Naujienos

VŽ: Iš žemės ūkio paskirties sklypų rinkos bėga spekuliantai

Didieji žemės valdytojai ir ūkininkai pažymi, kad auga žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla – juos siūlo iš aktyvaus ūkinininkavimo nusprendę pasitraukti žemdirbiai ir spekuliantai, taip ir nesulaukę kainų šuolio bei didesnių ES tiesioginių išmokų, besibaiminantys didėjančių mokesčių už nenaudojamą žemę,- 2013.01.10 informuoja dienraštis "Verslo žinios".

Spėjama, kad didžiuosius investuotojus spaudžia pinigus skolinę bankai, o grąža iš investicijų nėra tokia, kaip tikėtasi. Kitas procesas – daugėja mainų pasiūlymų. Taip siekiama stambinti valdas. Kita priežastis, investuotojus verčianti trauktis, yra baimė, jog pajamoms neaugant didės mokesčiai. Nuo šių metų įsigalios iki 4% žemės mokestis už nedirbamus plotus, pateikti įstatymai, griežtinantys stambių ūkių plėtrą.
52 savivaldybės jau nustatė padidintus tarifus tokiems  nedirbamos žemės plotams. Vidutiniškai tai 2% rinkos vertės. Ūkininkams kartu numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kai mokesčiai už hektarą bus ne didesni kaip 100 Lt. Dabar vidurkis 20 LT/ha. 

[...]

Ribojamos gyvulininkyste neužsiimančių valdų savininkų galimybės gauti tiesiogines išmokas. Kita žemės ūkio paskirties žemės rinkos sujudimo priežastis – dveji iš eilės metai ūkininkams buvo pelningi ir jie turi lėšų. Kiek tęsis pelningas etapas, niekas negali nuspėti.  [...]

„Vis daugiau sklypų siūlo įmonės ir finansinės grupuotės, kurios plotus pirko ne gamybai, o vertino kaip investicijas. Prieš tai metus buvo štilis. Spėju, kad jie tikėjosi greitesnio kainų kilimo, kai su ES vidurkiu susilygins tiesioginės išmokos“, – svarsto  Jonas Talmantas, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats kartu su šeima jis dirba 1.300 ha. Jis prognozuoja, kad kainos kris, nes kol kas niekas neskuba kloti prašomų sumų. [...]

„Turime pasiūlymų pirkti tiek ūkių, kad jei visus įsigytume, valdytume didesnius plotus nei dirbame dabar“, – giriasi Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ savininkas. „Jei žmogus planuoja trauktis, dabar tinkamas laikas, nes stambūs ūkiai po gerų metų turi pinigų plėtrai“, – siūlo p. Karbauskis.

[...]

„Pasiūlymų gauname daug, tačiau už nerealius pinigus šluoti sklypų neskubame. Matome, kad traukiasi spekuliantai, nes suvokia, kad jei jiems reikės mokėti už apleistas žemes, o ūkininkams bus prasti metai, išparduoti plotus bus sudėtinga“, – kolegoms  pritaria Vilius Kaikaris, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius. Jis skaičiuoja, kad siūlomi 100–500 ha plotai išskaidyti mažais gabalais.

VŽ info: 80%  Tiek dirbamosios žemės valdo stambūs ūkiai, juose pagaminama 85% prekinės produkcijos. 5.000 – tiek šalyje realiai daugiau kaip 200 ha valdančių ūkių 13,3 ha vidutinis ūkis 112.000 tiek registruota ūkininkų ūkių 100 Lt didžiausias galimas mokestis už dirbamosios žemės hektarą 20 Lt vidutinis žemės mokestis Lietuvoje šiandien 150–200 dirbamosios žemės hektaro nuomos vidurkis 5.000 Lt/ha vidutinė pardavimo kaina 16.000 Lt/ha vidutinė kaina Lenkijoje Šaltinis: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Seimo kaimo reikalų komitetas

***

Kęstutis Kristinaitis, UAB Korporacijos „Matininkai“ prezidentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys komentuoja:

"Atviroje rinkoje pasiūla neauga. Žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla paskutinį ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, mažėjo 25%. Tai natūralus cikliškumas. Žiemą prekyba aprimsta.

Tačiau ši statistika nebūtinai parodo tikrą padėtį, nes gali būti, jog stambiems žemvaldžiams plotų siūloma tiesiogiai. Ar tai tiesa, pamatysime pavasarį arba rudeniop. Tada nenupirktus sklypus, kai bus nuimtas derlius, savininkai pasiūlys atviroje rinkoje.

Prekybos bumas kol kas nekyla, nes savininkai viliasi, kad užsieniečiams leidus pirkti žemę jos vertė kils. Šis mitas palaiko gana aukštas kainas ir jos stabdo investuotojus. Tiesiog atsipirkimas būtų labai ilgas.

Pavyzdžiui, už plotus, kurie netoli didžiųjų miestų ir tinka tik gyvulininkystei, prašoma tiek pat, kiek už derlingiausius augalininkystei skirtus plotus. Galbūt prekyba pajudės, kai žmonės sužinos, kiek jiems didės mokesčiai už apleistą žemę.

Kitas niuansas, dėl kurio žmonės nori atsisakyti valdų, kad vis sunkiau yra gauti pajamų nedirbant ar dirbant simboliškai. Pavyzdžiui, nebeliko galimybės registruoti ekologinį ūkį, pasėti ir rudenį užarti pasėlius. Kartu gavus didžiules išmokas tokia veikla buvo pakankamai pelninga.

Be to, kol kas įstatymais taikomi ribojimai ir suvaržymai skirti tam, kad savininkai savo plotus parduotų stambiesiems ūkininkams. Deja, tai neskatina rinkos, nes žmonės toliau laukia kainų šuolio."

 [...]

Pilną Arūno milašiaus traipsnį "Iš žemės ūkio paskirties sklypų rinkos bėga spekuliantai" skaitykite 2013.01.10 dienraštyje "Verslo žinios" čia...>>>.