Naujienos

Ar dar labiau biurokratizuojant leidimų kirsti mišką išdavimą bus išspręsta vietinių kelių priežiūros problema?

Šį trečiadienį (2013-02-20) Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstomi savivaldybių siūlymai susieti Leidimų miškui kirsti išdavimą su kelių priežiūra. Kaip pristatė siūlymų iniciatoriai iš Zarasų ir Jurbarko savivaldybių, norima, kad prieš transportuodami medieną jos savininkai bent jau telefonu susiderintų su tos vietovės seniųnu dėl pravažiavimo keliais. Problemos kyla, kuomet sunkūs kroviniai (mediena, žemės ūkio produkcija ir  pan.) išvežinėjama pažliugusiais keliais, polaidžio metu ir neaišku iš ko išsireikalaut suniokoto kelio remonto.  Savivaldybės kelia klausimą- kaip sutramdyt tokius niekadėjus. Ir jų pirminis siūlymas- sugriežtint Leidimų miškui kirsti išdavimą, nustatant privalomą suderinimą raštiškai su seniūnu prieš išsiimant leidimą [Siūlymų kopija pateikiama čia...>>>].

O  LR Susisiekimo ministerija dar pridėjo- suderinti būtina ir su valstybinius kelius prižiūrinčiomis kelių įmonėmis, papildomai nurodant medienos transportavimo laiką, maršrutą, jo ilgį, konkretų automobilį, kuriuo buis vežama mediena ir t.t. [LR Susisiekimo ministerijos rašto kopiją rasite čia...>>>]

Geros būklės kelių tinklas neabejotinai yra reikalingas užtikrinti ūkio gyvybingumui ir gyvenimo kokybei. Vietinės reikšmės kelių ilgis sudaro apie 60 000 km, dar apie 44 000 km užima miško kelių tinklas. Į specialiai sukurtą  Kelių priežiūros ir plėtros programą kasmet mokesčiais sumokame ~ 1 mlrd.Lt, tačiau iš tų lėšų tik nežymi dalis skiriama miško kelių priežiūrai ir remontui, ir tik valstybiniuose miškuose esantiems keliams. Kaip spręsti kelių priežiūros ir naudojimosi jais klausimus?

Išsamų argumentuotą atsakymą savivaldybėms parengė Aplinkos ministerija, posėdyje dalyvavusi AM Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija Masaitienė paaiškino, kad ministerija pritaria keliamo klausimo aktualumui - problemų dėl kelių būklės tikrai yra.  Tačiau V.Masaitienė atkreipė dėmesį, jog ir dabar galiojantis reglamentavimas yra griežtas: leidimai kirsti mišką išduodami tik išpildžius eilę sąlygų – miškotvarkos projekto buvimas, biržių atrėžimo dokumentų parengimas, tinkamas kirtimui ir medienos ištraukimui laikas ir t.t. Leidimuose jau dabar yra įpareigojimas išsaugoti kelius. Be to, daliai kirtimų leidimai nėra privalomi (pateikiamas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką arba ir jis neprivalomas), arba yra galimybę leidimą kirsti mišką gauti ir elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Reikėtų įvertinti ir tai, kad keliais važiuoja ir juos sugadinti galimybę turi ne tik medieną gabenantis transportas, todėl visiškai neaišku, kokiu būdu gavus seniūno parašą ant leidimo miškui kirsti vėliau būtų nustatomas kelią sugadinęs asmuo, abejotinas toks pasiūlymas ir kontrolės klausimu – nuolatinis stebėjimas siekiant išsiaiškinti ar konkretus medienos vežėjas negadina kelių reikalautų didelių laiko sąnaudų ir didesnio seniūnijų darbuotojų skaičiaus.

Aplinkos ministerija mano, kad kelių savininkai ar valdytojai (tarp jų ir savivaldybės) turėtų aktyviau naudotis įstatymų suteiktomis galiomis laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelius (ypač pavasarinio polaidžio metu, kada didžiausia kelių sugadinimo tikimybė), siekiant išsaugoti šių kelių būklę, o miško savininkams ar naudotojams sugadinus kelius, reikalauti iš jų atlyginti padarytus nuostolius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) susipažinome su Jurbarko raj. savivaldybės 2012-12-14 raštu Nr.T27-276, Zarasų raj. savivaldybės 2012-12-27 raštu Nr. (6.25)3-2901; LR Aplinkos ministerijos 2013-01-17 raštu Nr. (12-4)-D8-443; LR Susisiekimo ministerijos 2013-01-28 raštu  Nr.2-...  ir Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio 2013-02-11 raštu Nr.SN-S-799. Raštuose analizuojami aktualūs vietinės reikšmės kelių priežiūros klausimai, svarstomas įvedimas papildomų reikalavimų išduodant leidimus miškui kirsti miškų savininkams, numatant prievolę derinti leidimus kirsti mišką su seniūnais, taip siekiant užtikrinti kelių kokybę.

