Naujienos
Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku
Kaimo plėtros plane 2004 -2006 m. numatyta parama apželdinant žemės ūkio paskirties žemę mišku. Priemone ,,Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ siekiama sumažinti priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, padidinti žemės valdos ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę, praturtinti kraštovaizdį, sukurti daugiau turizmui tinkamų vietovių.
Kaimo plėtros planas dar nėra galutinai suderintas su Europos Komisija. Numatyta, kad planas bus patvirtintas po narystės ES dienos, tai yra po 2004 m. gegužės 1 dienos. Taigi, žemdirbiai turi atkreipti dėmesį, kad pateikti reikalavimai pareiškėjams ir nurodyti išmokų dydžiai dar nėra galutiniai ir gali keistis.
Paramos gavėjai
Pareiškėjas turi būti ūkininkas, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ar kitas žemės ūkio veiklos subjektas, bet kuris kitas fizinis asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemę ar jų asociacija, savivaldybė arba jų asociacija.
Besidomintiems žemės apželdinimo mišku galimybėmis, turi atkreipti dėmesį, kad parama veiklai Ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku bus teikiama pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę ,,Miškų ūkis“.
Išmokų schemos
Parama pagal šią Kaimo plėtros plano priemonę bus teikiama:
- pagal miško įveisimo išmokų schemą kompensuojamos miško įveisimo išlaidos: miško želdinimo projekto parengimas, dirvos paruošimas, sodmenų bei sėklų įsigijimo išlaidos (įskaitant sodmenų transportavimą), sodmenų sodinimas ar sėklų sėjimas
- pagal įveisto miško priežiūros išmokų schemą penkerius metus bus mokama metinė išmoka apželdinto miško priežiūros išlaidoms padengti. Numatyta kompensuoti išlaidas, patirtas: užtikrinant želdinių apsaugą nuo žvėrių ir pelinių graužikų (tvoros, repelentai, individualios apsaugos priemonės); naikinant mechaniniu būdu piktžoles, nepageidaujamus medžius ir krūmus, kurie stelbia pasodintus medelius; apsaugant miško želdinius nuo ligų ir kenkėjų, gaisrų, mechaninių pakenkimų;.
- pagal prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemą dvidešimt metų bus mokama metinė išmoka prarastoms pajamoms įveisus mišką kompensuoti.
Pažymėtina, kad savivaldybės išmoką gali gauti tik pagal miško įveisimo išmokų schemą, t. y. miško įveisimo išlaidoms kompensuoti. Visi kiti pareiškėjai gali pretenduoti gauti paramą pagal visas schemas, jeigu tik atitinka jiems keliamus reikalavimus.
Reikalavimai išmokoms gauti ir jų dydžiai
Miško įveisimo išmokų schema
Pareiškėjas, kuris norėtų gauti miško įveisimo išmoką, turi turėti leidimą miškui veisti, kurį išduoda teritorinis žemėtvarkos skyrius bei parengti miško želdinimo projektą, patvirtintą Regiono aplinkos apsaugos departamento arba miškų urėdijos atstovo. Miško želdinimo projekte turi būti nurodytos želdinamo ploto ribos, plotas, želdinių rūšinė sudėtis, tankumas, atstumai tarp sodinamųjų medžių ir krūmų, jų išdėstymas ir kiekis pagal medžių rūšis bei planuojamos naudoti želdinių apsaugos priemonės. Reikalavimai miško želdinimo projektui parengti išdėstyti žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio ir aplinkos ministro Arūno Kundroto bendrai patvirtintame 2004 m. kovo 29 d. įsakymu. Pareiškėjai turi įsidėmėti, kad parama nesuteikiama veisiant vien tik spygliuočių mišką, todėl miško želdiniuose turi būti mažiausiai 20 procentų lapuočių medžių rūšių.
Leidimas miškui veisti ir miško želdinimo projektas teikiami Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamentų teritoriniuose skyriuose vienu metu su paraiškos forma.
Atkreipkite dėmesį, kad veisiant greitai augančių medžių rūšis (gluosniai, drebulės) kompensuojama tik miško įveisimo išmoka.
Parama neskiriama mažesnių kaip 1 ha plotų apželdinimui. Tačiau jeigu naujai veisiamas miškas tampa jau esančio miško dalimi, minimalaus dydžio apribojimas netaikomas ir išmoka mokama net ir sodinant mišką mažesniame nei 1 ha plote.
Be to, parama neskiriama laukų apsauginių juostų sodinimui, kalėdinių eglučių sodinimui bei dalyvaujantiems Kaimo plėtros plano priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”.
Įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokų schema
Pareiškėjas, norintis gauti įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką, turi turėti dokumentą, kuris liudija, kad jo įsigyti ir pasodinti miško sodmenys ar sėklos yra sertifikuoti. Tokį kilmės liudijimą turėtų išduoti institucija, kurioje pareiškėjas pirks miško sodinamąją medžiagą.
Taip pat paramos gavėjas turi užtikrinti, kad jo miškas yra tinkamai pasodintas, apsaugotas, tai yra atitinka patvirtintą miško želdinimo projektą, kuris buvo pateiktas teikiant paraišką paramai gauti ir neprieštarauja Aplinkos ministerijos patvirtintiems teisės aktams, reglamentuojantiems miško įveisimą ir priežiūrą. Miško želdinimo projektas tvirtinamas Regiono aplinkos apsaugos departamento arba miškų urėdijos atstovo per mėnesį nuo miško įveisimo.
