Naujienos

prof.R.Ozolinčius: Nereikėtų priešinti valstybinių ir privačių miškų

Ką reikėtų tobulinti Lietuvos miškų politikoje? Ar valstybinių šalies miškų sistema yra pakankamai racionali ir ką vertėtų keisti? Koks mokslininkų miškininkų požiūris į metinę biržę, medžių kirtimo amžių, gamtines vertybes ir kitus šiandien diskutuotinus dalykus? Šie klausimai aptariami ,,Verslo ir politikos“ interviu su profesoriumi, habil. dr. Remigijumi OZOLINČIUMI, LAMMC Miškų instituto direktoriumi.

 [...]

-Ar įžvelgiate skirtumų tarp privačių ir valstybinių miškų? Ko vieni iš kitų galėtų pasimokyti?
Nereikėtų priešinti valstybinių ir privačių miškų. Tiek vieni, tiek kiti yra svarbūs ir Lietuvos žmonėms, ir ekonomikai, ir t. t. Valstybiniai miškai yra labiau organizuoti. Matyt, dėl to, kad susiklosčiusios ilgametės tradicijos, paveldėta sistema. O privačiame sektoriuje matau tokią problemą, kaip kooperacijos stoka.
Smulkių valdų buvimas nėra gerai nei pačiam miško savininkui, nei valstybei. Valstybė negauna dalies pajamų mokesčių pavidalu. Kita problema – grąžintini miškai, kurių savininkai neatsirado. Jie yra tartum niekieno. Šią problemą reikėtų spręsti. Dėl savininkų kooperacijos būtų ideali tokia situacija kaip Suomijoje.

-Gal galite trumpai pristatyti Suomijos modelį?
Suomijoje yra dideli kooperatyvai, savininkas kartais net nežino, kur yra jo miškas. Jis turi akcijų dalį, ir kiekvienais metais jam kapsi tam tikri pinigai. Lietuvoje yra daug savininkų, kurie nutolę nuo miško.
Jie jį yra paveldėję, negyvena kaime, prie miško. Pačioje privatizavimo pradžioje siūlėme atiduoti kelias urėdijas, kad jos būtų kaip privačios. Tačiau išėjo kitaip. Todėl dabartinę situaciją galėtume palyginti su margu žemėlapiu: privatūs miškai – tarp valstybinių, valstybiniai – tarp privačių. Šis klausimas šiuo metu labai sunkiai sprendžiamas.

[...]

Pilną Gintauto KNIUKŠTOS interviu su profesoriumi, habil. dr. Remigijumi OZOLINČIUMI skaitykite žurnalo "Verslas ir politika" 2012 m. gruodžio Nr. 12 (38) čia...>>>