Naujienos

Žemdirbių suvažiavime- apie žemės pardavimą, medžioklę ir žydų tautos išmintį

2013 m. kovo 22 d., sausakimšoje Kauno sporto halėje po keturių metų pertraukos vėl surengtas Visuotinis žemdirbių suvažiavimas. Į LR Žemės ūkio rūmų renginį susirinko apie 3000 ūkininkų ir kaimo žmonių iš visos Lietuvos. Ūkininkai šmaikštavo, kad žydai turi raudų sieną, o žemdirbiai- savo suvažiavimus. Net keliuose pasisakymuose keltas medžioklės įstatymo pakeltimų klausimas, kalbėta apie pratęsimą draudimo užsieniečiams įsigyti žemę ir daugeliu kitų aktualių klausimų.

Ministrui Pirmininkui suvažiavime atstovavo šiuo metu jį pavaduojantis Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, LR prezidentei – patarėja Edita Kriščiūnienė. Suvažiavime dalyvavo Europos Parlamento nariai Zigmantas Balčytis, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Valdemar Tomaševski, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Bronius Pauža, Seimo nariai Rima Baškienė, Kazimieras Starkevičius, Edmundas Jonyla, Petras Čimbaras, Jonas Kondrotas, Vytautas Kamblevičius, Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Žemės ūkio viceministrai Mindaugas Kuklierius ir Leokadija Počikovska, Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Martinonienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė Romualda Kavaliauskienė. Taip pat suvažiavime dalyvavo ministrų patarėjai, ministerijų atstovai, įstaigų prie ministerijų vadovai, rajonų merai, vicemerai, administracijos direktoriai, žemės ūkio skyrių vedėjai, LR Žemės ūkio rūmų nariai ir socialiniai partneriai.

Viena aktualiausių problemų šalies žemdirbiams - tiesioginių Europos Sąjungos išmokų dydis. Dabar jiems mokama maždaug pusė to, ką gauna žemdirbiai kitose šalyse. Siekis - šį skaičių padidinti bent iki 80 procentų.

Suvažiavimą pradėjo sveikinimo žodį taręs ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, pabrėžęs žemdirbių vienybės poreikį. „Norint pasiekti tikslą būtina dirbti drauge. Tik vieningai ir atkakliai veikdami galėsime pasiekti bendrą ir tokį svarbų tikslą – gražų, klestintį, Lietuvos kaimą. Taigi, norėčiau palinkėti, kad šiame suvažiavime priimti sprendimai vestų prie šios vizijos įgyvendinimo.“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė gerbiąs žemdirbių darbą. „Mes žinome, kiek daug triūso ir pastangų jūs įdedate ir prisidedate prie valstybės BVP kūrimo. Jūs keliate Lietuvos ekonomiką, esate labai reikšmingi visam Lietuvos ūkiui ir jūsų pastangos bei veikla yra labai matoma. Tai, kad jūs tarpusavyje sugebate tarpusavyje bendradarbiauti, bendrauti, palaikyti gerus ryšius, padėti vieni kitiems duoda labai gerą rezultatą“, - suvažiavimo dalyvius sveikino Seimo pirmininkas.

Buvo perskaitytos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimo kalbos. „Atsakingas ūkininkavimas - tai ne tik modernus ūkis ar rekordinis derlius. Tai kasdienis rūpinimasis savo kraštu, savo bendruomene, kaimo mokykla, biblioteka ir tradicijų puoselėjimu. Ten, kur stiprios ir vieningos bendruomenės, pokyčiai ateina greičiau", - pabrėžė šalies vadovė. Prezidentės teigimu, suvažiavimas, kuriame dalyvauja keli tūkstančiai ūkininkų iš visos Lietuvos, yra puiki galimybė apžvelgti padėtį šalies žemės ūkyje, aptarti vykstančias permainas ir atvirai pakalbėti apie svarbiausias problemas. Šalies vadovė palinkėjo žemdirbiams prasmingų diskusijų ir ilgalaikių sprendimų Lietuvos labui. Pasak šalies vadovės, Lietuvos žemdirbių darbštumas ir meilė žemei, žinių siekis ir imlumas naujovėms jau pakeitė Lietuvos kaimą - jis tampa modernus ir konkurencingas.