Pirmais ir trečiais metais po miško pasodinimo Regiono aplinkos apsaugos departamento arba miškų urėdijos atstovas atliks miško želdinių inventorizaciją ir patvirtins rezultatus. Inventorizacijos metu bus tikrinama kaip pareiškėjas laikosi miško želdinimo projekte pateiktų įsipareigojimų, kaip prižiūri, saugo mišką, ar gera želdinių apsaugos priemonių - tvorų, individualių vamzdelių, būklė.
Dalyvaujantiems miško įveisimo bei įveisto miško priežiūros ir apsaugos schemose, bus visiškai kompensuojamos miško įveisimo bei jo priežiūros 5 metų išlaidos.
Miško įveisimo išmoka, priklausomai nuo to, kokį procentą sudaro lapuočiai, nes reikalaujama, kad jų būtų ne mažiau, kaip 20 procentų. Miško įveisimo ir įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos kompensuoja faktiškai padarytas miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidas, neviršijant maksimalaus išmokos lygio, tai yra 5345 Lt miško veisimo išlaidų ir 6083 Lt miško priežiūros ir apsaugos išlaidų. Jei apželdinimo darbus žmogus atlieka pats, tuomet bus kompensuojama 60 proc. maksimalios kompensavimo sumos, o jeigu yra samdomi darbininkai minėtiems darbams atlikti kompensacijos bus mokamos pagal pateiktas sąskaitas.
Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schema
20 metų bus kompensuojamos negaunamos pajamos (pagal prarastų pajamų kompensavimo išmokų schemą) už tai, kad įveisus mišką pakeista žemės paskirtis ir nebegaminama žemės ūkio produkcija. Šių išmokų dydis skirsis. Pareiškėjams, kurie įveisė mišką žemėje, kurią iki tol naudojo žemės ūkio produkcijos gamybai, mokama išmoka siekiant kompensuoti prarastas pajamas, todėl ji bus didesnė nei tiems, kurie mišką įveisė žemės ūkio produkcijai gaminti nenaudojamoje žemėje. Be to, išmokos dydis priklausys ir nuo to, kokio derlingumo žemėje įveistas miškas.
Taigi, didesnę kompensavimo išmoką gaus ūkininkai ir asociacijos, tai yra fiziniai ir juridiniai asmenys bent dvejus metus iki miško veisimo deklaravę nuosavą žemę, kuri bus apželdinta; užsiregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; tuo metu, kai yra paduodami dokumentai, neturintys jokių mokestinių įsiskolinimų valstybės biudžetui; mažiausiai dvejus pastaruosius metus tvarkę supaprastintą buhalterinę apskaitą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką ar galintys pateikti kitus dokumentus, tiesiogiai įrodančius, kad žemės sklypas, kuriame bus veisiamas miškas, buvo naudojamas žemės ūkio produkcijos gamybai. Tai gali būti sąskaitos įrodančios, kad buvo prekiauta žemės ūkio produkcija, asociacijos ar kooperatyvo išduota pažyma apie tai, kad buvo užsiimta žemės ūkio produkcijos gamyba ir pan.
Be to, pareiškėjas privalo įsipareigoti ir toliau tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką ir negali dalyvauti Kaimo plėtros plano priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”.
Aukščiau išvardintus reikalavimus atitinkantys pareiškėjai įveisę mišką didelio nepalankumo vietovėse, per metus gaus 250 Lt/ha dydžio išmoką, mažo nepalankumo vietovėse – 315 Lt/ha, o palankiose vietovėse - 510 Lt/ha dydžio išmoką.
Visi kiti, pretenduojantys gauti išmoką už prarastas pajamas įveisus mišką, bet negalintys pateikti dokumentų, įrodančių, kad žemėje, kurioje bus veisiamas miškas, buvo 2 metus užsiimama žemės ūkio produkcijos gamyba, gaus mažesnę išmoką. Pažymėtina, kad ir šie pareiškėjai privalo savo valdą įregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Taigi, šiems pareiškėjams už mišką įveistą didelio nepalankumo vietovėse per metus bus mokama 62,5 Lt/ha dydžio išmoka, mažo nepalankumo vietovėse – 78,75 Lt/ha, o palankiose vietovėse 127,5 Lt/ha dydžio išmoka.
Administravimas
Priemonę administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjai dokumentus ir užpildytas paraiškas turės teikti teritoriniams Agentūros skyriams, įkurtiems dešimtyje apskričių. Numatomas paraiškų teikimo laikas – nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 1 d. Pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir nesilaikant nustatytų reikalavimų dėl miško įveisimo ar miško priežiūros bus taikomos sankcijos.
Jei norinčių dalyvauti priemonėje bus daugiau negu yra skirta finansavimo, tai prioritetas bus teikiamas projektams, pagal kuriuos mišku bus apželdinamos mažiau palankios ūkininkauti vietovės, želdinant lapuočių medžių mišką ar jei apželdinimo plotas didesnis negu 1 ha, jei nenaudojamos cheminės medžiagos įveisiant, apsaugant ir prižiūrint mišką, jei paraiška pateikta pareiškėjo, atitinkančio ūkininkui keliamus reikalavimus taip pat jei paraiška pateikta žemės ar miško savininkų asociacijos (kooperatyvo) narių, ar grupės pareiškėjų, kurie apželdina kaimynines žemes.
Parengė Aušra Ramoškaitė
