Naujienos

2013 - 02 - 04

St.Mizaras. Reikalinga savarankiška privačių miškų savininkų konsultavimo sistema.

Dabartiniu metu privačių miškų savininkų konsultavimas ir mokymas  kažkiek įtakoja aktyvesniųjų veiklą, tačiau yra epizodinis, be aiškios sistemos, todėl negali būti efektyvus,- mano vienas Lietuvos miško savininkų asociacijos įkūrėjų, LMSA garbės pirmininkas  dr (HP) Stasys Mizaras. Jis įsitikinęs-reikalinga savarankiška privačių miškų savininkų konsultavimo sistema.

Lietuvosmiskai.lt : Valstybinė miškų tarnyba ir Generalinė miškų urėdija paskelbė, kad š.m. vasario ir kovo mėnesiais šalies miškų urėdijose bus rengiami susitikimai su privačių miškų savininkais. Juos miškų naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos klausimais konsultuos Valstybinės miškų tarnybos, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, urėdijų ir miškų savininkus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovai. Miško savininkų konsultavimo tema- vieno Lietuvos miško savininkų asociacijos įkūrėjų, LMSA garbės pirmininko  dr (HP) Stasio Mizaro komentaras.

VMT ir GMU numatomi surengti susitikimai su privačių miškų savininkais -  viena iš privačių miškų savininkų konsultavimo akcijų.

Per privačios miškų nuosavybės atkūrimo Lietuvoje dvidešimtmetį miškų savininkų konsultavimo priemonių buvo labai daug: Privačių miškų savininkų konsultavimo tarnyba Valstybiniame miškotvarkos institute; miškininkai-konsultantai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje; konsultavimo funkcijos valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriuje; privačių miškų savininkių švietimo, mokymo ir konsultavimo perspektyvinės programos; miško savininkų profesinio mokymo programa (SAPARD); keletas tarptautinių  projektų dėl privačių miškų savininkų konsultavimo; Aplinkos ministerijos konsultavimo projektai, ES paramos priemonės dėl privačių miškų savininkų konsultavimo; miškų urėdijų konsultacijos ir nemažai kitų.

Atliktos miško savininkų konsultavimo ir mokymo priemonės įtakojo privačių miškų savininkų veiklą, ypač aktyvesnių. Tačiau dabar privačių miškų savininkų konsultavimas ir mokymas yra epizodinis, be aiškios sistemos, todėl negali būti efektyvus. Daug privačių miškų savininkų yra tolimi nuo racionalaus savo miškų tvarkymo. Tuo įsitikinau, konsultuodamas per 50 miško savininkų keliuose kaimuose. Pagrindiniai įspūdžiai: nežinojimas savo miško naudojimo teisių  (vos keli žinojo, kad gali kasmet 3 m³/ha išsikirsti savo reikmėms); abejingumas veiklai savo miškuose; nesiorientavimas parduodamos medienos kainose; buvo atvejis, kad medienos ruošėjas išnyko išvis neatsiskaitęs; nepasitikėjimas bet kuo besidominčiu jų miškais (į 2 sodybas neįsileido, o vienas savininkas, turintis daug brandžių medynų ir nenorintis jų parduoti, skundėsi, kad jam neduoda ramybės įvairūs medienos pirkėjai). Aktualios problemos yra nuosavybės pasidalijimas tarp giminių ir saugomų teritorijų ribojimai. Didelio domėjimosi ES parama apželdinti žemes mišku nebuvo, nes buvo mokamos kompensacijos už simboliškai prižiūrimą žemę ar pievą.

Privačių miškų savininkai, kaip konsultavimo objektas, yra labai specifiškas ir sudėtingas. Visų pirma, dėl didelės socialinių grupių su skirtingais interesais įvairovės. Tai savininkai, kaupiantys mišką kaip turtą ir suinteresuoti miško verslais; tai ir mėgėjai, triūsiantys miške dėl savo pomėgių ir nematerialinių vertybių; tai ir tik tenkinantys savo namų ūkio reikmes kurui ir kitai medienai; tai ir dėl žinių stokos ar dėl kitų priežasčių abejingi galimam savo miško naudojimui. Pirmoji miško savininkų grupė išspręs  reikalingų žinių problemas pati, o kitoms, ypač paskutinei, reikalinga sisteminga valstybinė konsultacinė veikla.

Klasikiniai konsultavimo ir informavimo metodai, paremti žinių poreikiu ir apmokėjimu už jų suteikimą čia ne visuomet tinka. Reikalinga konsultacinė sistema, pati ieškanti kontaktų su privačių miškų savininkais, aiškinanti jų galimybes, patarianti ir padedanti ne tik jiems rūpimais, bet ir kitais reikalingais klausimais, siekiant miško savininkui ir valstybei naudingo didžiulio privačių miškų ekonominio-ekologinio potencialo efektyvaus panaudojimo.

Miškų urėdijoms, kaip pelno siekiančioms miškininkavimo įmonėms, privačių miškų savininkų konsultavimas yra nebūdinga funkcija, juk konsultuojama dažniausiai nemokamai. Lietuvoje susiformavo privatus miškų ūkis pagal savo socialinę-ekonominę reikšmę, lygiavertis valstybiniam. Pardavimų pajamos privačiame miškų ūkyje 2011 m. buvo 412,5 mln. Lt, valstybiniame  – 552,5 mln. Lt. Yra 417 privačių miškų įmonių (valstybinių – 42) ir 246,4 tūkst. privačių miškų savininkų (Lietuvos miškų ūkio statistika, 2012).

Norint valstybiniame lygmenyje spręsti privataus miškų ūkio strateginius tikslus (optimalus miško išteklių mobilizavimas, pilietinės visuomenės formavimas per didžiulį miško savininkų skaičių ir kt.) reikalinga savarankiška privačių miškų savininkų konsultavimo sistema.  Konsultantai neturėtų būti susiję su miško verslais bei juos dar reikėtų išugdyti mokymo įstaigose pagal specialias studijų programas.

Privačių miško savininkų konsultantų tinklui sukurti reikalingos investicijos  galėtų būti surastos 2014-2020 m. ES paramoje. Reikėtų iš esmės keisti nepasiteisinusią 2007-2013 m. privačių miškų savininkų konsultavimo paramos schemą ir pereiti prie teritorinių konsultavimo tarnybų rėmimo.

dr.(HP) Stasys Mizaras
2013-02-04