Naujienos

LR Konstitucijai prieštaraujančio Medžioklės įstatymo pakeitimai vilkinami jau 8-tus metus

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis portalui GRYNAS.lt teigė, kad Medžioklės įstatymo istorija- geriausias pavyzdys nesiskaitymo su teisinės valstybės principasi ir net pagrindiniu šalies įstatymu Konstitucija, siekiant išsaugoti įtakingų valdžios atstovų sovietmečiu turėtas nomenklatūrines privilegijas.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Gal jau pasimiršo, bet senosios medžiotojų gvardijos 2002 05 23 d. grubiai prastumto Seime Medžioklės įstatymo, kaip akivaizdžiai pažeidžiančio savininkų teises disponuoti savo nuosavybe, tuomet nepasirašė jį vetuodamas Prezidentas Valdas Adamkus. Įstatymo projektą dar svarstymo stadijoje kritikavo žemės ir miškų savininkų asociacijos. Tačiau Seimas atmetė Prezidento veto ir vėl priėmė įstatymą neatsižvelgdamas į Prezidento teiktas pataisas.

Grupei opozicijos parlamentarų įtarus, jog šis įstatymas pažeidžia Konstitucijoje įteisintą nuosavybės neliečiamumo principą ir miško bei žemės savininkų teises, iš karto po įstatymo priėmimo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT). 2005-05-13, Medžioklės įstatymą pažeidžiančiu LR Konstituciją pripažino LR Konstitucinis teismas.  Nagrinėdamas Seimo narių paklausime įvardintų tik kelių Medžioklės įstatymo straipsnių atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui, konstatuojamoje sprendimo dalyje LR Konstitucinis teismas nurodė ir daugiau galimų įstatymo prieštaravimų LR Konstitucijai.

Konstituciniam Teismui 2005 m. nustačius, kad net 6 įstatymo straipsniai ar jų dalys prieštarauja Konstitucijai, Seimas nenoromis ir savaip paruošė įstatymo kelių jo straipsnių pataisas. Prezidentas V.Adamkus savo 2006.01.06 dekretu vėl vetavo  šias pataisas, nes jose nebuvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo nutarimą. Seimas nesugebėjo atmesti Prezidento veto, tačiau ir vėl nepriėmė jo pasiūlytų pataisų.

2006.07.18 Seimas, dalyvaujant mažiau kaip pusei būtinų įstatymų priėmimui Seimo narių (ką 2006.07.19 nustatė Seimo Etikos ir procedūrų komisija), priėmė praktiškai analogišką Prezidento V.Adamkaus jau 2 kartus vetuotam įstatymo variantą.  Įstatymo pataisose, deja, vėl įtvirtintos nuostatos, kurios paneigia prigimtinę konstitucinę nuosavybės teisę, pirmenybę teikiant įgytąjai medžioklės teisei. Nuosavybės teisė neproporcingai apribojama įgytosios medžioklės teisės atžvilgiu. Prezidentas vėlgi vetavo tokius Medžioklės įstatymo pakeitimus.

15-oji LR Vyriausybė savo  programoje (525 p.) buvo įsipareigojusi peržiūrėti Medžioklės įstatymą, atsižvelgiant į privačių valdų savininkų ir naudotojų teises, tai tuometinė valdančioji koalicija žadėjo realizuoti neatidėliotinai ir pilnoje apimtyje. Į darbų programą taisyti Medžioklės įstatymą buvo įsirašęs ir praėjusios kadencijos Seimas. Tačiau per ketverius metus nieko konkretaus nepadaryta. Procesas vilkinamas.Todėl susiklostė padėtis, kai Konstitucinio teismo (KT) išaiškintos nuostatos nėra įgyvendinamos jau aštunti metai.

 A.Gaižučio teigimu, kadangi KT nuostatos Medžioklės įstatyme iki šiol neįtvirtintos, tai suinteresuotieji išlaikyti sovietmečio tvarką medžioklės reglamentavime aiškina, kad nėra ir teisinio pagrindo jų laikytis.

