Naujienos

Tyli dantis sukandę. Bestraigiškės miške daug sunkiai įžengiamų vietų, o kalvose ir rėvose auga įvairūs medžiai. Čia nuo seno buvo žvėrių karalija. "Buvęs Lietuvos komunistų vadovas Antanas Sniečkus ten medžiodamas gavo infarktą ir netrukus mirė", - prisiminė Lazdijų rajone gimęs ir augęs R.Sadauskas.

Jis dažnai vaikšto po šį mišką ir ne kartą sutiko pašarus žvėrims gabenančių ir medžioklės bokštelius renčiančių vyrų. "Kai jų paklausdavau, ar žino, kam priklauso miškas, jie tik pečiais gūžčiodavo", - pasakojo rašytojas. Medžioklės taisyklės įpareigoja medžiotojus bokštelių statybą suderinti su valdos savininkais.

Bestraigiškės miško pakraščiai grąžinti privatiems savininkams, tik viduryje dar likę valstybiniai plotai. Jie, R.Sadausko nuomone, prižiūrimi ir tvarkomi gerai, laukinės medžioklės vyksta tik privačiuose miškuose. Pasak pašnekovo, be šių miškų savininkų žinios ir sutikimo.

Tačiau kodėl Demeniškių kaimo žmonės, miškų savininkai savo nepasitenkinimo patys neišsako medžiotojams, gamtosaugininkams? "Ir aš to ne kartą klausiau. Jie atsakydavo taip: "Kaip pasipriešinsi, jei čia medžioja vietiniai vadai, valdininkai, gydytojai ir kiti reikalingi žmonės? Kai reikės ko iš jų paprašyti - negausiu." Tai ir tyli vietiniai dantis sukandę", - pažymėjo R.Sadauskas.

Ne šeria, o vilioja [...] LMŽD pirmininko pavaduotojo medžioklei, biologo Eugenijaus Tijušo  nuomone, tai, ką žmonės vadina žvėrių šėrimu vasarą, medžiotojų kalba reiškia viliojimą. "Visose Europos Sąjungos šalyse žvėrys taip viliojami ir reguliuojamas jų skaičius. Jei to nedarytume, žvėrys siaubtų ūkininkų turtą, o juk atsakyti už tai tenka medžiotojams ir valstybei", - pabrėžė E.Tijušas.

Pasak jo, dabartinis Medžioklės įstatymas nenumato, kad su kiekvienu miško ar žemės savininku turėtų būti sudarytos sutartys dėl leidimo medžioti jų valdose. "Pasiūlymai pakeisti įstatymą - sudaryti tokias sutartis su savininkais - yra pateikti Seimui. Jei jis tam pritars, vykdysime. Tačiau tai nebus lengva, nes Lietuvoje yra 900 tūkst. privačių valdų savininkų, o medžiotojų klubų ir būrelių - 900. Pabandyk juos surasti ir susitarti, kai daug savininkų gyvena miestuose, kai kurie net emigravę. Todėl medžiotojai dažnai nežino, kas yra to miško, kuriame jie medžioja, savininkai. Tampa keblu suderinti su jais bokštelių statybas ir medžiokles", - dėstė E.Tijušas.

Jo nuomone, jokiame įstatyme neįmanoma numatyti visko. "Svarbiausia - medžiotojams kalbėtis, tartis su privačių valdų savininkais. Tada konfliktų sumažėja. Jų ir dabar nėra daug, nes ūkininkai, privačių miškų savininkai suvokia, jog medžioklės yra būtinos", - sakė E.Tijušas.

Pasiūlymai buvo atmesti. Vis dėlto ar medžiotojai, ištisus metus šerdami šernus, jų dirbtinai neveisia, kad visada turėtų laimikių ir kad galėtų pasiteisinti taip ginantys ūkininkų pasėlius?
Kiekvieną rudenį gamtosaugininkai ragina žmones nelesinti ančių, gulbių ir kitų paukščių, kad jie neprijunktų ir galėtų laiku išskristi, įspėja neimti rastų gyvūnų jauniklių ir pan. Tačiau kodėl tylima dėl vasarą šeriamų žvėrių?

"Aplinkos ministerija (AM) bandė Medžioklės taisyklėse apibrėžti, kuo žvėrių šėrimas skiriasi nuo jų viliojimo ir panašiai, tačiau šie ir kiti mūsų siūlymai buvo atmesti", - apgailestavo medžiokles kuruojanti AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Urbelionytė. Jos nuomone, medžiotojus turėtų daugiau auklėti bei šviesti LMŽD ir kitos visuomeninės organizacijos.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys  turi nemažai miško ir pats yra medžiotojas. Ką jis mano apie medžiotojų veiklą privačiose valdose?

"Šerti šiltuoju metų laiku žvėris miškuose - nesąmonė, tačiau dabar dauguma medžiotojų klubų ir būrelių taip daro. Jei kuris šernų nešertų - šie pasitrauktų iš jo plotų pas kaimynus, o to joks medžiotojas nenori, nes neteks laimikių", - atskleidė K.Šiaulys.  

Medžioklės taisyklės nedraudžia šerti žvėrių ištisus metus ir medžioti juos prie šėryklų. "Tiesa, privačių valdų savininkams teoriškai galima uždrausti tai daryti jiems priklausančiuose plotuose. Reikia kreiptis į vietos seniūniją, ši praneš rajono savivaldybei ir taip toliau. Tačiau dauguma privačių žemių ir miškų savininkų bijo pyktis su vietos valdininkais, nes dažnai jie yra ir medžiotojai", - sakė K.Šiaulys.

KT sprendimas - nė motais. Dabar galiojantis Medžioklės įstatymas buvo priimtas 2002 metais, kai šalį valdė socialdemokratai. 2005 metais Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog šis teisės aktas pažeidžia Konstitucijoje ginamas miško bei žemės savininkų teises ir nurodė įstatymą pakeisti.

Praėjo jau 7 metai, tačiau to nepadarė net ir pastaruosius ketverius metus Lietuvą valdantys dešinieji. Nors LMSA ir kitos organizacijos pateikė savo siūlymus, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jų neaptarė, o rugsėjo mėnesį visai išbraukė Medžioklės įstatymo svarstymą iš rudens sesijos programos.

2013 metais baigsis terminas, kai daugumai medžiotojų klubų ir būrelių buvo išduoti gamtos išteklių naudojimo leidimai. Medžiotojams teks juos prasitęsti. Gal tada jie taps sukalbamesni?

Pilną Felikso Žemulio tiriamąjį straipsnį "Kaimuose aidinčių šūvių politikai negirdi" skaitykite 2012-10-19 dienraštyje "Lietuvos žinios" ...>>>