Naujienos

Šiuolaikinė nacionalizacija prisidengiant „viešuoju interesu“

Jei turite žemės ir esate įsitikinę, kad tai Jūsų nuosavybė, galite vieną dieną nemaloniai nustebti išvydę, jog kažkas svetimas joje šeimininkauja. Gali būti ir dar blogiau, jei Jūsų žemėje, neduokdie, yra naudingųjų iškasenų, tuomet prisidengiant „viešuoju interesu“ bet kada gali atkakti galinga technika ir imti raustis, o Jums bus išaiškinta, kad esate nepageidaujamas svetimkūnis ant valstybės išteklių aruodo,- rašo Milda JONKIENĖ laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ publikuojamame straipsnyje "Privačios nuosavybės sklype - „visaliaudinis“ interesas".

Būtent taip nutiko Renatei Izoldei Petz (Renate Isolde Peetz), Vilkaviškio rajone turinčiai žemės sklypą, į kurį įsiveržė valstybės įmonės Marijampolės regiono keliai ekskavatoriai ir čia ėmė kasti žvyrą. Nepaisant to, kad R.I. Petz turi visus sklypo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, jame ramiai šeimininkauja valstybės įmonė ir ketina iš jo nusiknisti apie 4,4 ha žvyringo ploto, motyvuodama, kad jis priklauso žvyro karjerui, kurio parametrai buvo nustatyti dar 1986 metais ir pagal 1998 m. su Marijampolės apskrities administracija sudarytą nuomos sutartį VĮ Marijampolės regiono keliai jį turi teisę eksploatuoti 20 metų. Nors jau seniai nebėra Tarybų Lietuvos, o apskričių administracijos panaikintos, kai kurie seni „dokumentai“ tebevaržo piliečių teises.

Renatei Izoldei Petz dokumentus tvarkyti ir tiesos ieškoti Lietuvos valstybės institucijose padeda vaikystės draugė Laima Rukštelienė.  Nuotrauka: M. Jonkienės

Šiuolaikinė nacionalizacija

R.I. Petz tėvai ir seneliai – Lietuvos vokiečiai – prieš karą gyveno Šunskuose (Marijampolės sav.), kur turėjo nemažą 58 ha ūkį. Karo metais jie pasitraukė į Vokietiją, o jų žemė buvo nacionalizuota. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, R.I. Petz nusprendė atgaivinti lietuviškas šaknis. Ji ėmėsi žygių gauti Lietuvos pilietybę.

Pilietybę Renatė gavo, tačiau, kol vyko visi biurokratiniai formalumai, tėviškės žemė Šunskuose buvo išdalyta kitiems, o vietoje jos pasiūlyta rinktis iš to, kas liko. Kadangi aplink viskas buvo privatizuota, teko dairytis kitose Marijampolės apskrities vietovėse, kur dar buvo niekam nereikalingų likučių – smėlynų, apaugusių savaiminiu mišku, pelkių... R.I. Petz 2007 m. buvo atmatuoti ir suformuoti sklypai Kalvarijos sav. Naujienėlės kaime bei Vilkaviškio r. Graužinių kaime. Renatė per daug nesisielojo dėl prastos žemės kokybės - mišku užsodino savaime pušelėmis beužželiantį plotą Kalvarijoje, o Graužiniuose nusprendė puoselėti natūraliai susiformavusį gražų kraštovaizdį, šioje vietoje sukurti akiai mielą poilsio kampelį.

Atmatuotasis sklypas vargu ar būtų suviliojęs lietuvį žemdirbį, mat iš 22,14 ha pelkė čia užima 4,6 ha, įvairūs menkaverčiai želdiniai – 2,36 ha, nenaudojama žemė – 0,79 ha, mišrių medžių miškelis – 9,50 ha ir pavienės pievelės – 4,89 ha. Tačiau Renate su vyru įvertino čionykštės natūralios gamtos grožį. Jie sutvarkė šlaitą, atvėrė gražią panoramą į vandens telkinį bei kitą krantą, pastatė dailią pavėsinę, surentė medinius laiptelius, kad būtų galima jais nusileisti prie vandens, pravalė takus pasivaikščiojimui.

„Tai darydami mes galvojome ne tik apie save, mat atvykstame į Lietuvą tik kelis kartus per metus, norime, kad ir kiti čia užsukę žmonės galėtų gėrėtis gražia gamta, maloniai pailsėti“, - tikino R.I. Petz. Ir išties tokių gamtos kampelių Lietuvoje vis mažėja, kur klykauja laukinės gervės, vaikus peri gulbės, pavasarį mėlynuoja žibuoklės...

Renate šį sklypą įtraukė į aplinkosaugos programas. Kadangi gyvena Vokietijoje, ji savo turimų žemių reikalais patikėjo rūpintis miškininkui Vidmantui Jusui . Būtent jis 2009 m., kartą atvykęs į Graužinius, išvydo, kad kaimynystėje esantis žvyro karjeras ėmė grėsmingai plėstis į R.I. Petz sklypą. Tuomet pavyko problemą išspręsti, kasimo darbus sustabdyti.

