Naujienos

Apsilankius pavyzdingai besitvarkančių privačių miško savininkų valdose- pastebėjimai apie miškus ir žmones

„Pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos” konkursą Lietuvos miško savininkų organizuoja jau beveik 10 metų (nuo 2004 m.). Pastaruosius trejus metus prie konkurso sėkmingo įgyvendinimo stipriai prisideda LR Aplinkos ministerija (Privačių miškų skyrius ir Valstybinė miškų tarnyba), LR Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra (Kaimo tinklas) ir kt. Taip pat aktyvėja LMSA narių ir bendradarbiaujančių įmonių noras prisidėti prie gražios iniciatyvos puoselėti mūsų miškus – kasmet skiriama vis daugiau prizų už išskirtines ir skatintinas iniciatyvas (beržynų, jaunuolynų ugdymą, apsaugos priemonių taikymą, miško žvėrelių priežiūrą, saugų darbą ir kt.).

Labai svarus yra LMSA Ignalinos, Panevežio ir Kretingos skyrių pirmininkų, kurie ne tik apvažiuoja, apžiūri ir vertina privačias miško valdas, tačiau ir betarpiškai bendrauja su konkurso dalyviais ir renka nugalėtojus, indėlis į konkurso sėkmę. Dalinamės jų mintimis apie konkurso eigą pastaruosius trejus metus ir pastebėjimais apie šių metų konkursų dalyvius...

Romualdas Cicėnas, LMSA Ignalinos skyriaus pirmininkas:

ALYTAUS  APSKRITIS. Linksmiausias ir šviesiausias Lietuvos regionas. Nerūpestingai aidi grybautojų juokas, o miškas persimato toli toli, - retas šviesus pušynas. Tokia romantiška idilė apie Dzūkijos miškus susiformavusi daugeliui. Iš tikrųjų, konkurso metu tenka išvysti ir raistų, ir eglynų su ąžuolais. Žinoma, daugiausiai pušynai, bet ir tie ne visi šviesūs ir permatomi. Dėl šių priežasčių Alytaus apskrities privačių miškų kontrolės pareigūnai, pastaruosius du metus, siūlo pušynuose rengti atskirą konkursą, kadangi ūkininkavimo sąlygos ir galimybės skiriasi nuo turtingesnių augimviečių. Šiemet šiuos nuogąstavimus, galima sakyti, paneigė Jonas Keršys iš Marijanavo kaimo, Varėnos rajono. Jo prižiūrima 12-os hektarų miško valda buvo įvertinta 81-u balu. Tai ketvirtas rezultatas respublikinėje įskaitoje, daug aukštesnis už ankstesnių metų pasiekimus Alytaus apskrityje rezervų  šiam rezultatui pagerinti dar yra. Jonas turi nuosavą miško priežiūros darbų įmonę, miško priežiūros techniką, pats sėdi už traktoriaus vairo. Visa tai panaudojo ir nuosavo miško tvarkymui. Aukščiausius įvertinimus gavo už miško atkūrimą, savanoriškus aplinkosauginius įsipareigojimus ir šalutinį miško naudojimą. Lygiai tiek pat balų už miško tvarkymą surinko ir Arūnas Juozas Paršeliūnas, tačiau būdamas miškininkas, negavo 5-ių balų už 40-ies val. kursų miško savininkams išklausymą, todėl surinko 76-is balus ir liko antras apskrityje. Įdomi detalė: šioje 5 ha valdoje iki pernai metų Arūnas turėjo danielių aptvarą, tačiau pernai  danielius paleido į girią, aptvarą nugriovė, beliko šėrykla. Trečią vietą taip pat užėmė miškininkas Arūnas Gulgys. Aukščiausius įvertinimus jis gavo už ribas ir riboženklius, miško atkūrimą ir sanitarinę būklę. Viso  61 balas. Riboženklių ir ribinių linijų priežiūra - išskirtinis reiškinys, nes tradiciškai dzūkai mažai dėmesio skiria šiems dalykams. Papildomą prizą gavo Romas Butkevičius iš Lazdijų rajono už miško įveisimą žemės ūkio paskirties žemėje panaudojant ES lėšas, jaunuolyno priežiūrą ir gyvenamosios infrastruktūros sukūrimą.

