Naujienos

Kalėdinės eglutės kelias į šventinius namus

Lietuvos kalėdinių eglaičių rinka nedidelė, todėl  ir jų  augintojų nėra daug. O šventiškai pasipuošti namus prieš Šv.Kalėdas norime kiekvienas. Kūčių vakarą miško kvapas pasklis visuose namuose. Eglių puošimas – daugiau nei penkių šimtmečių tradicija. Truputis informacijos- kaip ir iš kur mūsų namus pasiekia žaliaskarės gražuolės.

Vilniečiams prieš Kalėdas verslininkai atveža eglučių ar puošnesnių kėnių iš Lenkijos. Didieji šalies medelynai, auginantys kalėdines eglaites (Kretingos, Raudondvario, Dubdavos) ieško rinkų Rusijoje – Sankt Peterburge arba Maskvoje.

Mažą kalėdinių eglaičių paklausą lemia ir tai, kad pas mus yra apie ketvirtis milijono miško savininkų. Jie tikrai neperka kalėdinių eglaičių, jomis apdovanoja savo pažįstamus, kaimynus ir gimines. Dalis lietuvių renkasi dirbtines eglaites arba savo namus puošia natūraliomis eglių šakomis, kurių nemažai ir nemokamai miestų aikštėse per akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“ gyventojams išdalina urėdijų miškininkai.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Eglutę įsigykite teisėtai, nes piktavalių laukia didžiulės baudos: už savavališkai nuskirstą eglę gresia bauda nuo 50 iki 100 Lt. Jeigu paaiškėja, kad eglę nukirtęs žmogus yra pareigūnas (ugniagesys, aplinkosaugininkas, policijos pareigūnas ir pan.), bauda dar didesnė - nuo 100 iki 300 Lt.

Be to, pažeidėjas dar turės atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Konfiskuotos eglės bus sukūrentos miesto ir gyvenviečių katilinėse.

Miško savininkas eglaičių parūpina iš plantacijų. Elektrėnų savivaldybėje, Semeliškėse, eglutes plantacijose jau antrą dešimtmetį auginantis LMSA vicepirmininkas miškų savininkas  Kazimieras Šiaulys sako, kad 2 savaites intensyviai vykdytą prekybą eglutėmis teko laikinai nutraukti dėl gausaus sniego. Per nesenai siautusią pūgą kelius užpustė, tad atnaujinti kalėdinių medelių prekybą bus galima tik vėl atsivalius kelius.

„Eglutėmis prekiavome iki pat pūgos, dvi geras savaites, o šiuo metu neįvažiuojame į savo plantacijas. Jeigu nuvalysime sniegą, vėl prekiausime. Laiko iki Kalėdų šiek tiek turime. Jau pardavėme maždaug tūkstantį eglučių. Pernai per visą šventinį  laikotarpį išprekiavome porą tūkstančių. Beje, eglutes perka ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai. Jie Kalėdas švenčia sausio mėnesį, tad šioks toks eglučių pirkimas vyksta net iki trijų Karalių," - optimistiškai nusiteikęs K.Šiaulys. 

Jis džiaugiasi, kad pastaraisiais metais miškuose sumažėjo eglučių vagysčių, pastebėdamas, kad „Žmonės vis rečiau ateina į mišką slapta nusikirsti eglutę. Geriau jau perka, kad vėliau problemų nekiltų. O ir rinka dabar geriau patenkina pirkėjų poreikius, pateikiamas įvairus kalėdinių eglučių pasirinkimas".

Kazimieras Šiaulys eglutes daugiausia parduoda didmenininkams, prekiaujantiems įvairiuose prekybos taškuose. Atvykę į plantaciją didmenininkai eglutes išsirenka ir išsikerta maždaug vienodo dydžio eglutes, nuo metro iki pusantro. Tokias natūraliai, be specialios priežiūros per 3- 4 metus užaugintas eglaitės miško savininkas didmeninkams parduoda po ~ 6 litus. 

Kazimieras Šiaulys Kalėdų eglučių auginimu susidomėjo prieš vienuolika metų. Tada jis 8 ha apleistos žemės, kurioje augo tik piktžolės, nupurškė chemikalais, suarė, sukultivavo ir užsodino 3-4 metų paprastųjų Lietuvos miškams būdingų eglių sodinukais (pikirantais). Sodmenis pirko iš Trakų urėdijos.

"Gal ir būtų reikalinga priežiūra, bet aš palieku eglaites auginti gamtai, netaikydamas jokių priemonių medelių lajoms formuoti. Kokias gamta užaugina, tokias ir turime. Gražiausias išrenkame Kalėdoms, o likusios auga toliau. Kalėdų eglutėmis prekiauju šešti metai. Kasmet už eglutes gaunamos pajamos nėra didelės, bet investicijos į šią veiklą jau atsipirko, o pirmieji 8 ha buvusi Kalėdų eglučių plantacija virto gražiu miško jaunuolynu,“ –  pasakoja K. Šiaulys.

Pasirinkimą lemia plintančios ekologinės idėjos. Privataus medelyno savininkas Kauno rajono ūkininkas Eduardas Mačys  teigia, kad žmonės išbando įvairiausias eglutes, bet itin populiarėja žaliaskarės vazonuose.