Posėdyje dalyvavęs  LMSA pirmininkas Algis Gaižutis išsakė asociacijos narių poziciją. Pozityviai vertiname inicijuotą diskusiją- kaip spręsti vietinių ir miško kelių priežiūros ir tvarkymo klausimus. LMSA jau ne vienerius metus siūlome kompleksiškai spręsti privažiavimo prie miško valdų, vietinių kelių priežiūros ir remonto organizavimo bei finansavimo klausimus. Vietos kelių priežiūros ir remonto problema yra aktuali ne tik dėl miškų ekspluatacijos, bet ir ūkininkams atliekant darbus sunkąja technika nepalankiomis klimato sąlygomis (polaidis, lietūs ir pan.).

Vietinės reikšmės kelių (gatvių) ilgis sudaro apie 60 000 km, tai yra ~3 kartus daugiau negu valstybinės reikšmės kelių ilgis. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, VĮ miškų urėdijų valstybiniuose miškuose yra apie 24 tūkst. km vietinės reikšmės vidaus miško kelių. Kadangi privačių miškų plotai užima daugiau, kaip 40 % visų miškų, tai galima vertinti, jog privačiuose miškuose yra dar ~20 tūkst. km miško kelių. Prasta vietinių kelių būklė daro neigiamą įtaką atskirų regionų plėtrai, sunkina kaimiškų vietovių verslo įmonių ir gyventojų darbo bei gyvenimo sąlygas. Tačiau jų tvarkymui ir priežiūrai skiriamas neadekvatus finansavimas.

Dabartinė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo tvarka yra diskriminacinė vietinių kelių atžvilgiu, kadangi net 80% visų programos lėšų yra paskirstoma autostradoms ir kitiems valstybinės reikšmės reikšmės keliams. VĮ miškų urėdijos iš KPPP lėšų kasmet gauna 5-8 mln.Lt finansavimą kelių valstybiniuose miškuose priežiūrai ir remontui, o per privačius miškus einantiems vietiniams keliams joks finansavimas nėra skiriamas iš viso. O juk mokesčius, patenkančius į Kelių priežiūros ir plėtros programą,  moka privatūs miškų savininkai, privačios miško ruošos ir medienos transportavimo įmonės nuo pajamų už parduotą medieną, akcizo mokesčius už kurą, už medienos išvežimo techniką ir kt.

Manome, kad siūlymai įvesti papildomus derinimus privačių miškų savininkams išsirašant kirtimo leidimus nieko apčiuopiamo kelių priežiūros srityje neduotų; o tik padidintų administracinę naštą bei galimai sudarytų prielaidas korupcijai dėl šių aplinkybių:

1)      Pirmiausia- idėja registruoti miško kirtimo leidimus seniūnijose niekaip neprisidės prie kelių gerinimo, kadangi nesprendžia vietinių kelių priežiūros organizavimo ir finansavimo  sistemos nebuvimo klausimo. Be to, miškas gali būti vienoje seniūnijoje, o medienos išvežimas gali vykti per kitos seniūnijos teritoriją

2)      Antra, dalis vietinės reikšmės kelių nepriskirti į jokios institucijos, organizacijos ar asmens balansą. Seniūnijos rūpinasi tik joms priskirtais bendro naudojimo keliais. Miškų urėdijos taip pat tvarko tik bendro naudojimo kelius, neretai- tik besiribojančius su valstybiniais miškais. Tuo tarpu vietiniai keliai, einantys per privačius miškus, bei miško keliukai, kuriais prie savo valdų privažiuoja dešimtys miškų savininkų, neretu atveju nėra niekam priskirti ir dažnai apskaityti vien tik miškotvarkos medžiagoje.  Be to, retai seniūnijose naudojamasi įstatymuose nustatyta teise laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelius (ypač pavasarinio polaidžio metu, kada didžiausia kelių sugadinimo tikimybė), siekiant išsaugoti vietinių kelių būklę.