Lyginant paskutiniuosius tris konkursus, didelių pasikeitimų Alytaus regione neįvyko. Nuo pat pradžių miškų kontrolės pareigūnai nuoširdžiai ir atsakingai įsijungė į šio renginio vykdymą - asmeninė padėka Gintautui Sventickui ir jo komandai. Vis tik, dvi permainų tendencijas galima išskirti: pirma - apžiūrimų valdų įvertinimai metodiškai gerėja (2010 metais vertintų valdų vidutinis balas buvo 54, 2011 metais- 56,6, 2012 metais- 62); antra tendencija - konkursui pateiktos valdos darosi įvairiapusiškesnės, jose vykdoma veikla įvairesnė. Šiemet viena valda išsiskyrė aplinkosauginiais įsipareigojimais, kita danielių aptvaru su ėdžiomis, dar kita laukuose įveistomis kultūromis. Galiausiai, mažiausiai balų pelniusi, bet labai įspūdinga rekreacinė valda, kur panaudojant ES lėšas savininkai savo istorinėje nuosavybėje įrengė tikrą poilsio bazę.

 Nuotraukoje: Romualdas Cicėnas

KAUNO  APSKRITIS. Vidurio Lietuvos regionas, pasižymintis verslumu ir praktiškumu. Miško žemės dažniausiai derlingos ir, daugiau ar mažiau, užmirkusios. Kraštovaizdis labai nevienodas: stačiašlaites kalvas keičia lygumos, tamsius raistus - smėlėtos kalvos. Čia ir įspūdingi  upių slėniai, ir užliejamos pievos. Tačiau praktiškas požiūris pasiekia kiekvieną kampelį. Žmonės tvarko mišką, bet ne per daug, tiek kiek reikia. Šiuo požiūriu išsiskiria Raseinių rajonas: čia kasmet atsiranda miško entuziastų. Per tris metus - du respublikiniai nominantai: 2010 metais pirma vieta, šiemet - antra. Visiškai nepelnytai į konkursą nepatenka miško valdos iš Prienų rajono, nors ten yra tikrų miško entuziastų  ir net fanatikų. Taip atsitiko dėl organizacinių priežasčių. Prienų rajonas priskiriamas vis kitam teritoriniam  miškų kontrolės padaliniui ir vis ne Kauno. Anksčiau priklausė Alytui, dabar Marijampolei. LMSA neturi Prienuose aktyviai veikiančio skyriaus. Tikiuosi, šią problemą kitais metais bendromis jėgomis išspręsime.

Taigi, Romas Balčaitis, antra vieta respublikoje; veržli, jaunatviška 10,38 ha valda (85 balai). Jaunatviška todėl, kad daug jaunuolynų: 5 ha įveista ne miško žemėje, atželdinta kirtavietė. Veržli todėl, kad tie jaunuolynai geroje augimvietėje galingai veržiasi aukštyn ir prižiūri juos jaunas šeimininkas su žmona ir dviem mažom dukrelėm. Apskrities nugalėtojas Liutauras Bartulis (78 balai) - malonus atradimas. Jo  6 ha valdoje radome du netikėtus dalykus: brandaus mišraus miško su ąžuolu  Liutauras neiškirto plynai, o palaipsniui išiminėdamas drebulę ir eglę formuoja ąžuolyną. Jis taip pat užsiėmė lazdynų „giraitės“ rekonstrukcija: palieka tik perspektyvius savaiminukus (daugiausia ąžuolo) ir žada užsodinti egle. Antroje vietoje (70 balų)  likusi 18,30 ha ploto Jonui Antanui Drižniui priklausanti miško valda unikali tuo, kad jos savininkas treti metai iš eilės dalyvauja šiame konkurse. Pernai Jonas tapo apskrities nugalėtoju, tačiau buvo surinkęs tik 55 balus, tad kokybinis šuolis akivaizdus. Trečias liko girininkas iš Kėdainių Romaldas Bukauskas (5 ha valda įvertinta 62 balais). Išskirtinė aplinkybė- meistriškai atliktas plynas kirtimas. Pelkinėje užmirkusioje augimvietėje nėra nė vienos provėžos, visiškai išsaugota miško paklotė. Be to, girininkas pats su šeima darbuojasi miške.