Juoką salėje sukėlė pavaduojančio Ministrą Pirmininką finansų ministro Rimanto Šedžiaus pasakymas, kad suvažiavimo data pasirinkta labai simboliška, „kai prasideda pavasaris, žydi gėlės“. Miestelėnu prisistatęs ministras perdavė Premjero ir Vyriausybės linkėjimus. „Mūsų tautos galios slypi kaime, pagarboje gamtai, todėl kaimo griūtis būtų itin skaudi. Vyriausybės programoje numatyta įgyvendinti įvairias kaimo stiprinimo priemones. Taip sukurtume kaimą, kuris gamintų daug gerų produktų ir skirtumai tarp miesto ir kaimo sumažėtų” – kalbėjo ministras.

Po jo kalbėjęs europarlamentas Zigmantas Balčytis, pasakęs, kad yra gimęs ir augęs kaime, patikino, kad laukuose Lietuvoje gėlės dar tikrai nežydi. Ši kandi pastaba sulaukė garsių  plojimų. Z.Balčytis retoriškai klausė, „ar neišbarstome perlų vištoms". Anot jo, ES lėšos turi panaudotos efektyviai, o ne iššvaistytos. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas patikino, kad Lietuvos žemdirbiai taupūs ir racionalūs - „litą ne pas mergas išleidžia, o investuoja į ūkį ar techniką".

Žemės ūkio problemas suvažiavimo metu pristatė ir ekspertai bei žemdirbių savivaldos lyderiai, ir patys ūkininkai. Suvažiavime buvo svarstomi ūkininkams šiuo metu aktualiausi klausimai. Aptarta dabartinė žemės ūkio situacija, padėtis grūdų, gyvulininkystės, pieno, daržovių ir vaisių sektoriuose. Taip kalbėta apie mūsų laukiančią naują 2014-2020 m. Europos sąjungos finansinę perspektyvą – kokie pokyčiai laukia, kokios bus žemės ūkio finansavimo galimybės. Vyko diskusijos dėl  mokestinės aplinkos, spręsta žemės pardavimo užsieniečiams problema.

Įvairių žemės ūkio sektorių situaciją ir finansinę ateities perspektyvą suvažiavimo metu pristatė ŽŪR pirmininkas Andrejus Stančikas, jam talkino ūkininkas, Kėdainių rajono žemdirbių asociacijos narys Aušrys Macijauskas.

„Deja, šiandien Lietuvos žemės ūkis klestėjimu pasigirti negali. Praėjusias metais augalininkystės ūkių rezultatai buvo gana geri – geras pasitaikė ir derlius, ir kainos. Tačiau turime nepamiršti, jog tai – ne ilgalaikė tendencija, o vienerių metų sėkmė. Augalininkystės ūkių pelningumui didžiulę įtaką daro gamtos išdaigos, nuo kurių nesame apsaugoti. Kainos pasaulinėse rinkose taip pat svyruoja, jas prognozuoti sunku. Taigi, vieneri geri metai toli gražu nereiškia, jog ta sėkmė tęsis. Tuo tarpu gyvulininkystės sektoriaus problemos kur kas akivaizdesnės. Nuolat mažėja gyvulių skaičius. Ypač tai akivaizdu pieno sektoriuje – per metus jis susitraukia apie 10-15 tūkstančių karvių. Tokios tendencijos verčia sunerimti, kad taip palaipsniui besitraukdamas Lietuvos pieno sektorius visiškai išnyks. Tai skaudžiai atsilieptų ne tik žemės ūkiui, bet ir plačiai išvystytai, daug investicijų sutraukusiai pieno perdirbimo pramonei, suteikiančiai darbo vietas daugeliui Lietuvos žmonių. Nerimą kelia ir mėsinės gyvulininkystės sektorius. Šiai perspektyviai ūkio šakai trūksta stipraus postūmio, kuris paskatintų jos raidą. Mėsinių galvijų nemažai Žemaitijoje, tačiau, pvz. Dzūkijoje, kur žemės taip pat nėra derlingos ir ši ūkio šaka galėtų būti plačiau vystoma, to nėra. Šie pavyzdžiai rodo, jog Vyriausybės numatytas prioriteto suteikimas gyvulininkystei tikrai reikalingas. Ties išnykimo riba atsidūrę Lietuvos šiltnamiai. Mūsų daržininkams yra atviros plačios Rytų rinkos, tačiau ši ūkio šaka susiduria su daugeliu problemų, kurios trukdo sparčiai vystytis“ – Lietuvos žemės ūkio problemas vardijo ŽŪR pirmininkas A.Stančikas.

ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas pristatė klausimą apie mokestinę žemės ūkio aplinką ir ragino valstybės valdžią nekelti esamų mokesčių žemės ūkiui ir nepridėti naujų. “Leiskite žemės ūkiui atstoti ant kojų ir tik tada kalbėkime apie nauju mokesčių įvedimą ar esamų didinimą” – kalbėjo B. Markauskas.