„Reikėtų žiūrėti gyvenimiškai. Medžioklė kaip veiklos rūšis, kaip pomėgis, kaip nusistovėjusi ilgametė veikla be jokios abejonės yra reikalinga, tiktai ji turėtų būti organizuojama prisilaikant dabartinių realijų. Jau daugiau kaip dvidešimt metų visas šalies ūkis ir veikla yra formuojama privačios nuosavybės pagrindu, tai neturėtų būti užmiršta ir medžioklėje. Kompromisų čia tikrai neturėtų būti“, - sakė A. Gaižutis.

Pašnekovas pabrėžė, kad 2013 metais politikai bus priversti ieškoti sprendimų iš susidariusios situacijos. Tai daryti juos vers šiemet pasibaigiantys dar apskričių vadovų prieš 10 metų pratęsti leidimai (tuomet jau kartą pratęstų sutartčių su  neegzistuojančiais kolūkiais pagrindu), kuomet medžiotojų būreliams ir klubams buvo leista naudotis medžioklės plotais ne tik valstybinėje, bet ir privačioje žemėje.

 „Šitais metais turės būti priimti sprendimai dėl medžioklės plotų naudojimosi suteikimo teisinių pagrindų“, - sakė LMSA pirmininkas. Tai reiškia, kad valstybiniuose plotuose valdžia galės tvarkytis taip, kaip jai atrodo geriausia, bet privačiuose miškuose būtent miško savininkams turėtų turi būti suteikta teisė spręsti, kas iš medžiotojų gali naudotis jų valdomais žemės plotais. Medžioklės įstatyme  būtina įtvirtinti visose demokratinėse valstybėse galiojančią nuostatą, kad medžioklės teisė yra neatsiejama žemės/miško nuosavybės dalis ir kad teisės suteikimas medžioti konkrečioje teritorijoje įgyjamas per medžioklės plotų nuomą.“

„Daugelis savininkų neprieštarautų, kad medžiotų ir dabartiniai medžiotojų būreliai, jeigu jie tai darytų tvarkingai ir  susiderinę su žemės savininkais dėl plotų medžioklei naudojimo. Kita dalis žemės savininkų nori pasirinkti, kuriems medžiotojams suteikti teisę medžioti jų valdose arba patys yra medžiotojai ir siekia įregistruoti medžioklės plotų vienetus. Yra ir tokių, kurie kategoriškai nusistatę prieš bet kokią medžioklę, tokie gali ir dabar uždrausti medžioti savo valdoje. Pasirinkimas turėtų būti žemės savininkui, juk LR Konstitucinio teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad teisė į nuosavybę yra pirminė, o teisė į medžioklę yra išvestinė teisė“, - svarstė A. Gaižutis. Anot jo, medžioklės įstatyme palikta sovietinė tvarka neturėtų būti ir toliau toleruojama.

„Medžioklės įstatyme yra palikta sovietinė tvarka ir ta arogancija, nenoras žiūrėti šiandienos realijų kuria bereikalingą įtampą – nei žemės, ar miško savininkai  su medžiotojais neturi noro konfliktuoti, nei medžiotojai suinteresuoti kažkokių konfliktų turėti. Bet nomenklatūrinė viršūnėlė, su nuo sovietmečio atėjusiais įpročiais, kad nereikia skaitytis su visais kitais ir galima tvarkytis kaip tik nori, sukuria tokį precedentą“, - apibendrindamas kalbėjo A.Gaižutis.

Portalo Grynas.lt kalbintas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys sutiko, kad įstatymo pataisų rengimo procesas užsitęsė – praėjusios kadencijos Seimas pataisų nesvarstė, tačiau šią kadenciją Seimas turėtų prie jų sugrįžti. Jis taip pat tikino, kad į KT išaiškinimus parengtame įstatymo pakeitimo projekte buvo atsižvelgta.