Apibendrindamas pirmiausiai atkreipčiau dėmesį į labai ryškiai išaugusį valdų įvertinimo rezultatą. Pernai pirmoji apskrities valda surinko septyniais balais mažiau nei šiemet trečioji. Vertinimo vidurkis pakilo 12,4 balo ir siekia 68,6 balus. Tai absoliučiai geriausias  rezultatas per tris metus visose apskrityse.  Kita vertus, tas racionalumo faktorius išlieka, visi darbai ekonomiškai pamatuoti, perteklinio entuziazmo  nėra. Aš manau, kad tai gerai. Kaip sako daugkartinis panašių konkursų nugalėtojas, raseiniškis Antanas Šablauskis, - miškas turi duoti naudą. Miškas, naudingas savininkui, naudingas ir visuomenei.

 

MARIJAMPOLĖS APSKRITIS. Tvarkingumas- būdinga suvalkiečių savybė, kuri perkeliama ir į jų miškus. Žinoma, ne visi miško savininkai tuo pasižymi, tačiau mūsų konkurso dalyviai,- taip. O štai perdėtu racionalumu jų neapkaltinsi: kasmet randame miškuose darbų “dėl dūšios“. Užpernai buvo žvyruoti keliai ir inkilai, pernai vienoje valdoje įrengtas visas kelių ir melioracijos griovių tinklas, apželdintos pievos, šiemet - rekonstruojami karklynai. Miškuose randame  pasodintų retesnių medžių: maumedžių, kėnių, vienas vilkaviškietis  parsisiuntė eglės ir pušies sėklų iš Amerikos, išaugino sodinukų ir savo valdos retmėse padarė polajinį želdinimą. Tie medeliai vizualiai skiriasi nuo vietinių.

Apskrities pirmos vietos laimėtojas - verslininkas iš Kauno Dainius Jocius. Jo 25,19 ha miško valda Kazlų Rūdos savivaldybėje buvo  įvertinta 78 balais. Tai vieta, kur Dainius su visa šeima dirba, ilsisi, auklėja vaikus. Išskirtiniai miško sklypo bruožai: technologinis miško sutvarkymas, rekonstruojami karklynai, apželdinta 6 ha pievos. Antras liko miškininkas Raimondas Pašiūnas iš Šakių rajono. Valdos plotas 9,78 ha, pelnė 53 balus. Klasikinė „miškininkiška“ situacija: visi darbai atlikti gerai, bet ne labai gerai, ir paskutiniu momentu. Miškų inspektorius Algirdas Dičpinigaitis skundžiasi, kad šį miško savininką reikia vis paraginti. Tačiau, su kuo lyginsi: jeigu visi miško savininkai tvarkytųsi taip, kaip Raimondas, teigčiau, kad privatūs miškai prižiūrimi geriau nei valstybiniai. Trečią vietą pelniusio Zigmo Naujokaičio 5 ha 50 balų pelniusi miško valda unikali. Realiai, kaip mišką, mes vertinome tik pusę šio ploto. Jame radome tris keistus svečius:  metasekvoją, makliūrą obuolinę ir geltonšakį uosį. Tai jauni, properšose pasodinti medeliai.  Kita sklypo dalis paversta  dendroparku, kuriame auga apie 400 skirtingų medžių ir krūmų rūšių.  Mero potvarkiu jis paskelbtas rajoninės reikšmės lankytinu objektu.

Apibendrinant trijų metų konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“,  Marijampolės apskrityje patirtį turiu pasakyti, kad čia viskas stabilu ir mažiausiai pokyčių. Miškų inspektoriai  į šią veiklą įsitraukė geranoriškai, miškininkai dalyvauja nuo pat pradžių. Vidutinis vertinimo balas stabilus. Pernai ir užpernai buvo 60, šiemet netgi žemesnis- 53,8 (skirtingai nei kitose apskrityse). Trijų paskutinių konkursų vertintų sklypų vidurkis balais 57,93. Nėra atstovaujamų valdų teritorinio tolygumo. Kazlų Rūdos ir Šakių savivaldybes kasmet atstovauja  po du savininkus ir praktiškai visi prizininkai būna iš čia. Kartais į prizų dalybas įsimaišo Vilkaviškis, o iš Marijampolės ir Kalvarijos rajonų dažniausiai nebūna nė vieno atstovo. Visada atsiranda miško entuziastų. Norėtųsi didesnio dalyvių skaičiaus, ypač iš minėtų savivaldybių.

