Naujienos

Medžioklė: Ar ūkininkus po vieną lengviau tramdyti?

Ūkininkai nepatenkinti, kai kasmet jų pasėlius niokoja valsytybės nuosavybe paskelbtų šernų bandos.  Ypač daug problemų kyla dėl žvėrių daromos žalos šalia komercinei medžioklei skirtų plotų, kur medžiojamų gyvūnų skaičius palaikomas ypač didelis- kad kad už pinigus medžiojantiems šauliams nepristigtų trofėjų. Kaip su Kretingos miškų urėdija dėl laukinių gyvūnų daromos žalos atlyginimo derėjosi Skuodo r. ūkininkas Steponas Jonkus - Juozo Skripkausko straipsnis laikraštyje „Ūkininko patarėjas“

Straipsnio autorius pastebi, kad prie šernų suniokoto kukurūzų susirinkusios komisijos ir ūkininko derybas dėl nuostolių atlyginimo atvykęs stebėti žurnalistas nebuvo pageidautinas. Skuodo r. ūkininkas Steponas Jonkus, „Ūkininko patarėją“ pasikvietęs į savo derybas su Kretingos miškų urėdija, liko kaltas, kad apie problemą panoro kalbėti viešai. Žurnalisto dalyvavimu nepatenkintas buvo Kretingos miškų urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys. Tad tikrosios derybos įvyko spaudai nedalyvaujant.

Straipsnyje analizuojama, kodėl miškininkai dėl šernų daromos žalos su ūkininkais kalbasi po vieną, akis į akį? Kad informacija neplistų viešojoje erdvėje, nes nuskriaustų, nuo šernų nukentėjusių ūkininkų gali atsirasti devynios galybės? Ar ūkininkus po vieną lengviau tramdyti? [...]

Maitina valstybės žvėris. Šauklių ir kituose gretimuose kaimuose ūkininkaujantis S. Jonkus neslėpė, kad ne pirmus metus patiria 20–30 tūkst. Lt nuostolių dėl atklystančių iš Kretingos miškų urėdijai priklausančių profesionalios medžioklės plotų šernų daromos žalos. Ūkininkas  piktinosi, kad miškininkai tuose plotuose įvairiomis priemonėmis palaiko gausią laukinių žvėrių populiaciją, kad už pinigus medžiojantiems šauliams nepristigtų trofėjų, o ūkininkai turi tuos žvėris penėti. Prevencinės priemonės -elektriniai peimenys ir kt.- apsisaugoti nuo šernų antplūdžių nepadeda.

Pamiškėje Šatraminių kaime (Skuodo r.) besidriekiantis S. Jonkaus kukurūzų lauko plotas – 40 ha ir ūkininkas patyrė nemažų nuostolių. Nepaisant to, po pokalbio su Kretingos miškų urėdo pavaduotoju Sigitu Kupšiu, tęsti kalbos apie patirtus nuostolius, jis jau nepageidavo.  J. Skripkausko

 Ūkininko S. Jonkaus, šiose vietose gyvenančio ne vieną dešimtmetį, pastebėjimais, pastaraisiais metais šernų itin pagausėjo. [...]

„Sovietmečiu tie plotai priklausė Gulbinų valstybiniam medžioklės ūkiui, medžioti atvykdavo ir buvęs CK sekretorius Petras Griškevičius. Niekas nepasikeitė ir dabar – plotai skirti komercinei medžioklei, atvažiuoja užsieniečiai ir Lietuvos turtuoliai. Skirtumas tik tas, kad žvėrių dabar daugiau“, – svarstė Šauklių kaimo ūkininkas.

Ir dar vieno skirtumo neįvardijo ūkininkas – seniau šernai puotaudavo ne privačiuose ūkininkų, o valstybei priklausančiuose kolūkių ir tarybinių ūkių laukuose.

[...]

Kretingos miškų urėdija stengiasi bendradrbiauti su ūkininkais, kad nebūtų konfliktų, perka pasėlių apsaugai „piemenų“ ir kitų priemonių.

Straipsnio autorius, 2011 metų Kretingo urėdijos veiklos ataskaitoje perskaitė, kad profesionalios medžioklės paslaugų išlaidos siekė 142 tūkst. Lt, pajamos – 149 tūkst.

Todėl žurnalistas stebisi, kodėl dėl varganų 7 tūkst. Lt pelno urėdija laiko ūkį, kuris vos vienam su medžioklės plotais besiribojančiam ūkiui atneša dešimttūkstantinių nuostolių.

Maištininkus - po vieną. Pamiškėje Šatraminių kaime (Skuodo r.) besidriekiantis S. Jonkaus kukurūzų lauko plotas – 40 ha ir ūkininkas patyrė nemažų nuostolių. Nepaisant to, po pokalbio su Kretingos miškų urėdo pavaduotoju Sigitu Kupšiu (spaudai nedalyvaujant), tęsti kalbos apie patirtus nuostolius, jis jau nepageidavo.

"Ūkininko patarėjo" žurnalistui pavyko sužinoti slaptojo pokalbio, kuriame iš viso dalyvavo net aštuoni pašnekovai, nuotrupas. Pasirodo, jokių žalos atlyginimo pažadų S.Jonkus negavo, atvirkščiai, sulaukė net grasinimų. Kadangi ūkininko sūnus medžioja būrelyje, kurio ribos kažkokiu būdu apima ir į tuos komercinės medžioklės plotus, buvo pagrasinta, jog tą plotą iš jų atims.

Atsisakyti medžioklės teritorijoje, kurioje knibždėte knibžda šernų, niekas nenorėtų. Kompensuoti šiemet šernų padarytos žalos nepažadėjo, tik kitais metais ūkininkui nupirks elektrinius piemenis ar kitų priemonių apsaugai nuo įkyrių keturkojų, o šiemet jau esą pavėluota.

Už medžioklę komerciniuose plotuose urėdija gauna pinigų, kurių dalytis su kitais nenori, nors nemaža dalis šernų minta ūkininkų geru. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie ne visada veiksmingi. Ūkininko ir urėdijos atstovo pokalbis – atokiau nuo pašalinių, kad ūkininko norą gauti kompensaciją atšaldytų įtikinami argumentai...

Visą Juozo Skripkausko straipsnį "Šernų puota: pelnas urėdijai, bankrotas ūkininkui" skaitykite 2012-10-06 laikraštyje "Ūkininko patarėjas"...>>>