Naujienos

Ar jau visuose su medžiokle siejamuose reikaluose įs­ta­ty­mai ga­lio­ja... pa­si­rink­ti­nai?

Nuo 1991-ųjų žemę atgavę savininkai Kungiai staiga sužino, kad dalį jų žemės norima nuosavybės teise perduoti medžiotojų klubui. Tokią paradoksalią situaciją aprašo Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštyje "Žemaitis" 2012-07-13 Ro­mos MĖ­ČIE­NĖS straipsnyje "Me­džio­to­jų na­me­lis – ne ant viš­tos ko­je­lės".

Plun­gės ra­jo­no Žli­bi­nų se­niū­ni­jos Sausd­ra­vė­nų kai­me gy­ve­nan­tys Pra­nas ir Ade­lė Kun­giai iki pat šių me­tų Ve­ly­kų dėl sa­vo val­do­mų 36,4 hek­ta­ro bu­vo ra­mūs. Že­mė pa­gal Vals­tie­čių ūkio įsta­ty­mą jiems pa­skir­ta 1991-ai­siais. Sausd­ra­vė­niš­kiams pa­si­se­kė - da­lį gau­to skly­po su­da­rė že­mė, ku­rią nuo am­žių val­dė Pra­no Kun­gio se­ne­liai ir tė­vai. To­dėl tų pa­vel­dė­tų 19-kos ir žmo­nos Ade­lės 4-ių hek­ta­rų jiems iš­si­pirk­ti ne­rei­kė­jo. Li­ku­sią da­lį, kaip ir vi­si ki­ti, pa­gal Vals­tie­čių ūkio įsta­ty­mą ga­vę že­mės, po kiek lai­ko už  „ža­liuo­sius“ če­kius iš­si­pir­ko. Tai­gi daugiau nei 20 me­tų žmo­nės ra­miau­siai arė, trę­šė, sė­jo, pjo­vė, šie­na­vo ir, ži­no­ma, mo­kė­jo že­mės mo­kes­čius nė ne­nu­jaus­da­mi, kad vie­ną die­ną jų že­mė­je tar­si Pi­ly­pas iš ka­na­pių ims ir iš­dygs dar vie­nas sa­vi­nin­kas - me­džio­to­jų bū­re­lis „Kon­tau­čiai“.

Pak­lu­so žur­na­lis­to no­rams?..
Prieš pra­de­dant narp­lio­ti šią is­to­ri­ją, rei­kė­tų pa­mi­nė­ti du da­ly­kus: kad Pra­no ir Ade­lės Kun­gių že­mė yra prie tven­ki­nio ir tai, kad dar so­vie­ti­niais - 1987-ai­siais - me­tais prie to tven­ki­nio bu­vo at­vež­tas se­nas, bet ge­rai iš­si­lai­kęs svir­nas. Tą svir­ną tuo­me­ti­nio bū­re­lio me­džio­to­jai su­re­mon­ta­vo, pri­sta­tė ant­rą­jį aukš­tą ir įren­gė taip, kad ga­lė­tų čia po me­džiok­lės su­si­rink­ti. Ši vie­ta ta­po žvė­rių sker­dyk­la, kur, kaip sa­kė Ade­lė Kun­gie­nė, bu­vo mė­si­nė­ja­mi žvė­rys, o vi­sos at­lie­kos pa­ka­sa­mos ša­lia na­me­lio. Mo­te­ris tai ge­rai ži­no, nes ir so­vie­ti­niais metais Pra­nas bu­vo, ir da­bar yra šio bū­re­lio narys.
Kun­giams at­siė­mus že­mę, me­džio­to­jai ne kar­tą klau­sė, ar ko­le­ga neiš­vys jų iš tos vie­tos? Nei Pra­nas, nei Ade­lė ne­prieš­ta­ra­vo - ne­gi gai­la, jog po me­džiok­lės čia vi­si su­si­rinks, pa­si­šne­kės... Be to, kad šei­mi­nin­kas ne­jaus­tų skriau­dos, me­džio­to­jai jį nuo būrelio mo­kes­čio at­lei­do. Tie­sa, šio­kių to­kių ne­su­sip­ra­ti­mų vis dėl­to bū­ta: 1992 me­tų rug­sė­jo 29 die­ną tuo­me­ti­nis Žli­bi­nų apy­lin­kės vir­šai­tis A. Kle­vins­kas pa­si­ra­šė po­tvar­kį, ku­riuo me­džio­to­jų klu­bui „Kon­tau­čiai“ skyrė 12,5 aro skly­pą... Kan­tau­čių kai­me.