 

ŠIAULIŲ  APSKRITIS. Taip ir norisi Šiaulių apskritį pavadinti čempionų miško fanatikų, miško romantikų ir patriotų apskritimi. Tai nereiškia, kad kitose apskrityse šios kategorijos žmonių nėra. Be abejo, yra, tik Šiauliuose jų koncentracija  didesnė.  Šie epitetai pagrįsti. Pastarųjų dviejų metų  pirmos vietos Lietuvoje laimėtojai yra iš Šiaulių apskrities, Pakruojo rajono. Paskutinių trijų metų vertinimo balų vidurkis -63,83 - aukščiausias respublikoje. Manau, šie pasiekimai  yra objektyvi išraiška geresnės materialinės padėties. Nuo seno yra sakoma:  „ant“ gerų žemių žmonės gerai gyvena. Tada atsiranda galimybės ir į mišką investuoti. Kaip tik investicijos ir yra būdingiausias Šiaulių apskrities miško savininkų bruožas.

Labiausiai investicijos puošia čempionų valdas. Jono Beconio 20,5 ha ploto valda Pakruojo rajone, buvo įvertinta 100 balų. O aš maniau, kad toks įvertinimas iš viso nepasiekiamas. Neaprašinėsiu visų pozicijų pasiekimų, tik konstatuosiu, kad apžiūrėję šią valdą, drauge su VMT miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiąja specialiste Ona Rutkauskiene, likome be žado. Apžiūrėjome ir dar vieną Jono sklypą  - 23 ha jaunuolynų, įveistų apleistoje žemėje. Šis sklypas surinko 80 balų vien todėl, kad nėra pagrindinių kirtimų ir miško atkūrimo. Dėl šios situacijos pasisekė mažiau balų gavusiems miško savininkams. Trečią vietą apskrityje ir papildomą prizą už patriotizmą,  pelnė girininkas iš Kuršėnų  Zigmantas Savickas. Jo valda išsiskyrė ne pelnytais balais (52), o tuo, kad mišku neapaugusiame plote Zigmantas pasodino eglutes Gedimino stulpų forma, kad oreiviams primintų, jog jie skrenda virš Lietuvos. Antrą vietą pelnė miško verslininkas iš Akmenės rajono Dainius Mažeika, 53 balai. Pirmą vietą apskrityje užėmė taip pat miško verslininkas, miškininkas Gintaras Stalerūnas iš Naujosios Akmenės. Jo prižiūrima 5,60 ha miško valda įvertinta 66 balais. Būdingiausi jos bruožai - puoselėjama bioįvairovė ir pastoviai vykdomi ugdomieji ir sanitariniai kirtimai.

Apibendrindamas pasikartosiu, kad Šiaulių apskrities miško savininkai išsiskiria investicijomis į savo valdas  ir nestandartiniais sprendimais. Tiek vieni, tiek kiti, kai kada atrodo pertekliniai,  neapsimokantys, niekada neatsipirksiantys. Gal paskaičiavus taip ir būtų, tačiau kas suskaičiuos laimės akimirkas patirtas darbo procese, žiūrint į gautus rezultatus, planuojant ateitį. Tegu skaičiuoja ateities kartos. Mes dabar džiaugiamės šių žmonių nuoširdžiu triūsu. Iš Pakruojo rajono du čempionai per tris metus. Šiam fenomenui paaiškinti turime ir vieną objektyvią aplinkybę- tai Rimutė Kudulienė (nuotraukoje), LMSA atstovė šiame rajone. Būtent per ją šie vyrai pakliuvo į „Pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos“ konkursą. Teritoriniu požiūriu didelė Šiaulių apskritis, kaip ir Marijampolės, atstovaujama netolygiai. Ne visada sulaukiame atstovų iš Joniškio, Akmenės ir Kelmės rajonų.

