Naujienos

Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pakeitimams dėl buvusių sodybų atstatymo

2012-10-17 (antradienį) Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pakeitimams, numatantiems galimybę atstayti buvusias sodybas  buvusiems savininkams ir jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams.

Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIP-4203(2), kuriais numatoma patikslinti išimtis dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir privačios miško valdos skaidymo į dalis.

Šiuo metu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti ir kt.

Svarstomu projektu siūloma leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti. Tačiau pagal projektą teisę atstatyti neišlikusią sodybą turėtų tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

Taip pat svarstomais pakeitimais siūloma leisti skaidyti privačios miško valdą į dalis, kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Dabar galiojantis įstatymas nustato, kad išskyrus išimtinius atvejus privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai.

Po svarstymo už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. 

Projektą rengusi Seimo Peticijų komisijos pirmininkė Danutė Bekintienė kalbėjo portalui GRYNAS.lt, kad peticija inicijuota po tremtinio vaiko prašymo leisti atstatyti kolūkių nugriautą jo tėvų namą, kurio vietoje šiuo metu yra žvyro karjeras.

„Per tą laiką daugiau kaip 50 metų dirbta senelių žemė apaugo mišku ir iki dabar ten nebuvo galima atstatyti sodybų. Čia aktualu politiniam kaliniams ir tremtiniams“, - apie įstatymo svarbą kalbėjo D. Bekintienė. Ji svarstė, kad šioje situacijoje teisybė turi būti atstatyta, nes, jos žodžiais tariant, „nežinau tada, dėl ko mes dirbame – dėl miškų, ar dėl žmonių“.