Naujienos

prof. A. Morkevičius. Medienos sektorius: trijų 2012m. ketvirčių gamyba

Šalies medienos sektoriaus gamyba vystoma stabiliai, tačiau problemiškas yra ir kas kart vis labiau komplikuotu tampa  įmonių aprūpinimas žaliavomis. Dėl visiškai netyrinėjamos  vietinės medienos rinkos ir informacijos trūkumo,  atsiranda daug įvairių spekuliacijų. Vieni skelbiasi apie neregėtus miškininkystės pasiekimus, kiti apie nuolatinį medienos žaliavų trūkumą,- pažymi prof. dr. Antanas Morkevičius, apžvelgdamas Lietuvos medienos ūkio sektoriaus būklę per tris 2012m. ketvirčius.

lietuvosmiskai.lt komentaras: Savailaikė, patikima, kompetetingų specialistų parengta informacija apie medienos rinkų dalyvius yra reikalinga kasdien. Informacijos sprągą apie medienos rinkų tendencijas padeda užpildyti pripažintas medienos sektoriaus ekspertas prof. dr. Antanas Morkevičius, už ką esame tikrai dėkingi. Laukiame ir Jūsų, mieli bičiuliai,  straipsnių, nuomonių, pasisakymų apie miškų ir medienos rinkų aktualijas, tendencijas, perspektyvas.

Nežiūrint į vis dar nesibaigiančius  gąsdinimus apie artėjančią antrąją krizės bangą,  finansines problemas mūsų eksporto rinkose,  medienos sektoriaus produkcija, nors ir nežymiai, tačiau pakankamai tolygiai dar didėja (1 grafikas). Augimo tendencija  akivaizdžiai matyti kai lyginami atskirų metų ketvirčių parduotos produkcijos rezultatai (2 grafikas).  

                         1 graf. 2012m.medienos produkcija, mln.Lt*

 

                  *skaičiuojant pastoviomis 2005m. kainomis

 

Akivaizdu ir tai, kad daugiausia auga, patikimą eksporto partnerį- IKEA, turinti baldų pramonė. Suprantama, kad nevienodai sekasi visiems medienos produkcijos gamintojams (1 lentelė).

Pastarųjų metų praktika rodo, kad stabiliau dirba didieji sektoriaus dalyviai, kad toliau didėja jų vaidmuo. Čia didesnis yra darbo našumas ir užmokestis. SBA koncernas, „Vakarų medienos grupė“(VMG) ,“Grigiškės“ jau turi savo įmones užsienio šalyse, investicinius gamybos ir energetinio ūkio modernizavimo planus. SBA koncernas skelbiasi, kad jis šiemet net ketvirtadalių padidino  gamybą ir eksporto konkurencingumą atnaujinęs technologiją ir produkciją „Germanikos“ įmonėje kad sėkmingai statoma nauja įmonė Baltarusijoje. Ten jau investuota 14 mln. eurų, Pastaroji įmonė pradės veiklą dar šiemet  ir ateityje turėtų dirbti  pirmiausia Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano rinkai kur laukiama didesnės baldų paklausos. Septynios koncerno baldų gamybos įmonės tikisi iki metų pabaigos pasiekti 750mln.Lt. apyvartą.

Pusantro karto apyvartą šiemet turėtų padidinti ir VMG. Ji jau gavo dar 100 mln.Lt kreditą ir planuoja naujas gamybos plėtros investicijas.

 

* skaičiuojant pastoviomis 2005m. kainomis

AB „Grigiškės“ įsirengė modernią biokuro katilinę ir  šiemet gamybos modernizavimui tikisi investuoti 37,1 mln. Lt, Sekantiems metams ji dar gavo 12 mln. Lt Europos sąjungos paramą ir numato pastatyti dvi naujas biokuro katilines: vieną Grigiškėse, kitą Klaipėdos kartono įmonėje. Įmonių produkciją tikimasi padidinti parduodant nemažą dali gaminamos šiluminės energijos. 2011m. bendrovės apyvarta sudarė 308 mln. Lt, šiemet ji turėtų pasiekti jau 322 mln. Lt. Gamybos modernizavimas neabejotinai didina ir darbo našumą. Antai vienam dirbančiajam tenkanti produkcija Vilniaus balduose 2007m. buvo 181 tūkst. Lt, o 2011m. ji jau pasiekė 507,5 tūkst. Lt.

1lentelė.  Kai kurių įmonių produkcija, sausis-rugsėjis,  mln. Lt

		2011	2012
1.	„Swedspan Girių bizonas“	198,6	254,7
2.	„Boen Lietuva“	169,9	218,2
3.	„Vilniaus baldai“	179,4	179,1
4.	„Klaipėdos mediena“	138,2	171,2
5.	„Šilutės baldai“	67,2	75,1
6.	„Sakuona“	57,9	61,4
7	„Jūrės medis“	31,2	27,1
8.	„Kauno baldai“	17,2	25,8
9.	„Baldai Jums“	23,5	21,5
10.	„Likmerė“	12,6	13,0