 

TELŠIŲ  APSKRITIS. Visa žemaitiška specifika čia. Ramiai, iš lėto, pažiūrėsim kas  jūs per tokie. Prieš tris metus buvo aiškiai juntamas nepatiklumas. Tačiau girioje nepatiklūs žemaičiai pasidaro apsukrūs, stropūs, išmintingi  miško savininkai. Šeimininkiškas  požiūris galėtų būti jų vizitinė kortelė.

Šiemet, kaip ir užpernai, apskrityje yra respublikinis prizininkas. Tai Albinas Kasputis iš Telšių: pensininkas, buvęs melioratorius, iš tėvo paveldėjęs pomėgį prižiūrėti mišką. Jo prižiūrima 24,6 ha ploto miško valda buvo įvertinta 86 balais ir užėmė 3-ią vietą Lietuvoje. Miško saugojimas, Albinui prioritetas, todėl jis kirto atvejinį  kirtimą vietoje plyno ir gauna už tai ES išmokas. Kirsdamas naudojo bevalksmę technologiją, pastoviai vykdo sanitarinę miško priežiūrą. Išskirtinė aplinkybė ta, kad dalyje šio sklypo buvo žinybinis durpynas, duobėmis iškasta durpė, plotas užtvindytas ir paliktas. Dabar per tą durpyną nutiestas kelias (apie 1,5 km) eina melioracijos griovys, pralaidos atveria įvažiavimus į miško gilumą. Sunkiai įtikimas dalykas: didžiąją dalį visų darbų Albinas padarė pats savo rankomis su kastuvu. Apskrities nominantai: Vytautas Radavičius iš Mažeikių (17,0 ha, 67 balai), Benas Vasiliauskas (taip pat Mažeikiai, 4,21 ha, 65 balai), Artūras Vainauskas iš Plungės rajono (6,70 ha, 64 balai). Išdėsčiau prizininkus eilės tvarka, tačiau skirtumas tarp pirmos ir trečios vietos  tėra 3 balai (tai įstatuose numatytos paklaidos intervalas). Akivaizdu, kad šių valdų priežiūra yra vieno lygmens. Sakyčiau, aukšto, lygmens. Labai panašūs ir visų trijų vyrų amplua: tai miško verslininkai ir stambūs miško savininkai. Panaši ir jų vizija - miško valdų konsolidacija, t.y. koncentruoti  nuosavybę  viename regione, stengiantis stambinti valdas. Visi jie turi ir vieną bendrą priešą - taip vadinamus „miško berniukus“, kurie už nepagrįstai aukštą kainą nuperka kaimyninius miško sklypus, juos suniokoja ir tada jau pusvelčiui parduoda šiems vyrams, kuriems pirmiausia šiose valdose  tenka užsiimti  ne miškininkyste, o „reanimacija“.  Mačiau puikiausius mišrius eglės su  kietaisiais ir minkštaisiais lapuočiais jaunuolynus. Jie suformuoti kasmetinių ugdomųjų kirtimų ir papildomo eglės daigų sodinimo dėka.

Telšių apskritį būtų galima apibendrinti kaip stabiliausią privačios miškininkystės mokyklą, susiformavusią iš privačių miško savininkų praktikos kuo greičiau mišką atkurti, išugdyti, vykdyti pastovią sanitarinę priežiūrą. Formuojami šiuose kraštuose klasikiniai mišrūs eglės, ąžuolo, beržo medynai. Išnaudojant savaiminį atžėlimą dažniausiai sodinama į neruoštą dirvą. Netoleruojami gryni beržynai, ar, tuo labiau, drebulynai. Tuo pasižymi visos per pastaruosius tris metus apžiūrėtos miško valdos.  Pasitaiko ir išimčių. Štai užpernai preciziška, su daug investicijų Gintauto Griškėno iš Mažeikių rajono valda buvo antra respublikoje. Tuo tarpu šiemet tausojančios miškininkystės ir didelių investicijų  pavyzdys Albino Kaspučio iš Telšių sklypas užėmė trečią vietą Lietuvoje.