 Žemės pardavimo užsieniečiams bei spekuliacijos žemę problemas nagrinėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, ūkininkas Zigmas Aleksandravičius bei Pranciškus Šliužas. Z. Aleksandravičius priekaištavo valstybės valdžiai kad nuolat vėluojama priimti žemės ūkiui svarbius sprendimus, o žemdirbiai dėl to negali matyti ateities perspektyvų. Ūkininkas taip pat priminė, jog 2014 m. baigsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu užsienio subjektai negalėjo įsigyti žemės Lietuvoje.

„Nepaliauju stebėtis ir žavėtis žydų tauta. Kai kuo ir mes, Lietuvos žemdirbiai, esame į juos panašūs. Žydai turi raudų sieną, o mes - savo suvažiavimus. Skirtumas tik tas, kad žydai, besikalbėdami su siena, pasiekia daugiau, nei mes kalbėdami ir įtikinėdami savo valdininkus", - šmaikštavo Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius.

Kupiškio rajono ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus (nuotraukoje- antroje eilėje kalbasi su aukščiau sėdinčiuoju)  teigimu, kalbos apie kooperaciją - tuščios, nes šiandien žemės ūkio perdirbimo pramonė atsidūrė kelių žmonių rankose

P. Šliužas pateikė žemės išsaugojimo Lietuvai referendumo organizavimo planą ir visus ragino aktyviai dalyvauti, nes nuo visų priklausys: žemė liks lietuviams ar taps užsieniečių preke.

ŽŪR pirmininkas, komentuodamas šį klausimą, priminė, jog pereinamasis laikotarpis buvo numatytas kaip atsvara kitam pereinamajam laikotarpiui, kurio pabaigoje Lietuvos žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos turėjo susilyginti su ES vidurkiu. Šis pereinamasis laikotarpis baigėsi, Lietuva puikiai prisitaikė prie ES aplinkosauginių ir kitų reikalavimų – juos vykdome netgi stropiau, nei ES senbuvės. Tačiau tiesioginių išmokų suvienodinimo mums niekas nežada – 90 proc. ES vidurkio pagal dabartines tendencijas pasiektume nebent 2028 m. Todėl A.Stančikas pasiūlė – jei pratęsiamas vienas pereinamasis laikotarpis, turėtų prasitęsti ir kitas, t.y. žemė užsieniečiams neturėtų būti parduodama, iki kol nesusilygins ES tiesioginės išmokos. Šį pasiūlymą palydėjo gausūs susirinkusiųjų plojimai.

Apie kaimo socialinę ir ekonominę būklę kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto direktorė prof. dr. Vlada Vitunskienė, drauge su ūkininke B. Dumbriene.

Suvažiavime taip pat pasisakė būrys ūkininkų, atstovaujančių visą Lietuvą. Žemdirbių poziciją išsakė Raimundas Jovarauskas, Vytautas Rakickas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Rokiškio ūkininkų vadovas Vytautas Šlikas, Dalia Tautkienė, Rimantas Šerlinskas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis, Nikolajus Dubnikovas, Jonas Vilionis, Mykolas Hofertas.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis į suvažiavimą kreipės:

"Tautiečiai!  Susirinkome dėl Lietuvos žemės ir miškų, bet dar svarbiau- dėl Lietuvos žmonių- kad būtų kur gyventi ir pragyventi savo Tėvynėje, jaustis oriai. O tam reikalingi trys dalykai:
1) Darbas, sveikata ir sveika aplinka;
2) Saviraiškos galimybės , užtikrinančios  orumą kaime gyvenančiam žmogui
3) Užtikrintumas ateitimi, kurį suteikia teisingumas.

O teisingumas pasireiškia pačiuose paprasčiausiuose kasdieniuose dalykuose. Pavyzdžiui, iš šios tribūnos šiandien ūkininkų jau linksniuotas Medžioklės įstatymas. Paradoksas, tačiau dvi kadencijas Konstitucija prisiekinėję Seimo nariai taip ir nepakeitė LR Konstitucijai prieštaraujančių Medžioklės įstatymo nuostatų. Kiek tai dar gali tęstis? Aplinkos ministras turi pilnas galias nepratęsinėti automatiškai dar vienam dešimtmečiui teisės dabartiniams medžiotojų klubams naudotis nuo sovietmečio disponuojamais medžioklės plotais. Kreipėmės į Aplinkos ministeriją laikinai pratęsti vieneriems metams, kad per tą laiką Seimas pagaliau pakeistų Medžioklės įstatymą.

