Naujienos

Pavasarį bundančios erkės vėl ieškos naujų aukų

Paprastai erkės atsigauna apie kovą – šiemet, kaip matome, bus vėliau, tačiau, vos pražydus žibutėms, jos jau lauks savo gausių aukų...  Apie erkių platinamas ligas GRYNAS.lt kalbina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologę Mildą Žygutienę, klausdamas "Kodėl Lietuvoje tiek daug erkių?"

Entomologė M.Žygutienė komentuoja situaciją:

[...] - Ar yra kokia išeitis, kaip žymiai sumažinti šiuos sergamumus Lietuvoje?

- Dabar Lietuvoje susidariusios sąlygos, leidžiančios erkėms jaustis nepaprastai gerai. Jeigu mes galime pasiskųsti blogu gyvenimu, tai erkės - tikrai laimingos pas mus. Pirmiausia dėlto, kad erkės yra  labai nereiklus ir neįnoringas gyvis, joms pakanka vos kartą metuose pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju, pakanka drėgmės, joms tinkamas mūsų klimatas ir gamtinės sąlygos, nes daugiau nei 30 proc. visos šalies teritorijos sudaro miškai ir želdynai.

Didžiąją savo gyvenimo dalį jos pratūno po miško paklote. Vienintelis jų priešas yra sausra. Tuomet jos arba žūsta, arba traukiasi, kur gana drėgmės. Šiltakraujės gyvūnijos pas mus yra gausu, todėl joms tikrai pas mus yra gera gyventi. Kad ir stirnos – jos daug laiko praleidžia gulėdamas, todėl erkėmis tiesiog aplipusios.

Jeigu 1960 metais stirnų buvo priskaičiuojama virš 26 tūkstančių Lietuvos miškuose, tai dabar – 2010 metais jų buvo 1 milijonas 200 tūkstančių. O kur dar kiti gyvūnai? Kiškiai, lapės, briedžiai, smulkūs graužikai. Tai ne tik, kad erkių maitintojai, bet ir jų rezervuaras. Smulkieji graužikai taip pat labai sparčiai plinta, nes šalyje vis daugiau apleistų teritorijų, nedirbamų žemių, nešienaujamų pievų, skverų, parkų ir t.t. Tai ir yra faktoriai, sąlygojantys erkių išplitimą. Be jokios abejonės, mūsų nevalyvumas – joms labai patinka.

Paprastai erkės atsigauna apie kovą – šiemet, kaip matome, bus vėliau, tačiau, vos pražydus žibutėms, jos jau lauks savo gausių aukų... Pats jų aktyvumo pikas Lietuvoje paprastai registruojamas gegužės mėnesį ar birželio pirmoje dekadoje. Negalima būtų išskirti kurio vieno Lietuvos rajono, kur erkių yra mažiau – jų gausu visoje šalyje gal tolygiai. Tačiau, jeigu jų mažiau būdavo pastebima miestuose – tai dabar ir juose netrūksta. Čia erkes perneša valkataujančios ar trumpam pasprukusios katės, šunys. Miestuose arkės jau labai priartėjo iki mūsų. 

- Betgi ne kiekviena erkė yra ligos pernešėja? Kodėl taip yra?

- Tikrai, labai svarbu žinoti, kad ne visos erkės yra ligų pernešėjos. Mūsų paskaičiavimai Lietuvoje visiškai sutampa su Europos vidurkiais: 14 proc. yra užsikėtusių Laimo liga ir ne daugiau 1 procento užsikrėtusių erkiniu encefalitu. Tačiau reikia pasakyti, kad užsikrėtus Laimo liga,  ilgiau vyksta pats procesas. O erkiniu encefalitu užsikrėsti galima jau per pirmąsias 10 minučių nuo įsisiurbimo į odą.