ne gera mediena. Būtent šioje srityje valstybė turi tikrai daug svertų subsidijuoti biokuro gamybą iš atliekų", - sakė ekspertas. Jo įsitikinimu, vien dėl to, kad apsirūpinimo biokuru problema bus užkrauta "Baltpool", galutinė šilumos kaina vartotojams tikrai nesumažės. Esą įstatymų leidėjai sukūrė palankias sąlygas nelygybei plisti. Mat reguliuojami šilumos tiekėjai negali viršyti 5 proc. pelno normos, tačiau jie privalo supirkti nepriklausomų tiekėjų šilumos energiją, o šiems pelno normos niekas neriboja.

Jam atitarė ir E.Gaidamavičius: "Valstybė turėtų apsispręsti, ar medienos rinka turi būti laisva, ar reguliuojama, ar planinė. Kai šilumos kainą reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tikrai keistas atrodo nurodymas, iš kokio šaltinio biokurą pirkti. Toks sprendimas visiškai negarantuoja, kad sumažės šilumos kaina." Pasak jo, tai iš anksto buvo užprogramuota ir praėjusiais metais priimtame Šilumos tiekimo įstatyme. Tai jau dabar gula ant galutinių vartotojų pečių", - konstatavo E.Gaidamavičius.

Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

Kazimiero ŠLIUŽO straipsnį "Malkų žiemą į biržą neitų" skaitykite 2013-04-17  dienraštyje "Lietuvos žinios" čia...>>>