Tvarkymo planas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis numatomos ir įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemonės, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemonės, aplinkosaugos ir miškų ūkio veiklos kryptys, pasiūlomi konfliktinių situacijų sprendimai. Įvertinus lankytojų srautus ir poreikius, numatoma saugomos teritorijos rekreacinio naudojimo sistema – nustatomos vietos poilsio paskirties pastatų statybai, pažintinio turizmo trasų sistema, siūlomi rekreacinės infrastruktūros objektai, nustatomos teritorijos gyvenamųjų vietovių plėtrai, priemonės ūkinės, įskaitant rekreacinę, veiklos reguliavimui.
Regioninio parko tvarkymo planas parengtas, vadovaujantis Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo įstatymais, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklėmis, Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais ir kitais teisės aktais.
Planavimo procese dalyvavo kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo, vandenų, miškų, rekreacijos ekspertai, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijos specialistai. Tvarkymo plano sprendiniai aptarti su visuomene.
Labanoro regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksus, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Labanoro regioninis parkas yra didžiausias regioninis parkas šalyje (užima daugiau kaip 55 tūkst. ha).
