Naujienos

R.Staselis: Susipainioję „žaliojoje” migloje
Žaliesiems nė motais, kad žaidimai vėjo malūnėliais, saulės baterijomis, kurių atsisako net vidutiniškai dvigubai aukštesnį pragyvenimo lygį turinti Europa, pirmučiausia varo į visišką sunykimą šalies pramonę beigi verslą. Žaliesiems nusispjauti, kad tik verslas pildo šalies biudžeto išteklius, kurie jiems atrodo neišsenkami...,- savo poziciją išsako apžvalgininkas Rytas Staselis.Apžvalgininkas svarsto, ar konkurencingumą prarandančioje Europos Sąjungoje bus baigta kliedėti žaliosios energetikos klišėmis ir, kol dar nevėlu, bus imamasi Europos reindustrializavimo.
[...]Prasikrapštyti akis tada, kai apie problemą kalba visi, kas tik netingi, dar nevėlu.
Praregėjimas ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje bus labai skausmingas. Ne tik dėl to, kad apie pavojų ES ūkio „žalumui“ iškreiptais balsais cypia Senojo žemyno žalieji. Šis simptomas kaip tik ir suprantamas. Ir velniop politinio korektiškumo kaukes: žalieji – į politinių parazitų rūšį pavirtęs kadaise buvęs idealistų judėjimas, kurio aktyvistai savo ideologiją siekia įgyvendinti visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Lietuvoje tai akivaizdu kaip niekur kitur Europoje.
Nėra jokių garantijų, kad Europai pavyks išsivaduoti iš tos ideologinės miglos. Kliuvinys: „žalioji“ sąmonė yra viena iš kelių vadinamojo Europos identiteto banginių. Prieš keletą metų, iki prasidedant krizei, ES pareigūnai skelbė išmokysią visą pasaulį gyventi švariai ir teisingai. Pasaulio šie šūkiai neįtikino, nes negalėjo įtikinti. Net JAV prezidentas Barackas Obama, pirmosios savo kadencijos metu puolęs žaliais potėpiais gražinti Amerikos ekonomikos, regis, laiku sustojo. Ką jau kalbėti apie Kiniją, Indiją, Pietryčių Aziją, kur reaguojant į kalbas apie švarų pasaulį buvo nesivarginama net šypsotis. Dabar Europos pasirinkimas paprastas: jeigu dar nevėlu (ši išlyga konkuruojančiame globaliame pasaulyje labai svarbi) – atsitokėti. Arba, kaip kažkas sakė, tapti pasaulio muziejumi.
[...] Aš gerbčiau keistuolius, kurie bent jau savo vasarvietėse sąmoningai atsijungtų nuo elektros skirstomųjų tinklų, iškeltų vėjo malūnėlius, o stogus nuklotų saulės elementų eilėmis. Ir gyventų savo puoselėjamos gamtos gerovėje. Tačiau spėju, kad Lietuvoje tokių gal vienetai. Bent man neteko pažinti.
Tačiau kada visuomenės gerovės sąskaita parazituojantys rėksniai ima reikalauti, kad susimokėčiau už jų ideologinius prasimanymus, man kyla noras priešintis. [...]
Aš pažįstu keletą idėjinių žaliųjų keliose Europos šalyse, kurie ne tik propaguoja atitinkamus gyvenimo principus, bet ir principingai jų laikosi. [...]
Visą „Verslo žinių” apžvalgininko Ryto STASELIO 2013-03-09 straipsnį "Susipainioję „žaliojoje” migloje" skaitykite liakraštyje "Alytaus naujienos" čia...>>>