Naujienos

2012 - 08 - 08

prof. A. Morkevičius. Medienos sektorius pirmoje 2012m. pusėje: gamyba

Jau vėl  girdime  apie galimai naują ekonominės krizės bangą. Manau, kad dauguma tokių pranašavimų yra nepakankamai profesionalus,  nemotyvuoti,  žurnalistinių  gandų lygio,- pažymi prof. dr. Antanas Morkevičius, apžvelgdamas Lietuvos medienos ūkio sektoriaus veiklą pirmoje 2012m. pusėje.

Straipsnyje rasite daug įdomios ir vertingos informacijos, žinomo medienos ūkio sektoriaus eksperto įžvalgų bei konstruktyvios kritikos srityse, kur profesorius pastebi negeroves.

lietuvosmiskai.lt komentaras: Savailaikė, patikima, kompetetingų specialistų parengta informacija apie medienos rinkų dalyvius yra reikalinga kasdien. Informacijos sprągą apie medienos rinkų tendencijas padeda užpildyti pripažintas medienos sektoriaus ekspertas prof. dr. Antanas Morkevičius, už ką esame tikrai dėkingi. Laukiame ir Jūsų, mieli bičiuliai,  straipsnių, nuomonių, pasisakymų apie miškų ir medienos rinkų aktualijas, tendencijas, perspektyvas.
 
Kalbėdamas apie prognozuojamąją naująją krizės bangą prof.dr. A.Morkevičius pastebi, kad maloniau būtų išgirsti, ką padarė mūsų Vyriausybė, ES institucijos ar kita valdžia, kad krizės taptų valdomos. Ekonominę krizę galima ir dirbtinai sukelti ar ją numarinti,  neleisti jai pasireikšti,  jeigu  tuo butų suinteresuotos ir daugiau veiklios tarptautinės bendrijos, jeigu butų siekiama bendro, visuotino ekonominio efektyvumo.

Dabar gi pasaulio ekonomikos raidą dar valdo konkurencijos ir nevaržomo turto siekio dėsniai.  Ekonominės krizės ne visus gąsdina, kai kam  yra ir naudingos. Be jokio gailesčio ar aplamai padorumo, paviešinamos tik krizės aukos, o iš jų pralobusieji lieka mažai kam žinomi.  Neabejotina ir tai, kad krizės kartais padeda apsivalyti ir nuo neveiklių atsitiktinių ūkio subjektų, institucijų ir valstybių vadovų.

Matydamas  Lietuvos medienos sektoriaus, kuris apima trijų pramonės šakų (medienos, popieriaus ir baldų) veiklos rezultatus,  galiu patvirtinti, kad čia jokių krizės požymių dar nematyti.  Ši mūsų ūkio dalis toliau sėkmingai  integruojasi  į Pasaulio ekonomikos raidą pažindama ir perimdama kitų šalių patirtį, eksportuodama vis daugiau medienos produkcijos. Keletas didžiųjų įmonių („Boen Lietuva“, „Grigiškės“, „Klaipėdos kartonas“ , „Swedspan Girių Bizonas"  2012 m. tapo „žaliosios energijos“ gamybos iniciatoriais,  ėmėsi  naujų galingų, medienos atliekomis kūrenamų jėgainių statybų, numato parduoti šiluminę energiją.  Medienos medžiagas gaminanti  „Nilmos“  įmonė  Ariogaloje pasistatė naują lentpjūvę.  Nors ir nežymiai, tačiau nuolat didėja produkcijos gamyba, įmonių pajamos.

Tiesa, nebėra anksčiau buvusio naujų investicijų, didelių  įmonių statybų ir žaliavų trūkumo bumo. Dabar daugiau siekiama didesnio darbo našumo, produkcijos kokybės, kvalifikuoto marketingo ir aukštesnio užsienio prekybos ryšių patikimumo. Džiaugiasi naujus užsienio partnerius suradusi stalių gaminių įmonė „Alseka“.  Užaugo nauja vadovų ir specialistų pamaina gebanti visapusiškai bendrauti su savo ir kitų šalių įvairaus lygio partneriais, mokytis jų patirties.

Akivaizdžiai padidėjęs yra daugumos įmonių veiklos patikimumas.  Visos trys šakos beveik vienodai didina gamybą (1 graf.), o gamybos augimo sparta atskirais mėnesiais svyruoja daugiausia  nuo produkcijos paklausos sezoniškumo (2 graf.). Vasaros mėnesiais mažiau perkama baldų bei jų gamybos medžiagų.

 

Daugiausia išaugusi  bus baldų, medinių langų, durų  ir smulkinių (drožlių) plokštės, o kiek sumažėjusi klijuotos faneros, plaušų plokštės ir popieriaus  gamyba (1 lentelė).

1 lentelė. Svarbiausi medienos gaminiai

 

   2011

1 ketv

  2011

2 ketv.

  2011

3 ketv.

 2011

4 ketv.

2012

1 ketv.

  2012

  2 ketv.

Langai  ir jų staktos, tūkst. vnt.