„Projekte yra numatyta, kad žemės savininkas turi tris galimybes, kaip elgtis su gyvūnija, kuri gyvena jo žemėje. Jis gali leisti medžioti medžiotojams bendromis sąlygomis, kurios numatytos išduotame leidime naudotis medžioklės plotais. Jis gali nusistatyti papildomus reikalavimus – teisė neleisti įrengti jokių biotechninių įrenginių – tykojimo bokštelių, šėryklų ir t.t. Dabar irgi yra sąlyga, kad medžiotojai privalo dėl tokių įrenginių atsiklausti žemės savininkų. Projekte taip pat yra įteisinta galimybė savininkui pasirašyti papildomas sąlygas dėl medžioklės jo žemėje. Tos sąlygos gali apimti biotechninius įrenginius, medžiojamų rūšių apribojimus ir pan. Trečia galimybė – visiškai uždrausti medžioti jo žemėje. Tą jis gali daryti bet kada – tiek formuojant medžioklės ploto vienetą, tiek ir konflikto metu“, - aiškino L. Budrys.

Tačiau specialistas pabrėžė, kad paisant žemės savininko interesų, turėtų būti nepamirštamos ir valstybės pareigos. „Turėtų būti išlaikyta pusiausvyra tarp savininko ir valstybės nuosavybės. Nereikia pamiršti, kad gyvūnija nėra nei medžiotojų, nei žemės savininko nuosavybė. Tai yra valstybinė nuosavybė, todėl valstybė privalo reguliuoti santykį tarp laukinio gyvūno, žemės savininko ir medžiotojo“.

Gamtos apsaugos specialistas akcentavo, kad įstatyme negali būti įtvirtintas vienpusis kažkieno teisių deklaravimas. Jeigu žemės savininkas vienpusiškai nuspręstų neleisti medžiotojams medžioti jo valdoje, jis netektų kai kurių savo teisių – pavyzdžiui, jam nebūtų atlyginama žala, padaryta miško ir pasėlių medžiojamųjų gyvūnų, jis netektų teisės parduoti ar išnuomoti medžioklės ploto kitam asmeniui ir pats juo naudotis. „Kai kam gal tai skamba kaip per daug drastiškos priemonės, bet vadovaujantis sveika logika, taip ir turi būti. Valstybė prisiima teisę reguliuoti laukinės gyvūnijos medžiojimo išteklius, negali būti jokių privilegijų – nei žemės savininkui, nei paprastam piliečiui – medžiotojui“, - sakė L. Budrys.

****************
Lietuvosmiskai.lt komentaras: tuo tarpu teisės ekspertai jau viešai konstatuoja - miškų savininkų teisės Lietuvoje suvaržytos neproporcingai. Aptariant miško savininkų nuosavybės teisių ribojimus reikia paminėti ir įstatyminio medžioklės reguliavimo problemas. Pagal dabartinį reglamentavimą žemės sklypų savininkui nesuteikiama išimtinė teisė leisti medžioti jo žemės sklype, kurią, atitinkamai, savininkas atlygintinai ar neatlygintinai galėtų suteikti kitiems asmenims. Tuo suvaržoma savininko teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe ir gauti iš jos naudą. Savininkui suteikiama tik teisė uždrausti medžioti jam priklausančiame sklype, tačiau ir šios teisės įgyvendinimas įstatymo yra apribotas. Be to, tokie suvaržymai savininkui nėra kompensuojami. Tokį ydingą reglamentavimą dar 2002 m. nurodė prezidentas, 2005 m. Konstitucinis Teismas konstatavo neproporcingą žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės suvaržymą, tačiau iki šiol tokios Medžioklės įstatymo nuostatos išliko.

****************

Visą Rūtos Levickaitės straipsnį "Konstitucijai prieštaraujantis medžioklės įstatymas nekeičiamas jau 8 metus" skaitykite 2013 m. sausio 4 d. naujienų portale Grynas.lt čia...>>>