Naujienos

2012 - 10 - 10

dr.St.Mizaras: Patarimai miško savininkams-kaip įvertinti medienos bei miško kainas

Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui iškyla klausimas, kokia yra miško kaina? Galutinė kaina nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Sutartinę kainą lemia daug veiksnių: medienos sortimentų kainos, medienos ruošos išlaidos, paskolų procentai, ribojimai teisės aktuose, sandorio dalyvių ekonominis išprusimas, sąžiningumas ir pan. Kiekvienu atveju galima atlikti ekonominę analizę, padedančią susiorientuoti miško kainodaroje, - primena miškininkas-ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Garbės pirmininkas.

 

Tinkamiausia privačių miškų vertinimui būtų medienos nenukirsto miško rinkos kaina. Tačiau jokios šių kainų statistikos Lietuvoje nėra. Yra Aplinkos ministro patvirtintos (1998 m.) nenukirsto valstybinio miško kainos, kurios, keičiantis apvalios medienos pardavimo rinkos kainoms, periodiškai indeksuojamos.

2012 m. rugpjūčio 13 d. indeksuotos ir įsigaliojusios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. kainos pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Nenukirsto valstybinio miško kainos, Lt/m³ (2012-08-03 d.)

Medžių rūšys

Padarinė mediena

Malkinė mediena

stambi

vidutinė

smulki

P (pušis)

118

92

38

10

E (eglė)

131

95

27

7

B (beržas)

115

84

34

14

D (drebulė)

44

39

17

5

J (juodalksnis)

101

75

13

7

Bt (baltalksnis)

35

35

13

5

A (ąžuolas)

393

329

287

20

Uo (uosis)

116

79

58

20

 

Šios kainos yra sumažintos. Nenukirsto miško kaina yra gaunama iš apvalios medienos kainos atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas. 2010 metais vidutinės rangovų kainos miškų urėdijose buvo 41,3 Lt/m³, vidutinės medienos pardavimo išlaidos – 3,5 Lt/m³. 2012 m. liepos mėnesį stambūs pjautinieji rąstai vidutiniškai kainavo apie 209 Lt/m³. Iš šios kainos atėmę medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³), gauname pušies stambios medienos nenukirsto miško kainą – 164 Lt/m³ arba beveik 40 proc. didesnę nei patvirtinta (118 Lt/m³). Beržinės malkos liepos mėnesį miškų urėdijose buvo parduotos vidutiniškai po 102 Lt už m³. Jų nenukirsto miško kaina turėtų būti 57 Lt/m³, o patvirtinta 14 Lt/m³. Panaši situacija yra ir su kitais sortimentais.

Privačių miškų vertinimui šiuo metu tinkamiausios yra apvalios medienos rinkos kainos. Jos kas mėnesį yra skelbiamos internete (http://www.gmu.lt). Čia galima sužinoti įvairios kokybės medienos rinkos kainas ir sekti jų dinamiką. Lietuvoje yra apvalios medienos kainų didėjimo tendencija (1 pav.).

 

1 pav. Apvaliosios medienos pardavimo vidutinė kaina miškų urėdijose

Nuo 1995 m. iki 2011 m. apvalios medienos vidutinės kainos padidėjo 1,8 karto. Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia. Jos sumažėjimo periodais  galima ir palaukti. Miškuose priaugs medienos ir dar padidės kainos.

Kitas svarbus miškų ekonominio vertinimo veiksnys yra medienos ruošos išlaidos. Jų rinkos kaina formuojasi rangovams ruošiant medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Rangovų paslaugų  vidutinės kainos miškų urėdijose 2011 m. buvo 41,3 Lt/m³. Detalesniems skaičiavimams medienos ruošos išlaidas reikėtų diferencijuoti pagal jas lemiančius veiksnius: technologijos, vidutinis stiebo tūris, medžių rūšis, kirtimo būdas, darbo sąlygos, ištraukimo atstumas. Medienos ar miško pardavimo pajamas įtakoja ir mokesčiai. Gyventojams taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas su 8000 Lt neapmokestinama suma.