3)      Trečia, visi išduodami leidimai miško kirtimams jau šiuo metu yra registruojami Valstybinėje miškų tarnyboje ir šie duomenys yra viešai prieinami VMT interneto svetainėje adresu: http://www.amvmt.lt/kirtleidimai/ ; o šių miško kirtimų lokalizacijos vietos skelbiamos adresu www.amvmt.lt:81/mkz/ . Seniūnai, savivaldybės administracijos ar kitų tarnybų atsakingi  pareigūnai gali bet kuriuo momentu patys sužinoti detalią informaciją dėl išduotų leidimų miškui kirsti juos dominčioje teritorijoje. Kokiam asmeniui išduotas leidimas –pilną kontaktinę informaciją turi Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai;

4)      Ketvirta, teisinis reglamentavimas nustato, kad ne visiems kirtimams būtinas leidimas kirsti mišką, o darbai vykdomi pagal išankstinį raštišką pranešimą valstybiniams miškų pareigūnams(išsamiau: Pranešimo apie ketinimus kirsti mišką forma, Aplinkos ministerijos svetainėje adresu: http://www.am.lt/VI/index.php#a/6430 ). Be to, miško savininkai turi galimybę leidimą kirsti mišką gauti ir elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS, išsamiau- https://alis.am.lt/docs/help/L12_ALIS_epaslauga.pdf ). Pagal galiojančią tvarką be atskirų leidimų yra  galimi sausuolių, vėjavartų ir vėjalaužų kirtimai.

Kad kompleksiškai ir iš esmės spręsti vietinių kelių remonto ir priežiūros (išsaugojimo) klausimus siūlome atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją:

1. Visus vietinius kelius priskirti į konkrečios atsakingos institucijos, organizacijos ar asmens  balansą ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų jiems skirti adekvačią sumą vietinių (tame tarpe- ir miško) kelių priežiūrai ir remontui. Į savo apskaitą seniūnijos turi įtraukti visus kelius, kurie žemėtvarkos planuose nurodyti kaip privažiavimai prie valdų. Miškų plotuose esantys vietiniai keliai galėtų būti priskirti urėdijoms.
2. Tam siūlytume tikslinti  LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio  4 p., numatant didesnį kasmetinį finansavimą vietinės reikšmės ir miško keliams tiesti, taisyti ir  prižiūrėti (pavyzdžiui, 40 % Programos finansavimo lėšų). Pagrindu galėtų būti 2012-11-27 įregistruotas  šio įstatymo pataisų projektas (Nr. XIIP-40).
3. Numatyti naujosios finansinės perspektyvos 2014–2020 priemonėse ES finansinę paramą kooperuotiems miško kelių įrengimo,  remonoto ir tvarkymo projektams įgyvendinti.
4. Sukurti mechanizmą kaip privačių miškų savininkams, ūkininkams ir įmonėms, rangovams-miško ruošėjams atlyginti už savo jėgomis pagerinamus vietinius kelius. Kai kur prie miško jau dabar nėra galimybės privažiuoti ir medienos ruošėjai tokius kelius minimaliai tvarko norėdami medieną išvežti, o vėliau tais keliais naudojasi seniūnijos gyventojai.
5. Seniūnijose turėtų būti atidaryti mažieji karjerai, kurie būtų naudojami vietos bendrų kelių remontui. Jei nėra tinkamo grunto, turėtų būti kaupiamas atvežtinis žvyras, kurį norintys kelią remontuoti žemių ar miško savininkai galėtų gauti nemokamai.
6. Reiktų spręsti problemą kaip susižinoti kaimyninių valdų savininkų kontaktus, kad organizuojant darbus galima būtų susiderinti su tų sklypų savininkais dėl medienos sandėliavimo vietos ar leidimo važiuoti per sklypą vietos keliukais. Reiktų nustatyti, kas iš valstybinių institucijų (Valstybinė miškų tarnyba, seniūnijos) turėtų padėti susisiekti su žemės ar miško savininkais ir valdytojais.
7. Seniūnijose nustatyti sklypus, kurie jau dabar naudojami arba gali būti naudojami medienos perkrovimui, reikia palikti tuos sklypus seniūnijos žinioje ir užtikrinti galimybę panaudoti medienos sandėliavimui. Nes miško keliais naudinga vežti nedidelį svorį ( daug kur jau stovi apribojimo ženklai 20 ar 10 tonų), tačiau nėra tinkamų vietų medienai suvežti ir perkrauti tolimesniam transportavimui. Didesnį kiekį vežti tolimais atstumais naudinga ekonomiškai ir  mažiau teršiama aplika.
8. Seniūnijų teritorijoje esančių avarinių nenaudojamų pastatų (dažniausiai -buvusių fermų) savininkai turi būti griežtai įpareigoti tuos pastatus nugriauti. Statybinis laužas gali būti panaudotas - ir dabar naudojamas -  vietos keliuose esančių duobių užtaisymui.

LMSA argumentai ir siūlymai dėl vietinių kelių priežiūros sprendimo kompleksiškai yra oficialiai pateikti LR Susisiekimo, LR Aplinkos ministerijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai  [2013-02-19 LMSA raštas Nr14 pateikiamas čia...>>>]