„Sakyčiau pereinami keli etapai. Pirmiausia perkamos gyvos eglutės, dažniausiai kirstos, po to žmogus nusprendžia rinktis dirbtines, o vėliau vėl grįžta prie gyvų eglučių. Dabar labai populiarėja eglutės vazonuose. Jaučiamas net jų stygius“, – apie eglučių paklausą pasakoja E.Mačys.

Pasak jo, Lietuvoje vis dar populiariausios sidabrinės eglės, o antroje vietoje – kėniai. Užsienyje žmonės noriau renkasi kėnius ar į juos panašius medelius. Pasak E.Mačio, sidabrinės eglutės yra puošnesnės už įprastas, jų spygliai daug tankesni ir ilgiau laikosi, nenudžiūna. Eglučių augintojo teigimu, brangiausios medelyne 5 – 6 metrų  eglės, kurias renkasi visuomeninės organizacijos ar įstaigos, o kirsta poros metų sidabrinė eglutė kainuoja 50 – 60 litų, medelis vazone, kurio aukštis siekia iki metro, kainuoja iki 50 litų.

Puošnios Kalėdinės eglutės: gražu pažiūrėti, sunku užauginti. Tauragės rajono Rukų kaimo ūkininkas Viktoras Milašauskas auginamų kalėdinių eglučių priežiūrai, o tuo pačiu ir kokybei, skiria daug laiko ir investicijų. Tad jo ūkyje užaugintų sidabrinių eglučių savikaina, o kartu ir kaina, didesnė.

Beveik prieš du dešimtmečius jis pasibandymui įveisė pirmąją ~ 1000 kalėdinių eglučių plantaciją ir toliau sėkmingai plėtoja verslą. Dabar apie 1,8 ha plote auga 15 tūkstančių įvairaus amžiaus eglaičių.  Vieno metro ūgį eglė pasiekia per 3–4 metus, iki pusantro metro užauga per 5–6 metus. Pamažu kalėdinių eglučių verslas įsivažiavo, pradėjo nešti nors ir kuklų, tačiau stabilų pelną. Daug eglučių, ypač vazonuose, V.Milašauskas parduoda Klaipėdoje, nes ten nemažai pravoslavų. Jiems svarbu, kad eglė, nenumesdama spyglių, kambaryje išstovėtų bent jau 2–3 savaites – iki pravoslavų Kalėdų ir Naujųjų metų. Šį tikėjimą išpažįstantys žmonės Naujuosius metus švenčia sausio 14 dieną. Dešimt dienų diena iš dienos prastovėti turguje nėra ūkininko pašaukimas, tačiau norint ką nors uždirbti V.Milašauskui tenka tuo verstis. Prekybininkų arba perpardavinėtojų paslaugomis ūkininkas nesinaudoja- realizuoja savo produkciją pats. Jeigu samdytų žmones, pelno visai nebeliktų.

„Eglučių auginimo nevadinčiau verslu. Verslas, tai kai kitiems vadovauji ir gauni pelną. O čia pats dirbi ir tiek. Juk koks skirtumas, ar eini gyvulių šerti, ar eglutes prižiūrėti. Jeigu imtum samdyti,  auginti eglučių neapsimokėtų. Kai pats dirbi, tai kažkiek pajamų gauni, - atvirauja ūkininkas. - Kainos šiemet tokios kaip ir pernai. Vidutinio dydžio eglė vazone kainuoja maždaug  45 litus. O nukirstos eglės kaina įvairi, priklauso ir nuo jos dydžio, grožio. Didelė eglė, virš dviejų metrų,  gali kainuoti ir 100 litų."

Sudėtingos technikos eglučių sodinimui ir priežiūra ūkininkas nenaudoja. Pjūklas, įrankiai kasimui, traktorius su priekaba. V. Milašausko teigimu, jokių ES išmokų Lietuvoje eglučių augintojai negauna, tai ir reikalingos technikos neįperka.

**************

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė paminėta 1605 m. Kalėdinių eglučių tradicijos pradininke laikoma Vokietija. Eglutės puošimo per Kalėdas paprotys pamažu išpopuliarėjo ir kitose Europos šalyse. Anglijoje karalienės Viktorijos vyras Princas Albertas 1841 metais papuošdamas pirmąją anglišką kalėdinę eglutę žvakutėmis bei įvairiais saldumynais, šį paprotį išpopuliarino Vindzoro pilyje. Tačiau mūsų kaimynai latviai tvirtina, kad pirmoji Kalėdų eglutė Rygoje, Rotušės aikštėje, buvo papuošta gerokai anksčiau negu Vokietijoje – 1510 m. Lietuvoje kalėdinė eglutė pasirodė tik XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, nors kaime dar nebuvo žinoma. Etnografai yra užrašę pasakojimų buvusį paprotį Kūčių dieną kabinti rugių pėdą, o Mažojoje Lietuvoje Kalėdoms ant durų pritaisydavo eglių šakelių. Paprotys puošti eglutę atėjo XX šimtmečio pradžioje. Pirmiausia jis paplito dvaruose, mokyklose, bažnyčiose. Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, saldainiais, spalvoto popieriaus pynėmis.