Naujienos

Makedonija šiltai sutiko Lietuvos privačių miškų savininkus

Lietuvos miško savininkų asociacija rugsėjo 23-29 d.surengėme LMSA aktyvui teminę išvyką per Balkanų šalis į Makedoniją, kad susipažinti su šios šalies privačių miškų tvarkymo ir priežiūros organizavimo patirtimi, plėtoti bendradarbiavimą su Makedonijos privačių miškų savininkų asociacija, susipažinti su šios šalies valstybine miškų politika bei jos praktiniu įgyvendinimu.

 Vizito tikslas – skirtingų šalių ūkininkavimo privačiuose miškuose praktikos palyginimas, bendradarbiavimo  bei partnerystės skatinimas. Su išvykos akimirkomis  galima susipažinti čia...>>>

Dalykiniai susitikimai prasidėjo nuo diskusijos su Makedonijos privačių miško savininkų asociacijos (Национално Здружение на Сопственици на Приватни Шуми) atstovais Berovo miestelyje. Ten, kur ši miško savininkus vienijanti orginizacija ir įsikūrė. Taigi, Makedonijos privačių miško savininkų asociacija – tai savarankiška organizacija nepriklausanti nei nuo vyriausybės, nei nuo kitų politinių vienetų.

Asociacija aktyviai veikti pradėjo 1997 m., turėdama vos 40 narių, o jau 2007 m. tapo nacionaline organizacija, atstovaujančia Makedonijos privačius miško savininkus.

Pagrindiniai organizacijos veiklos siekiai – atstovauti privačius miško savininkus tiek nacionaliniame, tiek ir tarptautiniame lygmenyje bei suteikti įvairias paslaugas ir konsultacijas privatiems miško savininkams. Asociacijos atstovai akcentavo, kad vienas esminių organizacijos tikslų – užtikrinti lygias ūkininkavimo miškuose teises tiek privatiems miškų savininkams, tiek valstybinių miškų valdytojams. Asociacija turi savo skyrius  5 šalies regionuose, kuriuos sudaro dar 20 mažesnių padalinių. Organizacija aktyviai veikia ne tik formuojant ir priimant valstybinės reikšmės teisės aktus, bet ir įgyvendina bendrus projektus su vietos savivaldybėmis, pavyzdžiui, šiuo metu vykdo Berovo miestelio mokyklos katilinės pritaikymo biokuro naudojimui proijektą.

Toliau dalykiniai susitikimai buvo pratęsti Makedonijos sostinėje Skopje, kur Lietuvos atstovų delegacija kartu su kolegomis lankėsi  Makedonijos valstybinėje miškų įmonėje "Македонски Шуми", Miškų fakultete, Žemės ūkio, miškų ir vandens valdymo ministerijos Miškų departamente.

Diskusijų metu aptarta Makedonijos miškų ūkio valdymo ir privačių miško savininkų situacija, problemos, jų sprendimo būdai bei inicijuojami projektai. 

Makedonija turi virš 1 mln. hektarų miško, iš kurio apie 10 proc. priklauso privatiems miško savininkams, likusi dalis - valstybiniai. Šalyje įregistruota maždaug 60 tūkst. miško savininkų, o vidutinė miško valda – 0,6 ha. Tik mažesnioji dalis Makedonijos miškų – apie 40 proc. – gali būti naudojami ūkinėms reikmėms. Likusi dalis (60 proc.) yra sunkiau prieinami, atlieka labiau aplinkosauginę, biologinę funkciją  - yra svarbūs bioįvairovės išsaugojimui, kadangi šalies miškai yra gausūs įvairių medžių rūšių. Maždaug 70 proc. žaliavinės medienos yra panaudojama malkų gamybai ir tik 30 proc. žaliavos skiriama aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybai. Dar vienas Makedonijos miškininkystės ypatumas – miškai dėl gamtinių sąlygų yra sunkiai eksploatuojami, o tai ženkliai mažina ekonominę miško naudą.

Makedonijos miško savininkų asociacijos atstovai pripažino, kad Makedonijos miškų sektorius dar labai stipriai atsilieka nuo Lietuvos miškų sektoriaus. Tai įtakojo keletas faktų. Pirmiausia, smulkios privačių miškų valdos ir silpna savininkų kooperacija.

Po šalies nepriklausomybės paskelbimo tikėtasi, kad laipsniškai didės privačių miško savininkų skaičius ir jų valdomi miško plotai, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė ir kol kas tik dešimtadalis miškų yra valdomi privačių asmenų.

Kita Makedonijos miškų sektoriaus problema – nesėkminga valstybinių miškų reorganizacija. Nuo 1997 m. net 2 kartus buvo bandoma reorganizuoti valstybinį miškų sektorių, tačiau abu kartus nesėkmingai. Nesėkmingų reformų priežastis – nors ir yra sukurti visi teisės aktai, nauja struktūra, tačiau sistema neveikia, nes šalies politikai per daug kišasi į šį sektorių ir neleidžia jam savarankiškai funkcionuoti. Tačiau situacija neužilgo turėtų keistis iš esmės, kadangi ir toliau siekiama Makedonijos valstybinių miškų reorganizacijos, ruošiami nauji projektai.

Viena naujovė, kurią išgirdome iš Makedonijos kolegų – Balkanų šalyse įvestas visuoti9nis taip vadinamas ekologinis mokestis , skirtas miškų įveisimui, priežiūrai ir t.t. Kol kas Makedonijoje toks mokestis neįvestas, tačiau tokia praktika jau taikoma kitose Balkanų šalyse, kuomet juridiniai asmenys (ir ne tik dirbantys miškų sektoriuje),  nuo savo pelno kasmet moka 0,05-0,07 proc. ekologinį mokestį.

Išvykos metu aplankytos ir vietos lentpjūvės bei privačios miško valdos. Kadangi šalies miškų ištekliai yra išties nedideli, tai ir medienos perdirbimo įmonės menkai modernizuotos, o tokios lentpjūvės metiniai gamybos pajėgumai dažnai neviršija 5 tūkst. m3.

Po šios išvykos galima palyginti skirtingų Europos valstybių – Danijos, Švedijos (jose LMSA aktyvas lankėsi ankstesniais metais) ir Makedonijos – ūkininkavimo privačiuose miškuose praktikas.

Skandinavijos šalių privatus miškų sektorius yra labiau išvystytas ir nuoseklus, kadangi aktyviai kooperuojasi ir bendradarbiauja privatūs miško savininkai, įsteigtos stambios medienos perdirbimo įmonės, teikiančios paslaugas privatiems miško savininkams bei perdirbančios jų parduodamas medienos žaliavas ir t.t.

Privataus miškų sektoriaus neįtakoja politikų interesai, o tai leidžia sėkmingai funkcionuoti sistemai ir miško savininkui gauti maksimalią ekonominę naudą. Tuo tarpu, Makedonijoje trūksta nuoseklios sistemos, o jos įvedimui trukdo įvairios politinės jėgos. Tačiau, įvertinus Makedonijos privačių miško savininkų asociacijos atstovų norą ir dedamas pastangas, akivaizdu, kad šalies miškų sektoriaus ir privačių miško savininkų laukia teigiami pokyčiai, leisiantys sustiprėti šiai pramonės šakai.  

Odeta Labanauskaitė