Savo nišą, apart baldų pramonės, ir ne tik Europos rinkoje jau surado ir transporto padėklų gamintojai kasmet didinantys gamybą. Iš šio tipo įmonių pirmiausia pažymėtina sėkmingai dirnati„Juodelių“ įmonė. Ji jau ėmėsi trečiojo savo gamybos padalinio statybos. Naujasis Radviliškio cechas, kur bus investuota 37,5 mln. Lt ,gamins medinių padėklų ruošinius  Planuojama, kad   gamybą bus pradėta 2014 m. ir kad tai bus moderniausia Baltijos šalyse, tokio tipo įmonė turinti visiškai kompiuterizuotą medienos apdirbimo technologiją ir  80 dirbančiųjų.   Šiam projektui įgyvendinti bus panaudotas ne tik Ūkio banko suteiktas kreditas, bet ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama

2 lentelė. Svarbiausi medienos gaminiai

	balandis	liepa	rugpjūtis	rugsėjis
Klijuota fanera, 1000mᶟ	4,5	3,1	2,9	3,2
Smulkinių plokštė, 1000mᶾ	56,2	61,6	47,5	59,9
Plaušų plokštė, mln.m²	1,2	1,4	1,8	1,6
Langai, 1000 vnt.	8,5	9,3	12,4	10,7
Durys, 1000 vnt.	58,6	30,1	47,5	64,5
Popieius ir kartonas. 1000t	9,8	9,9	10,4	11,1
Raukšlytas kartonas, 1000t	7,8	7,3	8,3	8,5
Baldai. 1000vnt.:
Foteliai ir sofos	8,4	9,9	13,9	13,4
Virtuvės	41,3	24,3	47,0	73,2
Miegamojo	254,8	488,8	561,3	510,2
Valgomojo ir svetainės	145,5	178,7	195,4	176,4

 

Problemiškas yra ir kas kart vis labiau komplikuotu tampa medienos sektoriaus įmonių aprūpinimas žaliavomis.

Taip susiklostė politinės ir ekonominės aplinkybės, kad apvaliosios medienos vartotojai gali tenkintis tik vietine jos pasiūla, tikriau sakant tik ta jos dalimi kuri lieka po niekaip nevaržomo eksporto. Eksportą skatina nemažas medienos kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių, pageidaujančių importuoti šias  žaliavas.

Mums geografiškai  patogų medienos importą iš Rusijos ir Baltarusijos riboja (varžo) nepalanki šių šalių muitų politika. Dėl žaliavų trukumo  labai sumažėjo klijuotos faneros ir pjautinės medienos gamyba ir eksportas, sunyko popieriaus pramonė. Dėl daug kritikuotų šalies ūkio valdymo (pavaldumo) nesklandumų seniai supriešintos yra dvi labai reikšmingos ūkio šakos: miškininkystės ir medienos produkcijos gamybos.

Valstybės miškus valdanti institucija (Generalinė urėdija) nepaliaujamai skleidžia informaciją apie galimai žalingą medieną naudojančios pramonės vystymą, apie mistinius jos tikslus privatizuoti ir sunaikinti miškus. Tai neabejotinai kenkia perdirbamosios pramonės populiarumui. Dėl visiškai netyrinėjamos  vietinės medienos rinkos ir informacijos trūkumo,  atsiranda daug įvairių spekuliacijų. Vieni skelbiasi apie neregėtus miškininkystės pasiekimus, kiti apie nuolatinį medienos žaliavų trūkumą.  

Elementari statistika rodo, kad apvaliosios medienos pasiūla ir sunaudojimas Lietuvoje jau daug metų nedidėja.  Miškininkystės ir medienos perdirbamosios pramonės veiklą didele dalimi butų galima suderinti organizavus apvaliosios medienos prekybos biržą kuri apjungtų  visą valstybės ir privačių miškų apvaliosios medienos apyvartą. Tikėtina, kad  šiuo atveju atsirastų ne tk tikresnė  informacija apie medienos rinką, bet ir apie jos prekybos skaidrumą.

Kai ką ir labai elementariai apie dabartinę medienos rinką rodo ir mano pateikiamos 3 lentelės informacija. Matyti, kad apvaliosios padarinės medienos eksportas šiemet tikrai nedidėja. Taip, tikriausiai, vyksta dėl kritusių jos kainų. Akivaizdu, kad eksportą skatina palyginti didelis vietinių ir eksporto kainų skirtumas. Dabar dar neturėtų nuogąstauti ir vietos vartotojai. Jiems tikrai palanki yra ne tik eksporto kiekio, bet ir vietinių kainų lygio dinamika.

  3 lentelė. Padarinės medienos pasiūla 2012m.

	Urėdijų prekyba*		Eksportas
	Kiekis 1000mᶟ	Vidutinė  kaina Lt/mᶾ	Kiekis 1000mᶟ	Vidutinė  kaina Lt/mᶾ
Sausis	219,4	157	140,8	202
Vasaris	200,9	157	134,5	206
Kovas	219,5	157	144,4	213
Balandis	185,0	150	115,9	192
Gegužė	213,2	146	121,2	192
Birželis	185,9	146	101,1	188
Liepa	195,0	147	127,8	170
rugpjūtis	214,9	147	115,0	186

Apžvalgai panaudota Lietuvos statistikos departamento, Generalinės urėdijos ir asociacijos „Lietuvos mediena“ informacija.

 

****************
P.S.Daugiau informacijos apie medienos eksportą bus pateikiama antroje apžvalgos dalyje vėliau.