18,5

26,5

34,9

31,4

26,1

30,4

Durys ir jų staktos, tūkst. vnt.

131,1

161,5

148,7

160,5

213,3

193,6

Klijuota fanera, tūkst. mᶾ

13,8

14,4

14,1

14,1

13,4

10,1

Smulkinių plokštės, tūkst. mᶾ

152,2

166,4

178,4

150,8

167,1

176,1

Plaušų plokštės, mln. m2

7,2

6,0

5,8

6,1

3,7

4,7

Popierius ir kartonas, tūkst. t

34,5

35,3

36,5

37,9

30,7

31,8

Gofruotas kartonas ir  tara, tūkst. t

19,6

20,2

20,6

20,8

21,0

18,7

Baldai, mln. lt,  2005m. kainomis

660,9

654,2

713,3

745,1

788,1

780,9

Baldai, mln. lt, to meto kainomis

707,2

701,1

763,5

798,5

842,7

828,8

Gamybą antrajame 2012m. ketvirtyje palyginti daug padidino (2 lent.) „Boen Lietuva“, „Freda“, „Klaipėdos mediena“. Neatsilieka ir padėklų gamybos įmonė „Juodeliai“. Pastaroji  naujus prekybos partnerius surado Saudo Arabijoje, Turkijoje, Skandinavijos šalyse. Ji jau tapo sertifikuotu Europos padėklų asociacijos (European pallet association) nariu, planuoja šiemet pasiekti 50 mln. Lt metinę apyvarta „Grigiškių“ grupės pajamos ir pelnas kiek sumažėjo. Tačiau čia toliau vyksta 2011-2013m. investicinė programa, montuojamos naujos popieriaus gamybos mašinos, bendrovė pradėjo  rinkoje gerai žinomų gaminių atnaujinimą, plečia popierinių rankšluosčių asortimentą, pristatys atskiras nosinaičių vaikams ir prabangių, išskirtinių kvapų bei dizaino, 4 sluoksnių popierinių nosinaičių linijas. Šiemet savo veiklą ėmė daugiau viešinti „Swedspan Girių Bizonas”Čia vyko atvirų durų dienos, apsilankyti įmonėje buvo kviečiami visi Kazlų Rūdos gyventojai, buvę darbuotojai, darbo veteranai.

2 lentelė.  Kai kurių įmonių produkcija, mln. lt               

 

2011

1pusm.

2011

2pusm.

 2012

  1pusm,.

1. „Boen Lietuva“

117,9

118,0

  153,9 

2.“Freda“

116,2

118,5

  129,1

3.“Vilniaus baldai“

114,8

123,6

  115,4

4.„Klaipėdos mediena“

89,3

96,4

111,4

5. „Klaipėdos kartonas“

68,3

66,2

64,8

6.“Grigiškės“(įmonė)

81,2

78,0

51,8

7.“Šilutės baldai“

43,9

46,0

46,4

8.“Jūrės medis“

22,6

16,8

16,6

9.“Kauno baldai“

11,3

13,6

15,2

10.“Baldai Jums“

13,9

18,3

14,9

Kartu tenka ir toliau apgailestauti dėl nesibaigiančių Generalinės urėdijos  per spaudą keliamų intrigų, ieškant kas Lietuvoje neva kėsinasi sunaikinti valstybės miškus, Generalinę urėdiją, bet ir jos „galvą“.  Pasitelkus keletą tariamų valstybinės miškų sistemos gerbėjų, jau kelintą kartą žadama įvardinti, viešai paskelbti konkrečius Generalinės urėdijos priešus (kenkėjus), tačiau jų vis dar nematyti. Keistai atrodo ir tai, kad ši valdžios institucija, siekdama sutvarkyti savo sistemos finansus, ir vėl per spaudą, kreipiasi  į visuomenę, kad ši gelbėtų ją nuo pernelyg didelės mokesčių naštos.

Lietuvos valstybinė miškų sistema yra  reikšmingas ir gerbiamas medienos sektoriaus partneris. Gerai žinomi ir vertinami  mūsų miškininkų, valstybės ir privačių miškų įmonių veiklos rezultatai. Dar neteko girdėti, kad kas nors būtų juos menkinęs, niekinęs. Geri yra ir apvaliosios medienos rinkos, vartojimo poslinkiai. Nuolat tobulėja apvaliosios medienos prekybos tvarka. 

Tuo pat metu per spaudą ir kai kurių miškininkų lūpomis nepaliaujamai primenama visuomenei apie medienos  „oligarkus“ ir  mistinius jų siekius privatizuoti ir sunaikinti valstybės miškus. Jau daug kartų rašiau ir minėjau, kad didelių apvaliosios medienos vartotojų (pirkėjų) Lietuvoje neturime, kad didžiosios medienos sektoriaus įmonės yra baldų, parketo ir popieriaus produkcijos gamintojai. Jų veiklos interesai yra kiti, tolimesni nuo Lietuvos valstybinių miškų, o anoniminis jų kaltinimas yra negarbinga ir jau nusikaltimui artima veikla.

Prof. dr. Antanas Morkevičius
2012 m. rugpjūtis