 

UTENOS  APSKRITIS. Rytų Lietuva - vaizdingas kalvų, ežerų ir upių kraštas. Apstu kaimo turizmo sodybų.  Labiausiai jos vilioja gamtos grožiu. Savybė ne formuoti, o eksponuoti tikriausiai persidavė ir šio regiono miško savininkams. Jie daugiau grožisi savo mišku nei investuoja:  juk Viešpats viską sukūrė tobulai.

 Toks sutapimas, kad Utenos apskrityje yra penki rajonai: Molėtų, Utenos, Anykščių, Zarasų ir Ignalinos. Konkurso nuostatuose nurodyta, kad apskrityje turi būti vertinamos ne mažiau kaip penkios valdos, tad pernai ir užpernai taip ir buvo: iš rajono - po vieną valdą (tik šiemet Zarasų rajone konkursui buvo pateiktos trys valdos, o Anykščių rajone nė vienos).  Tad, per tris metus 16 valdų. Aukščiausias įvertinimas - 77 balai, žemiausias - 34. Abudu pasiekti šiemet. Vertinimų vidurkis per tris metus: 51,77 balo, tai beveik aštuoniais balais mažiau už Lietuvos vidurkį ir 12 balų mažiau nei pirmaujančios apskrities. Dauguma dalyvavusių miško savininkų yra pensininkai, buvę mokytojai, inžinieriai, miškininkai, turintys nedaug miško – dažniausiai tą vienintelę konkursinę valdą. Beveik visi žiūrėti sklypai – pušynai. Augimvietės  nederlingos, ūkinių priemonių įvairovė nedidelė, kelių grįsti irgi nereikia, tačiau aptvertų skruzdėlynų, iškeltų inkilų, sukaltų ėdžių, taip pat neradome. Dėl ėdžių dar galima pateisinti: kanopiniai žvėrys labai niokoja spygliuočių jaunuolynus. Pastarųjų trijų metų tendencijos: įvertinimai gerėja, plečiasi dalyvių „asortimentas“ (atsiranda daugiau aktyvių, dirbančių žmonių, miško verslininkų).

Šiemet maloni staigmena, jog dalyvavo du miško verslininkai iš Molėtų ir Zarasų rajonų. Molėtiškis Stasys Stonkus pasirodė geriausiai tarp dalyvavusių miškininkų, o jo rezultatas (77 balai) yra septintas respublikoje. Apžiūrėjome nemažą 14,3 ha ploto valdą, kurioje vyrauja mišrūs miškai. Kaip ir daugumos miškininkų, stipriausios pozicijos - ugdomieji  kirtimai, miško atkūrimo priemonės, sanitarinė būklė. Tačiau vykdytas ir šalutinis naudojimas, savanoriški aplinkosauginiai įsipareigojimai, kapitališkai tvarkyti keliai, atnaujintos ribos. Neblogai atrodė ir Antano Svidinsko 6,7 ha ploto miško valda Zarasų rajone. Nors ji surinko 18 balų mažiau nei Stasio, galėtų būti pavyzdžiu daugeliui miško savininkų, ypač  Utenos apskrityje. Trečias liko miškininkas pensininkas iš Zarasų - Povilas Vainius, tausojančiai prižiūrintis savo 5,0 ha miško.

VILNIAUS  APSKRITIS. Pats didžiausias ir pats margiausias Lietuvos teritorinio skirstymo vienetas visomis prasmėmis. Čia ir lygumos, ir stačios kalvos, ir juodžemiai, ir žvyrynai, keružiai pušynai ir galingi ąžuolynai. Dar margesnė žmonių paletė: virš septyniasdešimt tautybių žmonių gyvena Lietuvoje ir visas jas čia sutiksi. Tiesa, tarp miško savininkų daugiausia lietuviai - visgi istoriniai vietos gyventojai.