Galimi įvairūs miško pirkimo-pardavimo variantai: kertami medžiai, miško sklypas, miško valda.

Kertamų medžių vertinimas

  1. Nustatoma kertamų medžių (brandžių medynų kirtimas, medynų ugdymo bei sanitariniai kirtimai) likvidinis tūris ir jo sortimentinė struktūra. Ji gali būti nustatoma keliais būdais. Pirma, pagal pirkėjo (medienos ruošėjo) pagamintos produkcijos duomenis. Šiuo atveju, nustatomi sortimentų (rąstai, popiermedžiai, malkos ir kt.) tūriai. Antra, išmatuojant kertamus medžius ir pagal medžių tūrio struktūros lenteles nustatant sortimentų grupių (stambi, vidutinė, smulki padarinė, malkos) tūrius.
  2. Pagal miškų urėdijų prekybos mediena informaciją nustatomos medienos sortimentų ar jų grupių vidutinės apvalios medienos kainos.
  3. Pagal kertamų medžių sortimentinę struktūrą ir apvalios medienos kainas apskaičiuojama parduodamos medienos tūrio vidutinė kaina.
  4. Nustatomos kertamų medžių medienos ruošos ir pardavimo vidutinės išlaidos.
  5. Apskaičiuojama vidutinė kertamų medžių nenukirsto miško kaina iš 3 p. atimant 4 p.
  6. Įvertinamas kertamas tūris (1 p.), jį sudauginant iš 5 p. kainos.

Pavyzdys

Iškirtus brandaus pušyno hektarą arba išmatavus kertamus medžius nustatyta, kad paruošta arba galima paruošti 271 m³ likvidinės medienos. Tai atitinka privačių ir rezervuotų privatizavimui IV grupės miškų vidutinį brandų pušyną (VMA, 2012-01-01). Medienos sortimentai įvertinti 2012 m. pirmo  pusmečio (sausio-liepos mėn.) apvalios medienos vidutinėmis kainomis (2 lentelė).

2 lentelė. Brandaus pušyno įvertinimas pagal medienos sortimentus

Sortimentai (sortimentų grupės)

Tūris, m³/ha

Kaina, Lt/m³

Suma, Lt/ha

Pušies pjautinieji rąstai stambūs (stambi padarinė)

158

203

32074

Pušies pjautinieji rąstai vidutiniai (vidutinė padarinė)

87

193

16791

Pušies popiermalkės (smulki padarinė)

22

84

1848

Pušinės malkos (malkos)

4

80

320

Iš viso

271

188

51033

Iš paruoštos medienos vidutinės kainos (188 Lt/m³) atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³) gaunama iškirstų medžių vidutinė nenukirsto miško kaina – 143 Lt/m³. Medyno tūrio nenukirsto miško kaina – 38753 Lt/ha.

Miško sklypo vertinimas

Tarptautiniame apskaitos standarte IAS-41 (Žemės ūkis) nurodoma, kad biologinis turtas turėtų būti vertinamas teisinga verte (fair value). Jei egzistuoja biologinio turto aktyvi rinka, tai šios rinkos turto kaina parodo jos teisingą (tikrąją) vertę. Kai su rinkomis susiję kainos neegzistuoja, skaičiuojama laukiamų turto naudojimo grynųjų piniginių srautų dabartinė vertė, diskontuojant pagal dabartinių rinkų sąlygotas diskonto normas.