Tačiau po poros metų situacija pasikartojo. VĮ Marijampolės regiono keliai, nepaisydami ankstesnių susitarimų, 2011 m. vėl ėmė kaušais kabinti žvyrą iš R.I. Petz atmatuoto sklypo. Bandant šį procesą sustabdyti paaiškėjo, kad R.I. Petz sklypo ribos buvo suformuotos neva pažeidžiant Graužinių žvyro karjero žemės sklypo ribas ir „dengia“ apie 4,4 ha karjerui priklausančios teritorijos. Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius nesiteikė sklypo savininkei deramai paaiškinti, kodėl taip atsitiko, atsiprašyti už padarytą klaidą, nepasiūlė sugrąžinti ir už tą plotą keletą metų mokėto žemės mokesčio.

Valstybės tarnyba tesugebėjo sukurpti raštą, kuriame pripažįsta, kad ta dalis sklypo negalėjo būti privatizuojama, mat tai yra naudingųjų iškasenų teritorija. Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius R.I. Petz pasiūlė suformuoto žemės sklypo ribas pakeisti administracine tvarka, o jei su tokiu pasiūlymu ji nesutiksianti, pagrasino, kad bus kreiptasi į prokuratūrą dėl priimtų sprendimų panaikinimo, ginant viešąjį interesą. Kitaip tariant, jei R.I. Petz nesutiktų geruoju atiduoti turimų 4,4 ha, suprask, vis tiek bus rasti atitinkami būdai, kaip juos užgrobti.

Keista, kaip padaromos tokios apmaudžios klaidos, juk sklypai neatrėžiami „iš akies“ – ilgiausiai vyksta įvairiausi derinimai, po kuriais parašus deda atsakingi asmenys? Ir šiuo atveju viskas buvo suderinta, sklypas įregistruotas Registrų centre. Pasirodo, tai nieko nereiškia. Vieną dieną tiesiog gali paaiškėti, kad tavo turtas jau nebėra tavo. Sunku rasti advokatą, kuris išdrįstų stoti ginti paprastą žmogų prieš valstybės institucijas, juolab kai pastarosios dangstosi neva ginančios „viešąjį interesą“. Tačiau prie vokiškos tvarkos pratusi R.I. Petz nusprendė pakovoti už savo teises ir kreipėsi į teismą, be to, apie šią situaciją informavo savo regiono atstovą ES parlamente.

Teisybės paieškose pats lieki kaltas

Advokatė Tatjana Kočegarova, kuri Kauno administraciniame teisme rugpjūčio 14 d. gins R.I. Petz interesus, pati yra nemažai metų dirbusi žemėtvarkos srityje, tad jai šios problemos gerai žinomos. Advokatė tikina, kad gana dažnai tenka spręsti absurdiškas su žemės nuosavybe susijusias bylas ir kad žemėtvarkoje yra privelta tiek painiavos, jog rasti teisybę ar išeitį kartais būna labai sunku. Viena tokių bylų yra būtent ši. Pasak advokatės, būtų viskas paprasta, jei čia būtų susikirtę tiesiog dviejų nuosavybę turinčių žmonių interesai, tačiau kai bylinėjamasi su valstybės institucijomis, viskas daug sudėtingiau, mat teismai dažniau palaiko jų pusę.

O šioje istorijoje irgi tarsi kailiniai būtų išversti kita puse – kaltinamas tas, kuris niekuo dėtas, o teisinami tie, kas privėlė klaidų. Koks bus šio teismo sprendimas, nesiryžta spėti net patyrusi advokatė.

[...]

Deja, visa tai liko tik popieriuje, o panaikinus apskričių administracijas Marijampolės regiono keliai dar labiau suįžūlėjo. Pasak V. Juso, 2011 m. rugsėjo mėn. jis atkreipė dėmesį į tai, kad į R.I. Petz sklypo pusę maždaug 40 m perkelti riboženkliai, o žvyro karjeras į kaimyninę teritoriją išsiplėtęs beveik 1 ha ir knisasi vis gilyn.

Kur tik besikreipė R.I. Petz bei jos patikėtinis V. Jusas, šį kartą atsimušė tarsi į sieną. Vilkaviškio r. žemėtvarkos skyrius šįkart „pabrukęs uodegą“ pripažino, kad įvyko klaida ir R.I. Petz žemės sklypo ribos Vilkaviškio r. Gražiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane buvo pažymėtos pažeidžiant Graužinių žvyro karjero sklypo ribas ir „dengia“ 4,4 ha. Vilkaviškio r. policijos komisariatas dėl Marijampolės regiono kelių savivalės atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, teigiant, jog įstatymams nebuvo nusižengta. VĮ Marijampolės regiono keliai vadovai ne tik neprisiėmė kaltinimų ir viską neigė, bet dar ir piktai užsipuolė pačią R.I. Petz, kad ši mėgina pakenkti veiklai, kuri susijusi su viešuoju interesu.

[...]

Pilną Mildos JONKIENĖS straipsnį "Privačios nuosavybės sklype - „visaliaudinis“ interesas"skaitykite  2012-08-09 laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ Nr. 93(2898)