Naujienos

dr.Z.Kaunas: Ko vertėtų nepamiršti tobulinant teritorijų planavimo procesą

Sveikintini Aplinkos ministerijos siekiai prastinti ir tobulinti teritorijų planavimo procesą. Tačiau nauja Teritorijų įstatymo projekto redakcija, ją įteisinus (skelbiama AM tinklalapyje čia...>>>) gali sukelti ir nepageidautinų pasekmių,- atkreipia pataisų rengėjų dėmesį kraštotvarkos specialistas dr.Zenonas Kaunas.

Įstatymo projekte Nr.13-418-01 (11-14 straipsniai) daug dėmesio skiriama  kraštovaizdžio planavimui. Tačiau įstatyme (2 straipsnis)  nėra apibrėžta kraštovaizdžio sąvoka. 

Pagal Europos kraštovaizdžio konvenciją „kraštovaizdis“ apibrėžiamas kaip vietos gyventojų ar lankytojų suvokiama vietovė ar teritorija, kurios vaizdines ypatybes ir pobūdį nulėmė gamtos ir/ar žmonių veiksniai. Tačiau dabar galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais yra įteisinta sena, tarybine, kraštovaizdžio samprata. Saugomų teritorijų įstatyme kraštovaizdis apibrėžiamas kaip „žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų , pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, žemės naudmenų bei informacinio lauko),  susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Iš šio apibrėžimo išplaukia, kad žmogus (o tuo labiau privačios žemės ar miško  savininkas) yra nereikšmingas kraštovaizdžio formavimo veiksnys. Jam nesuteikiama jokių teisių jį savarankiškai tvarkyti ir puoselėti. Viskas sprendžiama centralizuotai. Taip galimai pažeidžiamas 23 Konstitucijos straipsnis.

Praktiškai šios nuostatos realizuojamos projektuojant, taip vadinamą, „gamtinį karkasą“. Ši schema yra sukurta  Tarybų Sąjungoje vadovaujantis sena hierarchine futuristine kraštovaizdžio poliarizacijos teorija. Jokioje pasaulio valstybėje, o tuo labiau Europoje, ja nesivadovaujama.

Atsiradus GIS technologijoms ir atlikus objektyvią žemės dangos (CORINE) analizę buvo nustatyta, kad realiai egzistuoja  polinės kraštovaizdžio struktūros. Polių centrai, branduoliai yra gyvenvietės. Tuo pagrindu yra sudaryti Europos kraštovaizdžio žemėlapiai. Hierarchinės, „karkasinės“ gamtinio kraštovaizdžio struktūrų teorijos  jau nuėjo užmarštin.

Šiuo metu Lietuvoje gamtinį karkasą bandoma pateikti kaip ekologinių koridorių tinklą. Tačiau faktiškai minėtos hierarchinės teorinės teritorinės struktūros mažai ką turi bendro su realia gyvūnų migracija. Net „žvėrių perėjos“ per Kauno-Klaipėdos greitkelį pastatytos ne pagal gamtinį karkasą.

Tobulinant naująją Teritorijų įstatymo projekto redakciją derėtų iš  įstatymo 10.4.4, 10.4.5, 11.1.3, 11.2.3, 14.1.4, 14.2.1 ir 14.2.2 straipsnių  išbraukti sąvoką "gamtinis karkasas".