Naujienos

rašo apie Lietuvos miškų instituto Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorijos darbus, netektis ir planus ateičiai.  

Nelaimė atkreipė dėmesį į šalia Kauno atliekamus unikalius bandymus su medžiais

Lietuvos miškų institute praėjusią savaitę kilus gaisrui, pražuvo tūkstančiai unikalių augalų, tarp jų - Stelmužės ąžuolo klonavimui paruošta medžiaga. Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorijai sukaupti jau turėtus bandymų rezultatus prireiks maždaug dvejų metų.

Tik prieš penketą metų įkurta laboratorija patyrė didžiulį išbandymą. Manoma, kad gaisras kilo dėl elektros eksploatacijos taisyklių pažeidimų.

“Patyrėme daug nuostolių, bet svarbiausia, kad nenukentėjo žmonės, išliko rankos ir mintys. Viską galima padaryti iš naujo. Tačiau užtruks porą metų, kol vėl galėsime parodyti, ką jau turėjome”, - sakė laboratorijos vedėja Sigutė Kuusienė. Ji ir kolegos kol kas tvarko apdegusias patalpas, atsisveikina su sunaikintais augalais.

Anot S.Kuusienės, sudegė apie 20 tūkst. mėgintuvėlių su klonuoti paruoštais augalų pavyzdžiais, drebulės ir tuopų, drebulės ir uosio hibridai, retų rožių daigai, maumedžių klonai, kiti įvairūs reti augalai ir jų klonai. Per gaisrą taip pat nukentėjo brangus vėdinimo kondicionierius, mikroskopai, kita įranga. Tarp jų buvo ir apie 1,5 tūkst. metų amžiaus Stelmužės ąžuolo klonavimui parengti audiniai.

S.Kuusienė pasakojo, kad klonavimo eksperimentai atliekami su unikaliais medžiais. “Pavyzdžiui, eksperimentuojame su aukščiausia Lietuvos drebule, atliekami tyrimai su beržu, ąžuolu. Pradėjome tyrimus su spygliuočiais - su maumedžiu, kuris pasižymi sparčiu augimu ir didele biomase. Kiekviena rūšis reikalauja savitumo, technologinių priemonių.

Didžiausia mano svajonė - klonuoti Stelmužės ąžuolą. Ne, niekas neprarasta, ąžuolas tebestovi. Jau seniau bandžiau atkreipti dėmesį į Stelmužės ąžuolą. Siūliau sukurti jo genofondą, bet pritarimo nesulaukiau. Tikiu, kad vistiek pavyks sukurti kloną. Tačiau tam reikalingi pinigai, o niekas nenori į tai investuoti. Mes tai mokame, galime, bet be finansinės paramos esame bejėgiai”, - sakė S.Kuusienė.

Anot jos, dabar vėl reikės paimti Stelmužės ąžuolo šakelės ar lapo dalelę, kad būtų galima sukurti medžiagą klonavimui.

Pasak mokslininkės, pastaruoju metu visame pasaulyje vystosi augalų savybių gerinimo technologijos. “Daug kalbama ir dirbama klonuojant gyvūnus ir žmones. Paskutinį dešimtmetį pasaulyje atkreiptas dėmesys ir į medžius. Todėl prieš penketą metų nutarta ir miškų institute kurti laboratoriją. Atrodo, kad tai padaryta laiku, nes galėsime įsijungti į Europos projektus. Bendradarbiaujant su kolegomis užsienyje pavyko sparčiau perimti metodus ir gauti rezultatus - vertingų hibridinių medžių klonus”, - sakė S.Kuusienė.

Laboratorijoje išvedamos naujos medžių rūšys, turinčios pagerintų savybių. “Visas dėmesys pasaulyje sukoncentruotas į greitai augančių medžių veislių kūrimą, stengiamasi kuo geriau panaudoti augalų sutelktą bioenergiją. Mūsų laboratorijoje jau išvestos hibridinės drebulės, kurios pasižymi sparčiu augimu. Pavyzdžiui, drebulės brandos amžius yra apie 35 metai. Hibridinius medžius jau po 10 - 15 metų galima naudoti įvairioms reikmėms. Tai nėra fantastika. Hibridas gautas dirbtinai kryžminant drebules. Užauga tiesūs, mažai šakoti medžiai. Tai turi dideles perspektyvas. Juk ir dabar ūkininkai nedirbamą žemę gali apsodinti hibridiniais medžiais. Tokiais, kurie jau po 10 metų bus tinkami gamybai”, - pasakojo laboratorijos vedėja.

Šiuolaikiniai metodai leidžia kryžminti negiminingus medžius, kai natūraliomis sąlygomis savaiminis kryžminimasis neįmanomas. “Pernai uosio žiedadulkes užnešėme ant drebulės mezginių ir, pritaikius izoliuotų nesubrendusių gemalų metodą, išaugo augaliukai mėgintuvėliuose. Norint nustatyti, ar tai tikrai hibridas, reikėjo juos genetiškai ištirti. Buvo planuota pavasarį atlikti pakartotinį kryžminimą, įsitikinti, kad vyksta hibridizacija”, - pasakojo S.Kuusienė.

Anot jos, pasaulyje medžių su pagerintomis savybėmis kūrimu užsiima ne tik valstybės įstaigos, bet ir privačios bendrovės. “Tai jau yra verslas, kai kuriose valstybėse pažengęs gana toli”, - sakė vedėja. S.Kuusienė mano, kad laboratorija turi ateitį - studentai nori dirbti joje. Pasaulyje nuolat vyksta diskusijos dėl gyvūnų ir žmonių klonavimo. “Medis irgi gyvas daiktas, bet žmogus jį kontroliuoja. Mes turime sukurti tokius medžius, kurie nepakeistų natūralios pusiausvyros. Nereikia manyti, kad mes sodinsime ištisus miškus iš klonuotų medžių. Privalome išlaikyti natūralią gamtą”, - pažymėjo ji.