Šiemet  taip pat nepavyko surinkti atstovų iš visų savivaldybių, nors bendras dalyvių skaičius 9 (daugiausiai iš visų apskričių). Nedalyvavo Vilniaus rajono miško savininkai. Po vieną atstovą buvo iš Ukmergės, Trakų ir Elektrėnų savivaldybių. Elektrėniškiai įsijungė pirmą kartą per tris metus. Po du miško savininkus dalyvavo iš Švenčionių, Širvintų ir Šalčininkų rajonų. Kaip matote, visų trijų rajonų pavadinimai prasideda ta pačia raide, bet rezultatai skiriasi. Geriausiai pavyko šalčininkiečiams. Užpernai jie pasirodė blankiai, pernai iš viso nedalyvavo (matomai susikaupė ir šiemet pelnė du apdovanojimus). Pensininkas miškininkas Juozas Gaidys surinko 60 balų ir liko apskrityje ketvirtas, tačiau gavo papildomą prizą už jaunuolynų ugdymą. Romuald  Želudevič, ūkininkas su aukštuoju išsilavinimu, tapo apskrities nugalėtoju. Balų suma - 68, stipriausios pozicijos: pagrindiniai kirtimai (atvejiniai, o ne plyni), miško atkūrimas ir įveisimas žemės ūkio paskirties žemėje, sutvarkyti ir įrengti keliai. Antrą vietą apskrityje pelnė girininkas iš Širvintų Gintautas Lučiūnas (67 balai, valdos plotas 25,22 ha). Valda išsiskiria ugdomaisiais kirtimais, miško atkūrimu ir sanitarine būkle. Trečią vietą pelnė taip pat miškininkas, buvęs girininkas Juozas Paulauskas iš Trakų rajono. Valdos plotas  5,0 ha, įvertinimas 63 balai. Girininkas atnaujino ribas ir papuošė savo valdą „firminiais“ riboženkliais.

Per tris pastaruosius metus, apčiuopiamų tendencijų Vilniaus apskrityje įžvelgti būtų sunku. Būdingiausias bruožas lieka tas margumas ir nepastovumas. Įvertinimų vidurkis tolygiai mažėja, rajonai atstovaujami nepastoviai, rezultatai irgi šokinėjantys. Maloni išimtis šiame fone yra Širvintų rajonas. Jį kasmet atstovauja vienas arba du atstovai, kurie tampa apskrities prizininkais, o užpernai gavo trečią vietą respublikoje. Manau, kad čia yra ir dviejų miško kontrolierių, Prano Bernoto ir Romualdo Sakalausko, nuopelnas. Pastoviai, nuoširdžiai ir kruopščiai dirbdami jie atranda  darbščius  miško savininkus, pataria ir paskatina jų veiklą

 

Sandra Biežytė, LMSA Panevėžio skyriaus pirmininkė (nuotraukoje - pirma iš kairės):

 

PANEVĖŽIO APSKRITIS. Per trejus metus Panevėžio apskrityje į gražiausiai tvarkomos valdos konkursą viso buvo pasiūlyta 20 valdų. 2010 metais - 6, 2011 m. - 8 ir šiais metais - 6.  Daugiausiai valdų pasiūlyta iš Kupiškio, Panevėžio ir Biržų r. Mažiausiai iš Pasvalio - tik 2 valdos. Iš visų pasiūlytųjų valdų ketvirtadalis savininkų yra miškininkystės paslaugų įmonių savininkai. Kiti miško savininkai yra baigę miško savininkų kursus arba šeimose yra miškininko išsilavinimą turinčių asmenų. Iš visų valdų savininkų, tik 1 valdos savininkas yra LMSA narys. Vidutinis valdos dydis yra apie 3 kartus didesnis, nei  vidutinė valda Lietuvoje ir sudaro apie 10 ha.  Didžioji dauguma (apie 80 proc.) savininkų visus tarpinius kirtimus ir su tuo susijusius darbus atlieka patys, tik pagrindiniams kirtimams yra samdomos įmonės.  Nuosavybės įgijimo pagrindas pasidalinęs po lygiai:  apie pusė savininkų tvarko paveldėtus ar nuosavybės teise atstatytus miškus, kiti nuosavybę įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu.

Visi savininkai, kurių valdos buvo pasiūlytos į Pavyzdingai tvarkomos valdos konkursą, atsakydami į klausimą, kas jiems yra miškas pirmiausiai nurodė moralinius, o ne materialinius dalykus t.y. malonumas, atsipalaidavimas po kasdieninių darbų ir tik kaip antraeilį dalyką nurodė, jog turimas miškas dar duoda ir kažkokios papildomos piniginės naudos. Daugelis savininkų taip pat nurodė, kad dažnai tenka bendrauti su miškų kontrolės pareigūnais, nes dažniausiai kyla noras tvarkyti mišką „taip kaip liepia širdis“, o ne įstatymai. Todėl tenka derinti norą ir reikalavimus.

