Naujienos

A.Sinkevičius: kai kurie mokesčiai yra kvaili ir neteisingi. Jų tik daugėja.

Susikūrėme sistemą, kai mūsų turtas apmokestinamas dukart, sako apie dabartinę mokesčių sistemą Lietuvoje pirmosios LR Vyriausybės prekybos ministras ir buvęs penkių Lietuvos vyriausybių narys Albertas SINEVIČIAUS „Respublikos“ žurnalistės Rūtos JUKNEVIČIŪTĖS 2012 gruodžio mėn. 03 d. parengtame išskirtiniame interviu.

 

Dienraščio "Respublika" komentaras: Iki šiol žemės savininkams galiojo 1,5 proc. žemės mokestis, kuris buvo skaičiuojamas pagal nominaliąją žemės vertę (t.y. žemės derlingumą ir galimybes pagaminti produkciją).

2013 metais įsigaliosiančiuose Žemės mokesčio įstatymo pakeitimuose įtvirtintas 0,01-4 proc. mokesčio tarifas. Jis bus skaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kuri paprastai gerokai didesnė už valstybės skaičiuojamą. Savivaldybėms leista pačioms nustatyti konkrečius tarifus, atsižvelgiant į savo ekonominę ir socialinę situaciją.

Įstatymo autoriai aiškino, kad pataisos paskatins žemę naudoti pagal paskirtį. Esą tai išjudins apsileidėlius, nes jie bus priversti nenaudojamą žemę parduoti arba susimokėti nemažus mokesčius. Tačiau dėl apsileidėlių nuo kitų metų kentės visi turintieji žemės. Jų sąskaita savivaldybės galės papildyti savo skylėtus biudžetus.

Štai Vilniuje gyvenamosios žemės sklypams nuo 2013 metų bus taikomas 0,3 proc. tarifas, 3 proc. - nenaudojamos žemės sklypams. Kaune gyvenamųjų teritorijų žemės sklypai apmokestinami 0,6 proc. tarifu, nenaudojami žemės sklypai - 2 proc. Mažesnėse savivaldybėse kainos dar labiau kandžiosis. Pavyzdžiui, Panevėžyje sodų žemės sklypams bus taikomas 0,26 proc. tarifas, gyvenamosios paskirties žemei - 0,59, apleistai ir nenaudojamai - 4 proc. O štai Telšiuose gyvenantieji individualiuose namuose turės mokėti 0,8 proc. žemės rinkos vertės. Žemės ūkio paskirties žemei galios 1,7 proc. tarifas.

Jei savininkas neišgalės susimokėti mokesčių, sklypą perims antstoliai.

Beje, jau kitąmet valdžia gali nudžiuginti gyventojus dar vienu mokesčiu - nekilnojamojo turto. Šiemet šis mokestis pradėtas taikyti brangesniam nei 1 mln. vertės nekilnojamajam turtui, tačiau dar prieš rinkimus imta kalbėti, kad mokestis gali tapti visuotinis. Apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą Lietuvą ragina ir Europos Komisija bei Tarptautinis valiutos fondas.

Kasmet mokesčių našta gyventojams tik sunkėja. Ne išimtis - ir 2013-ieji, kai įsigalios nauji žemės mokesčio tarifai.

****************************************

Žurnalistės KLAUSIMAS: - Kodėl žmogus, jau kartą susimokėjęs už perkamą žemę, už ją valstybei moka ne simboliškai, kad yra pilietis, vienas iš trijų milijonų šalies savininkų, o kasmet po keletą procentų? Juk taip per savo gyvenimą susimokės antrą jos kainą?

Alberto SINEVIČIAUS ATSAKYMAS:- Galiu pasakyti vienareikšmiškai - kai kurie mokesčiai yra kvaili ir neteisingi. Jų tik daugėja. Juk anksčiau tam, kad susimokėtume mokesčius valstybei, dirbdavome keturis mėnesius. O dabar penkis su puse mėnesio dirbame valstybei, kitus - sau.

Susikūrėme sistemą, kai mūsų turtas apmokestinamas dukart. Dirbau, gavau pelną - susimokėjau mokesčius. Nusipirkau žemę, pastačiau namą ar kokį ūkinį pastatą - susimokėjau mokesčius. O biurokratai - kokia nors mergelė lakuotais nagučiais - man sako: mokėk už viską dar kartą, nes į biudžetą reikia surinkti pinigų, užkamšyti skolas.

Ne mes jų pridarėme, bet naštą turime tempti mes. Nesupraskite klaidingai - mes turime mokėti mokesčius. Be jų valstybė negali egzistuoti. Tačiau vis daugiau tenka mokėti už nemokėjimą tvarkytis su finansais.

- Žemės apmokestinimo iniciatoriai aiškino, kad įstatymu bus kovojama su netvarkingais savininkais. Kodėl dėl jų turi kentėti ir darbštieji?

- Situacija absurdiška. Ypač tam žmogui, kuris viską kruvinu prakaitu užgyveno. Gal jis savo rankomis statė namą, po plytelę nešiojo, kol tuo metu koks nors pijokėlis apspangęs vaikščiojo. Panelė ilgais nageliais įvertino, kad gražu. Suskaičiavo, kad ir rinkos kaina atitinkama. Dabar, mielas bičiuli, susimokėk už tai, kad stengeisi.

