Naujienos

E.Jasiūnas. Nors ir dabartinis LR Medžioklės įstatymas įpareigoja priimti medžioti, tačiau susitarti nesiseka net po teismo įpareigojimo

Esu žemės ir miško savininkas, pasakysiu tiesiai-šviesiai, iš savo patirties gerai žinau, kaip sunku  rasti gražų ir geranorišką susitarimą dėl medžioklės kartu su medžiotojų būreliu, jeigu esi tik žemės ar miško savininkas ir tai darai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymu, - kalbėjo panevėžietis Egidijus Jasiūnas nesenai vykusioje konferencijoje medžioklės klausimais Vilniuje.

Tik paminėjus apie savo teisę medžioti kartu, iš kart sulaukdavau neigiamos reakcijos.

Didžioji dauguma šia tema mano kalbintų medžiotojų atvirai pasisakė, kad tokią mano kaip žemės savininko teisė medžioti kartu susitarus, jie traktuoja kaip nepagrįstą, neparemtą jokiomis nusistovėjusiomis vietinėmis medžiotojų kolektyvų tradicijomis. Kitaip sakant, skaitoma, kad jeigu iki šiol tokia teisė medžioti žemės savininkui nebuvo suteikiama tai ir toliau nėra pagrindo elgtis kitaip.

Į mano pastabą, kad tokią teisę medžioti man suteikia Lietuvos Respublikos Medžioklės Įstatymas, reakcijos būdavo įvairios, tačiau visais atvejais tai būdavo traktuojama kaip kėsinimasis į nusistovėjusias kolektyvo tradicijas (reaguojama net kaip į asmeninį įžeidimą), o juk daugelis iš Jų, nė gabalėlio žemės neturi ten, kur dabar medžioja.

[Lietuvosmiskai.lt komentaras: Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas“.]

Apgailestaujant tenka pripažinti, kad daugelyje medžiotojų kolektyvų, tradicijos pagarbiai elgtis su žemės savininko teisėmis, nėra, ir niekada nebuvo. Nemaža dalis dabartinių medžiotojų medžioti pradėjo tuo metu, kai Lietuvą valdė „bolševikai“,  mūsų - žemės savininkų - tada dar nebuvo.

Šiai dienai, kiek man yra žinoma, susitarimo dėl medžioklės kartu  pasiekti praktiškai neįmanoma. Nežinau nei vieno medžiotojų kolektyvo, kuris užtikrina žemės savininko teisę medžioti kartu susitarus, taip kaip tai numato Lietuvos Respublikos Medžioklės Įstatymas.

Paaiškinsiu - kodėl. 2009 m. liepos mėnesį šiuo klausimu teko kalbėtis su tuometiniu buvusiu Aplinkos ministru Gediminu Kazlausku. Jis pasakė tiesiai-šviesiai (cituoju): "negalima daleisti, kad žemės savininkas pasinaudotų tokia savo teise".

Ši buvusio ministro išsakyta pozicija, pasklido toliau. Čia kaip toj patarlėj, prasmirdusi galva susmardino visą žuvį.

Vėliau, tokią pat „smarvę“ teko girdėti ir telefoninio pokalbio metu tarp pono Laimučio Budrio [LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus] ir vieno iš Regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių.  Į klausimą, kaip tokiu atveju pasielgti, kuomet žemės savininkas pareiškia norą medžioti vadovaujantis Medžioklės Įstatymo 13 str. 1 d.,  L.Budrio buvo atsakyta (cituoju): "reikia laikytis tokios pozicijos, kuri būtų palanki medžiotojų kolektyvams".

Reikia pripažinti, Regionų Aplinkos Apsaugos Departamentai šį nekokiu kvapeliu paduodantį [aukšto Aplinkos ministerijos pareigūno] nurodymą vykdo labai kruopščiai, visais įmanomais būdais, savo išvadose šiuo klausimu atvirai rašydami, kad medžiotojų būreliai gali ir nevykdyti savo pareigos numatytos Medžioklės  Įstatymo 12 str. 2 d. 7 p.

Įsivaizduokit Įstaigą, kurios pareiga kontroliuoti kaip laikomasi Medžioklės Įstatymo, o ji skatina medžiotojų būrelius nevykdyti savo pareigų. Apmaudu, kad  tas pats nemalonus kvapelis iki šiol medžioklės klausimais sklido ir iš Seimo kontrolierių tarnybos.

Labai tikiuosi, kad dabartinis Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pašalins šį blogą kvapą. Kaip tai galima būtų padaryti, nepabloginant galimybės medžioti kitiems, savo pasiūlymus aš galėsiu pateikti.

2011m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė: tam, kad žemės savininkas galėtų įgyvendinti savo teisę, numatytą Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d., turi būti sudaromas susitarimas (šalys yra laisvos ir dispozityvios apsispręsti dėl susitarimo sąlygų, susitariančios šalys turi prisiimti tiek teises, tiek ir pareigas). Kitaip sakant aš kaip žemės savininkas, galiu medžioti, ne, bet kaip ir ne, bet kada, o tik susitaręs ir tik kartu.  [Lietuvosmiskai.lt komentaras: su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta civiline byla Nr.3K-3-143/2011 susipažinti galima čia...>>>  ]

Akivaizdu, kad susitarimo siekti privalo abi pusės, tiek žemės savininkas tiek ir medžiotojų kolektyvas. Šiuo klausimu palankiai pasisakė ir 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Visuotinis narių suvažiavimas:

4. Žemės ir miškų savininkai, tik fiziniai asmenys, turintys teisę medžioti, turi turėti aiškiai reglamentuotą galimybę medžioti savo žemėje, vadovaujantis medžioklės taisyklėmis ir bendra medžioklės ploto vieneto naudotojo nustatyta tvarka bei prisiimdami visas medžioklės plotų naudotojo oficialiuose įstatuose numatytas pareigas ir teises.

Nutarimas gražus belieka jį tik įgyvendinti, kitu atveju tai tik gražūs, tačiau beprasmiai žodžiai.

Galiu dar ir dar kartą pakartoti, mes žemės ir miško savininkai, gerbiame Jūsų teisę medžioti, mūsų žemėje ir mūsų miškuose, laukiame to paties ir iš Jūsų. 

Pagarbiai,
Egidijus Jasiūnas

Pasisakymas perskaitytas Lietuvos žemės savininkų sąjungos kartu su Lietuvos miško savininkų asociacija 2013-02-28  surengtoje konferencijoje „Medžioklės aktualijos Lietuvoje ir medžioklės tradicijos Europos valstybėse“.