Ta­me raš­te daug įdo­mių da­ly­kė­lių. Pir­miau­sia - vi­siš­kai ne­su­vo­kia­ma, kaip apy­lin­kės vir­šai­tis ga­lė­jo ne­ži­no­ti, jog tas me­džio­to­jų na­me­lis sto­vi ne Kan­tau­čių, o Sausd­ra­vė­nų kai­me. Neaiš­ku, kuo va­do­vau­da­ma­sis, jis me­džio­to­jams skly­pą sky­rė že­mė­je, ku­ri jau tu­ri sa­vi­nin­ką. Ir ga­lų ga­le - 1992-ai­siais že­mė ne­bu­vo da­li­na­ma nei ju­ri­di­niams as­me­nims, nei drau­gi­joms, nei or­ga­ni­za­ci­joms. Ne­jau­gi vir­šai­tis vi­siš­kai ne­si­gau­dė įsta­ty­muo­se? Kun­giai spė­ja, jog vie­no­kią ar ki­to­kią įta­ką vir­šai­čiui ga­lė­jo pa­da­ry­ti tuo­met bū­re­liui va­do­va­vęs vie­no laik­raš­čio žur­na­lis­tas Kos­tas Slivs­kis.

Ir na­me­lis jau ofi­cia­liai įtei­sin­tas
Tą­kart Pra­nas ir Ade­lė Kun­giai krei­pė­si į tuo­me­ti­nį Plun­gės ra­jo­no val­dy­to­ją Vin­cą Sen­ke­vi­čių. Šis 1995 me­tų ko­vo 20 die­ną iš­lei­do po­tvar­kį, ku­riuo pa­nai­ki­no Žli­bi­nų apy­lin­kės vir­šai­čio spren­di­mą skir­ti že­mės skly­pą me­džio­to­jų bū­re­liui. At­ro­dė, jog tuo vis­kas ir bai­gė­si. Tie­sa, kar­tais po me­džiok­lės vy­rai pa­trauk­da­vo per dan­tį Pra­ną Kun­gį, vis „pa­gąs­din­da­mi“, kad vie­ną die­ną atims iš jo tuos 12 arų. Sausd­ra­viš­kis į juo­kus at­sa­ky­da­vo juo­kais, kol šie­met, prieš Ve­ly­kas, ga­vo UAB „Pro­fi­le­na“ laiš­ką, kad su jo že­me be­si­ri­bo­jan­čia­me skly­pe bus at­lie­ka­mi geo­de­zi­niai ma­ta­vi­mai. Žmo­nės ap­stul­bo: ko­kia­me ša­lia esan­čia­me skly­pe, jei­gu tas skly­pas - jų nuo­sa­vy­bė.

Kun­giai puo­lė šen, puo­lė ten, nes ant jų gal­vų už­griu­vu­sio­mis nau­jie­no­mis iš­kart ne­ga­lė­jo ir ne­no­rė­jo ti­kė­ti. Pa­si­ro­do, tai dar ne vis­kas... Jie pir­mą­kart iš­gir­do apie tai, kad 2009-ai­siais, prieš išei­da­ma iš dar­bo, tuo­me­ti­nė Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros ins­pek­to­rė Iru­tė Čes­naus­kie­nė ėmė ir įtei­si­no me­džio­to­jų na­me­lį. Ko­kiu pa­grin­du, neaiš­ku, nes skly­pas su­for­muo­tas ne­bu­vo. Tar­si no­rė­da­mas pa­ro­dy­ti, kas čia tik­ra­sis šei­mi­nin­kas, bū­re­lis pra­dėjo mo­kė­ti že­mės mo­kes­tį. Tie­sa, me­džio­to­jų bū­re­lio pir­mi­nin­kas Arū­nas Gar­mus žur­na­lis­tams iš pra­džių sa­kė, kad jie tą mo­kestį nuo 1992-ųjų mo­kė­jo, bet, pa­pra­šytas pa­ro­dy­ti kvi­tus, turėjo pa­sa­ky­ti tie­są.
Sausd­ra­viš­kiai pra­dė­jo vars­ty­ti Že­mės tar­ny­bos Plun­gės ir Rie­ta­vo sky­riaus ka­bi­ne­tų du­ris, ta­čiau iš ten išei­da­vo dar labiau nu­si­mi­nę. Kaip jie pa­sa­ko­jo, pir­mą­jį kar­tą sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Re­gi­na Krau­lei­die­nė jiems paaiš­ki­no, kad sa­vo veiks­mus tu­rės de­rin­ti su me­džio­to­jais, ku­riems esą ten jau su­for­muo­tas skly­pas. Ant­rą­jį kar­tą nu­siun­tė pas jų se­niū­ni­jos rei­ka­lus tvar­kan­čią že­mėt­var­ki­nin­kę. Kun­giai nu­ste­bo iš­vy­dę, jog ar­chy­vi­nė­je by­lo­je nė­ra val­dy­to­jo Vin­co Sen­ke­vi­čiaus po­tvar­kio ko­pi­jos. Ka­dan­gi jie tu­rė­jo vi­sus sa­vo do­ku­men­tus, nu­spren­dė ne­nu­si­leis­ti ir ieš­ko­ti tie­sos.