 

Palmira Lipskienė, LMSA Kretingos skyriaus pirmininkė (nuotraukoje- centre):

KLAIPĖDOS  IR  TAURAGĖS  APSKRITYS. Lietuvos miško savininkų asociacija Kretingos skyriui patikėjo atsakingą užduotį: organizuoti   „Pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos“ konkursą. Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijose. Atrinkti miško valdas konkursui, jas apžiūrėti ir įvertinti padėjo Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus pareigūnai.

Klaipėdos apskrityje pirmos vietos laimėtojas -  Ričardas Gedrimas iš Kretingos  pristatė 16 ha miško valdą Mikoliškų k., Kretingos r. Dirba valstybinį darbą (jis yra saugios laivybos inspektorius), o laisvą laiką skiria darbui miške. Savininkas pirmenybę teikia neplyniems kirtimams taip  išsaugodamas  susiformavusią miško aplinką. Maždaug pusėje valdos ploto išugdyti kultūrinės kilmės pusamžiai eglynai, įdedant daug rankinio darbo ir taip išvengiant valksmų. Miškas padidinto drėgnumo, todėl įrengtas žvyruotas pravažiavimas, įdėta pralaida. Šlapiausioje vietoje iškasta kūdra. Kadangi valdoje yra buvusi sodybvietė, savininkas puoselėja viltį pastatyti gyvenamąjį namą, tačiau valda yra pirkta ir šiuo metu tokia statyba negalima.  

Tauragės apskrityje pirma vieta paskirta Vladislovui Petrauskui iš Tauragės r., Žygaičių k. Turėdamas 40 metų miškininko darbo patirtį kartu su sūnumi, kuris irgi baigęs miškų technikumą, ir kitais šeimos nariais ūkininkauja apie 40 ha plote, iš kurių želdiniai – 12,7 ha, jaunuolynai – 17 ha, rekonstruoti krūmynai – 4,5 ha. Puoselėjami kuo mišresni želdiniai, pirmenybę teikiant ąžuolui, mišrinant su hibridiniu maumedžiu, paprastuoju buku, amerikiniu ąžuolu, paprastuoju klevu. Užpelkėję plotai sausinami nuleidžiant vandenį grioveliais, kurių iškasta virš 1 kilometro. Daug lėšų skiriama pravažiavimo kelių, pralaidų įrengimui. Kad sunaikintų drebulių atžalas, prieš kirtimą jos nudžiovinamos apžieduojant gegužės-birželio mėn. Miške įrengti 2 šaltiniai, ant upelio išgraužto kranto iškeltas inkilas šikšnosparniui, užregistruota 30 medžių senolių, kuriuos savininkas laiko gamtos paminklais, pradėti įrengti pažinimo takai želdiniuose, jaunuolynuose. „Užauginti miškus kuo vertingesnius gamtosauginiu - estetiniu požiūriu, kuo mišresnius ir produktyvesnius – tai mūsų šeimos gyvenimo prasmė ir tikslas,“ – teigia pats savininkas.

Apibendrinant galima teigti, kad visi savininkai skirtingi ir valdos savitos, bet tarp jų yra nemažai bendrų ūkininkavimo bruožų. Visi savo miškuose daug dirba ir tuo darbu džiaugiasi, daug investuoja į miško sodinimą, jaunuolynų ugdymą, daugiau ar mažiau atlieka mažąją melioraciją nuleisdami perteklinį vandenį, tvarko pravažiavimus, deda pralaidas ir kt. Visi vengia naudoti sunkiąją medienos ištraukimo techniką, ypač šlapiuoju metų laiku, o vietoje plynų kirtimų mieliau renkasi atvejinius, atrankinius kirtimus. Neskaičiuodami, kiek įdeda, ir nesitikėdami, kad tai kada nors jiems sugrįš, jie kuria gyvą paminklą ateinančioms kartoms-palikdami puikiai sutvarkytus ir našius miškus.