Naujienos

VMT: Eglynams - reali žievėgraužių grėsmė. Kovos priemonės.

2013 metais yra didelė žievėgraužio tipografo masinio pakenkimo židinių susidarymo rizika. Valstybinės miškų tarnybos vykdomas monitoringas rodo, kad žievėgraužio tipografo populiacija išaugo didžiojoje dalyje Lietuvos eglynų. Todėl eglynų džiūvimo sumažinimui būtina vykdyti žievėgraužio tipografo plitimą mažinančias priemones,- pataria Valstybinė miškų tarnyba

Gaudyklėse vabalų per sezoną rasta vidutiniškai 3 kartus daugiau nei 2011 metais (max. 10-25 kartus). Pirma generacija gausesnė 3,5 karto, antra – 2,3 karto. Didžiausias pagausėjimas yra škvalo 2010 m. pažeistuose miškuose. Taip pat didelė masinių židinių susidarymo rizika yra eglynuose, kur laiku nesutvarkyti 2012 m. pirminiai kenkėjo židiniai, medynai nusilpę nuo netikrojo eglinio skydamario, vėtrų pažeisti 2012-2013 metais, išretinti atrankiniais kirtimais, prie plynų kirtimų ribų, vyresnio amžiaus eglynai. Stebėjimus patvirtina pirmieji žievėgraužio tipografo masinio pasidauginimo židiniai atsiradę Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Trakų, Varėnos rajonuose, kur eglynuose 2012 m. vykdytų plynų sanitarinių kirtimų plotai viršijo 1 ha. Esant palankiems orams 2013 m., kenkėjas gali staigiai pasidauginti ir sukelti eglių džiūvimą dideliuose plotuose. Todėl eglynų džiūvimo sumažinimui būtina vykdyti žievėgraužio tipografo plitimą mažinančias priemones.

Primename Miško sanitarinės apsaugos taisyklių (Žin., 2007, Nr. 42-1596; 2010, Nr. 89-4724) apibrėžtas priemones šiems kenkėjams mažinti:

1. Eglių liemenų pavojingų kenkėjų apgyvendinti medžiai iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno pakraščio, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų arba nužievinti, arba kenkėjai sunaikinti kitais būdais (taisyklių 30 p.). Tam reikia nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 30 d. intensyviai žvalgyti 50 metų ir vyresnio amžiaus medynus, kurių rūšinėje sudėtyje eglė sudaro 50 ir daugiau procentų, ir pastoviai šalinti kenkėjų apniktas egles. Žievėgraužio tipografo veiklos pagrindiniai požymiai – ant žievės kelmo ir kamieno apačioje arba ant žemės prie kamieno randama rudos spalvos išgraužų ir žievės paviršiuje gali būti matomos kinivarpų įsigraužimo angos, apnikimo pradžioje eglių spygliai ir lajos atrodo sveikai. Ne vegetacijos metu pastebėtas žievėgraužių apniktas egles galima iš miško šalinti iki pavasarinio orų atšilimo, vabzdžių apnikimą parodo genių veikla, rundantys ir byrantys spygliai. Sausų ar be žievės eglių kirtimas, kurias jau paliko nauja žievėgraužių karta, medynų sveikatingumui įtakos nebeturi.

2. Sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t.y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių) (taisyklių 29 p.). Ypač svarbu rudenį-žiemą atsiradusias žalias vėjavartas, vėjalaužas sutvarkyti iki pavasarinio orų atšilimo ir neleisti jose pasidauginti žievėgraužiams.

3. Eglės žalia mediena nuo balandžio 20 d. iki rugsėjo 1 d. turi būti išvežta iš miško arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų per 10 dienų nuo jos iškirtimo (taisyklių 45 p.). Jei iškirsta mediena jau yra užpulta pavojingų liemenų kenkėjų, ji turi būti skubiai išvežta iš miško arba nužievinta, o žievė užkasta arba sudeginta.

4. Išvalyti kirtavietes nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. nuo žalių eglės kirtimo liekanų su žieve, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm ir ilgesnių kaip 1 m (taisyklių 44 p.).

5. Feromoninės gaudyklės žievėgraužio tipografo gaudymui dėstomos šviežiose plynose eglės kirtavietėse prieš vabalų skraidymą (balandžio trečia dekada), ne arčiau kaip 20 m nuo miško pakraščio ir ne arčiau kaip 40 m viena nuo kitos (taisyklių 20 p.). Draudžiama gaudykles statyti medyne. Gaudyklės valomos kas 7-10 dienų. Jei pasibaigia feromoninio vilioklio veiksmingumas, jį reikia pakeisti prieš vabalų antrosios generacijos skraidymo pradžią (liepos mėn. pirma dekada).

6. Eglės vabzdžiagaudžiai medžiai ir mediena dėstomi ankstesnių metų buvusiuose žievėgraužio tipografo pasidauginimo židiniuose arba profilaktiškai šviežiose plyno kirtimo biržėse. Vabzdžiagaudė mediena ruošiama, išdėstoma ir jos kiekiai parenkami vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 21, 22, 23, 24, 25, 26 punktais. Didesniam efektyvumui pasiekti vabzdžiagaudė mediena gali būti apipurškiama insekticidais. Tam gali būti naudojamas insekticido “Mavrik 2F” 0,5% tirpalas. Purškiama tiek, kad rąstų paviršius gerai sudrėktų – vienam kubiniam metrui medienos vidutiniškai sunaudojant 1,5-2 litrus tirpalo. Neapdorota insekticidais vabzdžiagaudė mediena iš miško išvežama, kai po žieve randamos pirmosios lėliukės. Insekticidais nupurkštą vabzdžiagaudę medieną galima išvežti birželio mėn. pradžioje.

 Miškų apsaugoje prioritetu 2013 metais turi būti savalaikis žievėgraužio tipografo apniktų eglių ir jų vėjavartų, vėjalaužų šalinimas iš eglynų. Šiomis priemonėmis veiksmingiausiai galima stabdyti kenkėjo plitimą.

Valstybinė miškų tarnyba
Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas
Virgilijus Vasiliauskas