Kaip jaustis žmogui? Juk viską, net ir Tėvynę galime mylėti iki tam tikros ribos. Jei tave plėšia, o tu nesupranti to apiplėšimo prasmės, kantrybė baigiasi. Dabar didžiąją dalį pajamų sumokame mokesčiams. Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, privalomojo sveikatos draudimo, „Sodros“ mokesčiai, akcizai... O kur dar visi kelių mokesčiai, draudimai, žemės, nekilnojamojo turto...

Pasišneku su žmonėmis, o jie man sako: Sąjūdžio laikais kovojome už nepriklausomą Lietuvą, o už ką mums kovoti dabar? Aš bandau aiškinti, kad už tai, jog esame nepriklausomi. Tačiau iš tikrųjų už ką? Už užsieniečių bankus, užsieniečiams parduotus fabrikus?

Suprantamas žmonių nusivylimas: jie moka mokesčius, išlaiko valdininkiją, o ji tik dar labiau klampina žmones į skolas ir skurdą. Blogiausia, kad net negalime žinoti, kur mūsų sumokėti pinigai nukeliauja. Savivaldybės surenka mokesčius už automobilių stovėjimą, tačiau ar gatvės iš tų pinigų tvarkomos? Kiek sutvarkytų matome? Rinko mokesčius už naminius gyvūnus. Ar daug aikštelių sutvarkyta?

Žmogus turi žinoti, kur jo pinigai išeina, bet yra kitaip. Nors užmuškit, niekaip nesuprantu, kaip galima skolintis milžiniškas sumas ir nežinoti, kaip tirpsta pinigai. Man tėvas sakydavo: „Svetimi pinigai arba lengvai gauti pinigai laimės niekada neatneš. Tu juos vis tiek išleisi“. Dabar mes taip darome su ES pinigais. Leidžiame milijardus ir nežinome kam. Tie pinigai mums kaip katinui pelė. Mes su jais žaidžiame.

- Žmonės už apleistą žemę mokės, o savivaldybės? Juk ir joms priklauso apleistos žemės, pastatai. Savęs turbūt nenubaus?

- Žinoma, ne. Kiekvienoje savivaldybėje stovi krūva apleistų pastatų vaiduoklių. Tačiau galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo šeimininko. Jei į savivaldybę ar ministeriją ateina geras šeimininkas, iškart pajuntama. Kodėl gera šeimininkė moka suskaičuoti šeimos finansus, kad ne tik maistui užtektų, bet ir vaikams liktų? Tai - geriausios ekonomistės. O mūsų valstybėje - pseudoekonomistai. Kartą Arvydas Šliogeris bandė man išaiškinti, kas jie tokie. Sako, tai tie, kurie tamsiame kambaryje bando surasti juodą katę, kurios nėra.
O grįžtant prie apleistų pastatų klausimo, galėčiau pasakyti, kad dar man dirbant Vyriausybėje bandėme spręsti tą klausimą. Siūlėme, kad jei koks namas ilgą laiką stovi apleistas, uždėkime mokestį. Tegul susimoka arba parduoda. Jei žmogus ilgą laiką nesugeba susitvarkyti su savo turtu, jam jo nereikia. O dabar nori padaryti, kad už nekilnojamąjį turtą susimokėtų visi.

- Valdiškos patalpos dažnai pigiai, net už kelis litus, parduodamos komercinėms struktūroms. O vėliau valdininkams tenka biurus nuomotis brangiai...

- Tai didžiulė problema. Visiškai neūkiškas požiūris. Mums reikia susižiūrėti, kur kokio turto turime, ir jį naudoti protingai. Štai Valstybės kontrolė pasakė, kad taip neturi būti. Tačiau ar kas nors pasikeitė? Jei suskaičiuotume, kiek yra įvairių viešųjų įstaigų, organizacijų prie kiekvienos ministerijos. Kainuoja jų išlaikymas, patalpų nuoma, darbuotojai. Mes visą tą kainą tempiame ant savo pečių, mokėdami beprotiškus mokesčius.

Ir kur mus tai atvedė? Esame panašioje vietoje, kaip ir buvome Tarybų Sąjungoje. Nematau jokio skirtumo. Žmonės išvyksta - jau netekome pusės milijono. Visuomenė sensta, todėl mokesčių našta mus tik dar labiau spaus.

Bėda ta, kad valstybės eina valdyti tie, kurie nežino, kaip administruoti didžiulius pinigus. Jie vadovai tik savo šeimoje. Niekada gamyboje nedirbę, medelio nepasodinę, tačiau skaičiuoja milijardus, remdamiesi teorijomis, o ne praktika. Galiausiai susipranta, kad patys nemoka, tai samdo ekspertus. Jie mums kainuoja labai brangiai. Surašo strategijas, pasiima pinigus ir išeina, neatsakydami už tai, ką paliko. Jiems nesvarbu, nes daro ne sau.

Parengta pagal dienraščio „Respublikos“ žurnalistės Rūtos JUKNEVIČIŪTĖS 2012 gruodžio mėn. 03 d.straipsnį "A.Sinevičius: Dviguba mokesčių našta"...>>>