Naujienos

Ūkininkai piktinasi, kad karklų auginimas tampa keiksmažodžiu

Panevėžio rajono gluosnių augintojui Benjaminui Šliogeriui žalioji energetika skamba kaip keiksmažodis. Maždaug prieš 7 metus nenašioje žemėje pasodinęs 2,5 ha gluosnių, vyriškis laukė pirmojo derliaus, skaičiavo pajamas. Pasak specialistų, gluosnių metinis prieaugis iš hektaro gali būti vidutiniškai iki 20 tonų medienos. Dabar ūkininkas neslepia nepasitenkinimo, kad susigundė raginimu auginti biokurui naudojamus augalus. Apie tai - "Valstiečių laikraščio" žurnalistės Vidos Tavorienės straipsnis.

Prieš keletą metų nenašiose žemėse dirbantys ūkininkai buvo aktyviai skatinami auginti energetinius augalus ir siekti ES paramos. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna dabar ragina nesižavėti gluosnių ar karklų auginimu, o mažiau derlingose žemėse ganyti mėsinius galvijus, avis, ožkas. [...]

Tapo keiksmažodžiu. Ūkininkai piktinasi, kad tada, kai jie viliojami nauja veikla, atsiranda daug patarėjų ir konsultantų, tačiau jei ta veikla nepasiteisina, jie lieka vieni. Žemdirbiai negaili priekaištų mūsų žemės ūkio politikos strategams, kad šie uoliai vykdo Briuselio reglamentus, juos pristatinėja, bet neanalizuoja pasekmių.

[...] Į šuns dienas žaliosios energetikos skatintojus deda ir B.Šliogerio kaimynas, taip pat susigundęs gluosnių auginimu ir jais užsodinęs panašų plotą. Tiesa, kaimynui kiek geriau, nes jis namuose turi katilą, kuriame gali deginti gluosnius. Tad augalai, auginami biokurui, panaudojami namų ūkyje. „Briuselis skatino auginti – skyrė paramą įveisimui ir vėliau vieno hektaro priežiūrai – 155 Lt (dabar parama sumažinta iki 109 Lt hektarui – aut. pastaba). O kas toliau? Kaip sudoroti tuos augalus? Vietos valdžia tik vykdo ES reglamentus, o kur valstybės žemės ūkio politikos strategija?“ – retoriškai klausė gluosnių augintojas.

[...] 

Karklų auginimas – tik mada? Aleksandro Stulginskio universiteto lektorius miškininkystės mokslų daktaras Julius Bačkaitis nėra susižavėjęs energetiniais gluosniais, nors žemdirbiams teikė rekomendacijas, kaip juos auginti. „Tai – tik mada“, – dabar ranka numojo jis. Miškininkystės ekspertas nemato šių augalų auginimo perspektyvų, kol tas verslas nebus tinkamai subsidijuojamas. Be to, jis nerekomenduoja skurdžių žemių savininkams žavėtis gluosnių auginimu. „Į smėlynus gluosnių nepasodinsi – jiems reikia mažiausiai 39 balų našumo dirvožemio. Kita problema – jų dorojimas ir medienos pardavimo kainos. Šiuo metu šalyje yra tik viena gluosnių nuėmimo mašina. Jei kas bando juos pjauti krūmapjovėmis, patiria nuostolių. Naudos mažai ir parduodant gluosnius katilinėms per tarpininkus, nes kaina sumažėja per pusę ir daugiau“, – sakė J.Bačkaitis.

Anot miškininkystės mokslų daktaro, gluosnius auginti naudingiau tiems, kurie turi vadinamąsias motinines plantacijas ir pardavinėja sodinukus. J.Bačkaitis skurdžiose ir apleistose žemėse siūlo sodinti plantacinius miškus. Palyginti greitai išaugintą žaliavą galima būtų kūrenti biokuro katilinėse, naudoti popieriaus ir medienos perdirbimo pramonėje. „Pasiauginęs pušaičių, tuopų ar kitų medžių, žmogus juos nukirstų ir prireikus vėl galėtų auginti javus ar žemę paversti ganyklomis. Tik bėda ta, kad jei žemės ūkio paskirties plote medžiai auga daugiau kaip penkerius metus, prie žemdirbystės grįžti jau negalima. Toks teisinis apribojimas netikslingas, todėl jį reikėtų keisti“, – teigė miškininkystės ekspertas. Jo manymu, žemė, kurioje auginami gluosniai, nepraranda žemės ūkio paskirties statuso.

[...]

Visą  žurnalistės Vidos Tavorienės straipsnį "Blaškomi tarp žaliosios energetikos ir maisto gamybos " skaitykite 2013-03-23 "Valstiečių laikraštyje" čia...>>>