Naujienos

Ūkio ministerijoje aptartos apvalios medienos prekybos per biržą galimybės

Š.m. rugpjūčio 30 d. LR ūkio ministerijos iniciatyva sukviestos šakinių miškų sektoriaus asociacijų atstovai, kad aptarti galimybes vykdyti apvalios medienos prekybą per biržą. Supažindinant su biržos veikimo prielaidomis bei principais pristatyta AB „Amilina“ diegiama „ AgroBirža“ grūdų prekybai.

Su ūkio ministru Rimantu Žyliumi, ūkio viceministru Giedriumi Kaziausku, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktoriumi Kęstučiu Masalskiu ir šio departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjo pavaduotoju Vaidotu Griciumi  vyko atvira diskusija apie dabartines medienos rinkos ypatybes šalyje, nusistovėjusią prekybos mediena praktiką bei galimybes vykdyti apvalios medienos prekybą per biržą.

Ūkio ministras R.Žylius pasitarimo pradžioj pabrėžė, kad ministerija svarsto galimybes, kaip galima būtų užtikrinti vietinės pramonės stabilų apsirūpinimą žaliavine mediena.

Dalyvavo AB „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis ir vicepirmininkas Kazimieras Šiaulys, Lietuvos biomasės energetikos asociacijai „Litbioma“ ir PMSA atstovęs bendrovės „Timbex“ komercijos direktorius Rytis Kuliešius, medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas, Medienos perdirbėjų asociacijos vadovas ir UAB „Juodeliai“ savininkas Juozupas Zimnickas bei  šios įmonės direktorius Andrius Zimnickas, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos direktorius Arvydas Urbis.

AB „Amilina“ generalinis direktorius M. Gedvilas supažindino su prekybos per biržą prielaidomis ir biržos veikimo principais, pristatė  finansinio fondo ir M. Gedvilo iniciatyva diegiamą projektą „ AgroBiržą“ grūdų prekybai. Jis pažymėjo, kad vien tik medienos biržos atsiradimas pramonės apsirūpinimo mediena problemos neišspręstų, tačiau įneštų daugiau skaidrumo į rinkos santykius ir prisidėtų prie subalansuotų kainų rinkoje nustatymo.

AB „Amilina“ generalinis direktorius M. Gedvilas supažindino su prekybos per biržą prielaidomis ir biržos veikimo principais	Pasitarimo dalyviai atidžiai išklausė pristatymo ir uždavė daug klausimų pranešėjui

Pasitarimo dalyviai kalbėjo, kad dabartinės medienos pardavimo taisyklės dar netobulos, pramonės įmonės net ir mokėdamos rinkos kainą dažnai nebuvo garantuotos, kad įsigys norimą medienos kiekį. Vis dar išlieka galimybės aktyviai veikti neturintiems jokių gamybinių medienos apdirbimo pajėgumų tarpininkams, medienos pirkėjų netenkina pradinių kainų nustatymo tvarka nuo metų pradžios pradėjusioje veikti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos administruojamoje Apvaliosios medienos elektroninė pardavimų sistemoje AMEPS. Yra galimybių konkurentams iš kaimyninių šalių, pasinaudojus sistemos netobulumais, sukelti žaliavinės medienos kainas įsigyjant didelėmis kainomis nedidelius apvalios medienos kiekius ir taip sukuriant nepalankias konkurencines sąlygas Lietuvos gamintojams.

Konstatuota, kad dabartinė žaliavinės medienos pardavimo iš valstybinių miškų tvarka sukuria  nelanksčią pardavėjo dominuojamą rinką, kur prekybos sąlygas nustato urėdijos, be to dar griežtai suvaržytos Valstybės kontrolės priežiūra.

Medienos pramonės asociacijų atstovai vienu balsu teigė, kad būtų teigiama, jei į AMEPS sistemą prekybai mediena būtų savanoriškumo pagrindais įleidžiami ir privačių miškų savininkai, mat jie galėtų operatyviau reaguoti į rinkos konjunktūrą ir operatyviai siūlyti reikiamus medienos sortimentus už rinkai priimtiną kainą.

Šiuo metu, kuomet per AMEPS sistemą parduodamos medienos iš urėdijų kainos yra užaukštintos, įmonės-medienos pirkėjai, norėdami užsitikrinti stabilų medienos tiekimą, permoka urėdijoms, tačiau "atsilošia" pirkdami iš privačių miškų savininkų ženkliai mažesnėmis kainomis ir taikydami daug ilgesnius atsiskaitymo terminus.

Medienos pramonę atstovaujantys pasitarimo dalyviai siūlė dabartiniame etape diskutuoti ne apie visos žaliavinės medienos, o apie medienos biokurui biržos kūrimą, pabrėždami, kad būtina parengti techninius standartus- kas gali būti naudojama biokurui, kad geriausia mediena nebūtų smulkinama sukūrenimui paliekant medienos pramonę be žaliavos, o tam būtų panaudojamos kirtimo atliekos, menkavertė pramonei smulki mediena.

Biokuro kainų kitimas Baltijos jūros regione. Šaltinis: Eurobionet 3, Price mechanisms for wood fuels Deliverable 3.2 www.eubionet.net

Pasidalinta užsienio šalių patyrimu, kai ne draudimais, o skatinimo instrumentus naudojant skatinamas menkavertės medienos panaudojimas biokurui (pavyzdžiui, 7 EUR programa Suomijoje, ar medienos mobilizavimo iš privačių miškų programa Vokietijoje) ir pasiūlyta diegti panašią skatinimo sistemą Lietuvoje.

Aptarta situacija vis labiau monopolizuojamoje biuokuro rinkoje, kur atskiros įmonės įgyja vis didesnę galią įtakoti rinką ir tuo pačiu gali nusistatyti didžiulius pelnus tiekdami katilinėms biokurą (biokuro kainos pateikiamos regula.lt...>>>), kartu už medienos žaliavą biokurui mokėdami grąšius. Pasitarimo dalyviai minėjo, kad šiuo metu miškuose sukaupta apie 1 mln. m3 neparduotos malkinės medienos, mažais kiekiais  ir nenoriai perkamos biokuro gamybai paruoštos kirtimo atliekos.

Be to, savivaldybių rajoninės katilinės, pertvarkomos naudoti biokurą, investuoja į pigiausius katilus, kuriuose galima kūrenti tik aukštos kokybės medienos kapotinė kurui, bet ne visų kirtimo atliekų, durpių ar šiaudų mišinį. Be to, neinvestuojama į pristatytos medienos kapotinės kurui (skiedros) iškorovimo įrangą katilinėse, kas riboja galimybes smulkesniems tiekėjams su paprastesne technika tiekti žaliavą.

Tas reiškia, kad, jei nebus daromi pokyčiai skiriant paramą katilinių pertvarkymo  sąlygos biokuro naudojimui, skatinant žaliavos biokurui pardavėjus, apsirūpinime biokuru galimai ir toliau dominuos jau įsitvirtinę rinkoje finansiškai pajėgios stambios bendrovės, o žaliavos biokurui pardavėjai (miško savininkai ir urėdijos) turės tenkintis maža kaina.

Ūkio ministerijos atstovai apibendrino diskusiją ir pažadėjo artimiausiu metu aptarti prekybos mediena tvarkos tobulinimą su Aplinkos ministru. Taipogi bus keičiamos katilinių konversijos biokurui finansavimo reikalavimai.

lietuvosmiskai.lt inf.
Nuotraukos: A.Gaižučio