Naujienos

Siūloma leisti teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus

2012 m. rugsėjo 11 d. plenariniame posėdyje Seimui pristatytas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektas Nr. XIP-4735. Šiuo projektu siekiama sukurti naują institutą: atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal paslaugų kvitus teikimą.

Siūloma sudaryti galimybę supaprastinta tvarka reglamentuoti atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikino pobūdžio arba vienkartinės ir kurių teikimui nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai ir kursai, teikimą, pavyzdžiui, akmenų  ar uogų rinkimas, derliaus nuėmimas, pasėlių ravėjimas ir retinimas, laistymas, gyvūnų ir tvartų valymas. Tokių paslaugų sąrašą tvirtintų Vyriausybė.

Teikiamu įstatymo projektu numatoma įteisinti galimybę žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimui samdyti asmenis (paslaugų teikėjus) pagal paslaugų kvitą. Paslaugų kvitas būtų griežtos apskaitos dokumentas, kurį išrašytų paslaugų gavėjas. Siūloma nustatyti, kad paslaugų teikėjas turėtų teisę pradėti teikti paslaugas tik kai užpildžius tam tikrus paslaugų kvito duomenis bei paslaugų teikėjui ir paslaugų gavėjui kvitą pasirašius.

„Kuomet pas ūkininką ateina norintis pagelbėti sezoniniuose darbuose, arba kokiuose nors trumpalaikiuose darbuose ir sutinka dirbti. Jam paprasčiausiai išrašomas kvitas, kur įrašoma pavardė, darbo specifika, tam tikri sutartiniai reikalavimai dėl darbo apimties ir susitariama dėl tam tikros kainos už, tarkim, pririnktą dėžę obuolių, įvykdytą tam tikrą darbą, tam tikrame plote“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

Iki paslaugų teikimo pabaigos paslaugų kvitą turėtų saugoti paslaugų gavėjas. Paslaugas vienam paslaugų gavėjui vienas teikėjas galėtų teikti tik 60 dienų, jei paslaugos būtų teikiamos keliems paslaugų gavėjams – ne daugiau kaip 90 dienų per metus. Projekte numatyta, kad jei gautos pajamos už paslaugas per nustatytą laikotarpį per kalendorinius metus viršytų 6000 litų, jos būtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu – 15 procentų tarifu. Paslaugų teikėjai būtų draudžiami sveikatos draudimu, papildomai paslaugų gavėjai galėtų savanoriškai drausti savo civilinę atsakomybę, paslaugų teikėjų sveikatą ir gyvybę draudimo įmonėse.

Tikimasi, kad šis įstatymas padidins žemos kvalifikacijos asmenų užimtumą.

Po pateikimo projektui pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Kaimo reikalų komitetas, numatoma svarstymo Seimo plenariniame posėdyje data – š.m. spalio 3 d.

 Šaltinis: Seimo Ryšių su visuomene skyrius