Naujienos

Aplinkosaugininkai prakalbo apie teigiamą kontroliuojamų gaisrų poveikį miškams

Viena jautriausių temų kalbant apie miškus ir sausringas vietas - kasmet savaime įsiliepsnojantys gaisrai. Jie sukelia begalę žalos ne tik susiformavusioms miško ekosistemoms, bet ir šalia esančiai gyventojų aplinkai. Tačiau vis dažniau aplinkosaugininkai ima kalbėti apie teigiamą gaisrų poveikį ir galimybes, pasekant kitų šalių pavyzdžiu, pritaikyti gaisrų „terapijas“ ir Lietuvoje,- informuoja 2012-09-09 portalas Grynas.lt.

Svarbu paminėti, kad draugiškas aplinkai gali būti ne be koks, o tik specialus – reguliuojamas gaisras. Jis turi būti planuojamas ir sukeliamas labai atsakingai, kad nepažeistų šalia deginamos teritorijos esančių ekosistemų. Svarbus ir pats gaisro sukėlimo principas: gaisrai, kurių metu dega suaugusių medžių šakos - pražūtingi, tačiau miško paklotės ir krūmynų gaisrai – priešingai, gali turėti teigiamą poveikį.

Lietuvoje tokia gaisrų „terapijos“ praktika nėra aktyvi. Pasak Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės, gana prieštaringai skamba, kai aplinkosaugininkai teigia, kad gaisras gali būti naudingas ekologinis veiksnys. Kita vertus, specialistė nepaneigia ir galimos tokių gaisrų naudos.

„Yra teritorijų ir Lietuvoje, kur gaisras gali padėti atsinaujinti ekosistemai. Neseniai Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato specialistai reguliuojamo gaisro pagalba ruošė tinkamas buveines retiesiems paukščiams tetervinams”, - teigia R. Baškytė.

Reguliuojami gaisrai pasaulyje

Rusijos, Europos ir Skandinavijos šalyse gaisras yra laikomas svarbia gamtotvarkos priemone, kuri padeda sukurti tinkamas sąlygas gaisramėgėms rūšims išlikti, gerina ekosistemos kokybę.

Švedijoje kontroliuojami gaisrai yra įprasti. Kiekvienais metais naudojant palydovines nuotraukas yra atliekami miškų stebėsenos tyrimai remiantis jų plotu, geografiniu pasiskirstymu bei natūralių gaisrų apskaita. Atsižvelgus į šiuos veiksnius yra priimamas sprendimas dėl kontroliuojamų gaisrų: jei nepakanka natūralių gaisrų, sprendžiama, kurioje vietoje specialistai su ugniagesiais sukels miško paklotės gaisrą. Šis, žalingu laikomas, procesas yra ypatingai svarbus besiformuojant pušynams ir vakarų taigai, t.y. spygliuočių miškams su nedidele priemaiša lapuočių.

„Tokie gaisrai leidžia atsinaujinti medynams, derlingesnėse augavietėse pašalina kitų medžių konkurenciją, o kas ypač svarbu šiandien - sukuria specifines buveines miško organizmams. Skandinavų tyrimai rodo, kad gaisrai teigiamai veikia ne mažiau nei 80 organizmų rūšių, o kai kurios rūšys be ugnies neišlieka”, - teigia Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis.

[...]