Ateinančiame finansiniame laikotarpyje būtina turėti nuolat veikiančią konsultavimo tarnybą privačių miškų savininkams. Nešvaistykime pinigų vienkartiniams projektams, pasinaudokime gerai funkcionuojančia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos infrastruktūra. LŽŪKT bazėje įkūrus Privačių miškų centrą būtų panaudojama turtinga šios tarnybos sukaupta darbo su žmonėmis patirtis, ją pritaikant kompleksinėms miškų naudojimo konsultacijoms.
Aktualus žemės nuosavybės klausimas, nes pasaulyje vyksta taip vadinamas "žemės užgrobimo" procesas, tik dabar naudojamasi ne kalaviju, o pinigais. Pinigų spausdinimo mašinos pasaulyje sukasi nesustodamos, o žemės nedaugėja. Žemės rinkos reguliavimui jau dabar yra pakankamai instrumentų, jų tiesiog reikia laikytis. Linkiu, kad netaptume trečiojo pasaulio kraštu, o galėtume ir ateityje darbuotis savo Tėvynėje savo tėvynainių labui. Gerų artėjančių Šv.Velykų visiems!"

Jonas Nairauskas atskirai pasisakė prieš skalūnų dujų išgavimą Lietuvoje. „Tam, kad geologai ateitų į jūsų žemių gelmes, pirmiausia jie turi ateiti pas jus” priešintis dujų žvalgymui ragino J. Nairauskas.

ŽŪR pirmininkas džiaugėsi tokiu plačiu į suvažiavimą susirinkusių žmonių spektru. „Tai puikiai parodo žemdirbių vienybę ir atkaklumą kovojant dėl šviesesnio rytojaus” – kalbėjo A.Stančikas. „Į problemų sprendimą įtraukdami ir pačius ūkininkus, ir ekspertus, žemdirbių savivaldos ir mokslo atstovus, taip pat ir valstybės valdžią, galime surasti priimtiniausius sprendimus”.

Į žemdirbių kalbas atsakęs Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna deklaravo ministerijos atvirumą žemdirbių savivaldai. „Kas mėnesį susitinkame su Žemės ūkio rūmais, į visas darbo grupes kviečiame žemdirbių savivaldos atstovus“ – kalbėjo ministras. Komentuodamas rezoliuciją V. Jukna teigė, kad kai kurie jos punktai jau įgyvendinami. Ministras apgailestavo dėl žemdirbystės specialistų trūkumo, kalbėjo apie planus aplankyti visus Lietuvos rajonus. „Mes norime dirbti taip, kaip to reikia Jums, kad Lietuvos ūkis būtų konkurencingas. Padėsime Jums kaip galėsime“ – žadėjo ministras.

Į žemdirbių reikalavimus atsakė Seimo narys Kazimieras Starkevičius, taip pat pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, teigęs, jog žemdirbių savivalda didesnes galias įgis tik tada, kai bus išlaikoma iš visuotinio žemdirbių mokesčio, o priklausymas žemdirbių savivaldai taip pat bus visuotinis.

 Pasiūlymus dėl suvažiavimo klausimų jo organizatoriams pateikė Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, Utenos rajono žemdirbiai, Utenos rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrius ir Ūkininkų sąjunga, Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyrius, Kėdainių rajono žemdirbių organizacija, Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrius, LŪS Raseinių taryba, Šilalės ūkininkų sąjunga, Šilalės rajono savivaldybės administracija, Kretingos rajono žemdirbių asociacija, Raseinių rajono Kaulakių kaimo bendruomenė, Rokiškio rajono Žemės ūkio skyrius, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos miško savininkų asociacija. Žemdirbių pasiūlymai sugulė į rezoliuciją, kuri bus įteikta valstybės vadovams.

„Tikime, jog valdžia išgirs žemdirbių pasiūlymus ir juos pritaikys savo politikoje. Juk tik konsultuojantis su pačiais žemdirbiais, išklausant jų nuomonę ir siūlymus, galima pasiekti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas atgytų ir sustiprėtų“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas. Suvažiavimo rezoliucija taip pat bus nuvežta į Briuselį ir pristatyta COPA-COGECA organizacijai, jungiančiai Europos Sąjungos žemdirbių asociacijas bei kooperatyvus. 

LRT laidos "Panorama" reportažą iš suvažiavimo galima peržiūrėti (nuo 1:40") čia...>>>

Šiemet žemdirbių suvažiavimas surengtas trečią kartą. Pirmasis vyko 2001 m. Vilniuje, antrasis – 2009 m. Kaune.