Lietuvoje miško pirkimo bei pardavimo sandorių kainos fiksuojamos Valstybės registro įmonėje. Tačiau perkant bei parduodant mišką deklaruojamos kainos, siekiant išvengti mokesčių, gali būti sumažintos. Vidutinė miško kaina 2005-2010 m. buvo 3,6-8,3 tūkst. Lt/ha. Neseniai prasidėję valstybinių miškų aukcionai dėl ilgo atsiskaitymo už nupirktą mišką laikotarpio (15 metų) padidino miškų rinkos kainas. Tad, diskontuotų grynųjų pinigų srautų skaičiavimas yra bene vienintelis būdas bandyti nustatyti teisingą miško vertę. Miško vertinimo šiuo metodu bendra schema yra tokia:

  1. Prognozuojamos pajamos iš vertinamo miško sklypo iki medyno kirtimo amžiaus. Jos diskontuojamos ir susumuojamos.
  2. Prognozuojamos išlaidos vertinamame miško sklype iki medyno kirtimom amžiaus. Jos diskontuojamos ir susumuojamos.
  3. Iš 1 p. atimant 2 p. apskaičiuojamos grynosios diskontuotos pajamos.
  4. Prognozuojamos kitos kirtimų apyvartos pajamos iš vertinamo miško sklypo. Jos diskontuojamos ir susumuojamos.
  5. Prognozuojamos kitos kirtimų apyvartos išlaidos vertinamame miško sklype. Jos diskontuojamos ir susumuojamos.
  6. Iš 4 p. atimant 5 p. apskaičiuojamos kitos kirtimų apyvartos grynosios diskontuotos pajamos.
  7. Darant prielaidą, kad sekančių kirtimo apyvartų pajamos ir išlaidos bus vienodos, apskaičiuojamos jų grynosios pajamos 6 p. dauginant iš 1,0pT/1,0pT-1. Čia: T – kirtimų apyvarta metais, p – palūkanų norma.
  8. Miško sklypo vertė bus lygi 3 ir 7 punktų sumai.

Medyno su žeme vertė gali būti apskaičiuojama pagal supaprastintą formulę (neatsižvelgiant į medynų ugdymą bei sanitarinius kirtimus ir atkuriant tos pačios medžių rūšies medynus):

čia: Mž – medyno su žeme vertė;

AT – pajamų, gautų iškirtus T amžiaus brandų medyną, vertė nenukirsto miško kainomis;

T – kirtimo apyvarta (metais);

C – miško atkūrimo išlaidos;

V – metinės administracinės ir valdymo išlaidos;

p – metinė palūkanų norma;

t – vertinamo medyno amžius.

Jei vertinamas brandus medynas su žeme, tai nustatoma jo tūrio vertė pagal kertamų medžių vertinimo metodiką. Jei vertinamas nebrandus medynas, tai prognozuojama jo tūrio vertė kirtimo amžiuje. 4-oje lentelėje įvertinti privačių ir rezervuotų privatizavimui miškų brandžių medynų vidutiniai tūriai nenukirsto miško kainomis. Pagal brandžių medynų tūrio įvertinimą AT (4 lentelė), miško atkūrimo išlaidas C (Riepšas, Laurinavičius, 2009) medynų kirtimo amžius T: P, U – 100 m.; E – 70; B, J – 60; D – 40; Bt – 30 metų, administracines valdymo išlaidas V – 29,2 Lt/ha (miškų urėdijų 2011 metų vidurkis) ir palūkanų normą p=3 proc. 5 lentelėje įvertinti pagrindinių medžių rūšių brandūs medynai su žeme, o 6 lentelėje – įvairaus amžiaus pušynai su žeme.

4 lentelė. Brandžių medynų tūrio įvertinimas nenukirsto miško kainomis

Medžių rūšys

Tūris, m³/ha*

Likvidinės medienos išeiga

Likvidinis tūris, m
³/ha

Apvalios medienos vidutinė kaina,** Lt/m³

Medienos ruošos ir pardavimo vidutinė kaina, Lt/m³

Nenukirsto miško vidutinė kaina, Lt/m³

Medyno tūrio nenukirsto miško kaina***, Lt/ha

P

315

0,86

271

188

45

143

38753

E

317

0,85

269

185

45

140

37660

Ą

217

0,83

180

651

45

606

109080

U

191

0,82

157

298

45

253

39721

B

232

0,82

190

195

45

150

28500

J

300

0,81

243

184

45

139

33777

D

279

0,84

234

122

45

77

18018

Bt

206

0,86

177

105

45

60

10620

* IV gr. brandūs medynai privačiuose ir rezervuotuose privatizavimui miškuose (VMA, 2012-01-01).

** pagal „Lietuvos brandžių valstybinės reikšmės miškų brandžių medynų sortimentinė struktūra, 2008” ir 2012 m. I pusmečio kainą.

*** įskaitant mokesčius (15 proc.) ir miško atkūrimo išlaidas.

 

5 lentelė. Brandžių medynų su žeme įvertinimas, Lt/ha

Medžių rūšys

AT

C

1,0pT

 

Mž

P

38753

4281

19,2186

973

35391

E

37660

4088

7,9178

973

37452

Ą

109080

7055

34,7110

973

104078

U

39721

9455

19,2186

973

30954

B

28500

4058

5,8916

973

28466

J

33777

2907

5,8916

973

36208

D

18018

0

3,2620

973

25010

Bt

10620

0

2,4273

973

17088

 

6 lentelė. Įvairaus amžiaus pušynų su žeme vertinimas, Lt/ha

Medyno amžius

AT

C

1,0pt

1,0pT-1

 

Mž

0

38753

4281

1,0000

18,2186

973

919

10

38753

4281

1,3439

18,2186

973

1569

20

38753

4281

1,8061

18,2186

973

2444

30

38753

4281

2,4273

18,2186

973

3620

40

38753

4281

3,2620

18,2186

973

5199

50

38753

4281

4,3839

18,2186

973

7322

60

38753

4281

5,8916

18,2186

973

10175

70

38753

4281

7,9178

18,2186

973

14009

80

38753

4281

10,6409

18,2186

973

19161

90

38753

4281

14,3005

18,2186

973

26085

100

38753

4281

19,2186

18,2186

973

35391

 

Komentaras

Populiariausių medžių rūšių (P, E, B, J) brandžių medynų vidutinės nenukirsto miško kainos yra veik vienodos (140-150 Lt/m³). Jos apskaičiuotos vidutiniams privačių miškų brandiems medynams ir pagal valstybinių miškų 2012 m. pirmo pusmečio apvalios medienos kainas. Konkretiems medynams bei keičiantis apvalios medienos rinkos kainoms šios nukirsto miško kainos gali būti didesnės ar mažesnės. Svarbu konsultuoti privačių miškų savininkus taip, kad jie parduodami medieną kirtimui, žinotų kertamą tūrį, jo sortimentinę struktūrą, apvalios medienos sortimentų bei medienos ruošos kainas. Būtinas kertamo tūrio nustatymas matuojant medžius ar paruoštą medieną.

Parduodant brandų medyną su žeme, jo kaina gali būti mažesnė nei parduodant tik medieną, nes mišką atkurti jau teks pirkėjui. Miško savininkui vertėtų skirti iš gautos už parduotą medieną sumos reikalingas lėšas miško atkūrimui ir taip išsaugoti miško nuosavybę. Miško turėjimas, netgi nesitikint artimiausiu metu iš jo ekonominės naudos, jau yra vertybė.

Vertinant medynus su žeme pagal pateiktą formulę, daroma prielaida, kad iškirtus brandų medyną, bus atkuriama ta pati medžių rūšis. Jei, pavyzdžiui,  iškirtus brandų baltalksnyną ar drebulyną būtų privaloma atkurti eglyną, šio miško vertė pasikeistų.

Be to, vertinant įvairaus amžiaus medynus, čia neatsižvelgta į tarpinį miško naudojimą. Jeigu viduramžiame ar pribręstančiame medyne galimi retinimai ar einamieji bei sanitariniai kirtimai, tokio miško vertę reikėtų didinti, atsižvelgiant į galimas papildomas pajamas.

 Dr. Stasys Mizaras
2012 m. spalis.