„Pa­siė­mė vie­ną skly­pą, pa­siims ir ki­tą“
Nus­ta­ty­tą die­ną Pra­no ir Ade­lės Kun­gių že­mė­je su pa­gal­bi­nin­kais pa­si­ro­dė UAB „Pro­fi­le­na“ va­do­vas Jo­nas Va­si­liaus­kas. Drau­ge su žur­na­lis­tais atė­jo ir Pra­nas bei Ade­lė Kun­giai. Jo­nas Va­si­liaus­kas su­pras­da­mas, jog konf­lik­ti­nės si­tua­ci­jos iš­veng­ti ne­pa­vyks, ūki­nin­kams paaiš­ki­no, kad „Pro­fi­le­nos“ ma­ta­vi­mų brė­ži­nius sa­vo pa­ra­šais tu­rės pa­tvir­tin­ti ir Kun­giai. Jie tu­rį tei­sę ne­su­tik­ti. Po to dar­bai at­lik­ti  ra­miai: vie­ni ma­ta­vo - ki­ti ste­bė­jo.

Jo­nas Va­si­liaus­kas sa­kė, kad, re­mian­tis pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais, 12-kos arų skly­po čia su­for­muo­ti be­veik neį­ma­no­ma. Pri­si­tai­kydamas prie rel­je­fo, jis at­ma­ta­vo 6-ių arų. Sausd­ra­viš­kiai su juo ne­si­gin­či­jo, nors ir ne­su­ti­ko. „Praeis kiek lai­ko, me­džio­to­jai pa­reikš, kad jiems pri­klau­so dar 6 arai, ir pa­siims skly­pą ki­to­je tven­ki­nio pu­sė­je. Pa­siė­mė vie­ną skly­pą, pa­siims ir ki­tą - kas jiems už­draus? Nie­kas, juk ir ši­tą skly­pą at­ma­ta­vo mū­sų že­mė­je“, - sa­kė Kun­giai. Ga­vę ma­ti­nin­kų pa­reng­tus do­ku­men­tus, juos už­gin­či­jo.

Ir po 20 me­tų vir­šai­tis - vi­sa­ga­lis?
„Že­mai­tis“ krei­pė­si į Že­mės tar­ny­bos Plun­gės ir Rie­ta­vo sky­riaus ve­dė­ją Ste­po­ną Ja­nuš­ką, ku­ris su­ti­ko at­sa­ky­ti į žur­na­lis­tės klau­si­mus. Ga­vus at­sa­ky­mą, te­ko nu­steb­ti, jog S. Ja­nuš­ka in­terp­re­ta­vo pir­mą­jį šių ei­lu­čių au­to­rės klau­si­mą. Prie klau­si­mo, kuo re­mian­tis tuo­me­ti­nis Žli­bi­nų apy­lin­kės vir­šai­tis 1992 metų rug­sė­jo 29-os die­nos po­tvar­kiu me­džio­to­jų klu­bui sky­rė 12,5 aro skly­pą, kai nei ju­ri­di­niams as­me­nims, nei bend­ri­joms ar klu­bams že­mės skir­ti ne­lei­do įsta­ty­mas, sky­riaus ve­dė­jas pri­dėjo žo­džius „prie pa­sta­to“. To nie­kas net ne­klau­sė, nes straips­nio au­to­rė ge­rai ži­no­jo, jog pa­sta­tas (me­džio­to­jų na­me­lis) bu­vo įtei­sin­tas tik po 16-kos me­tų - 1998-ai­siais. Ir vis dėlto knie­ti pa­ko­men­tuo­ti val­di­nin­ko at­sa­ky­mą, mat net tuo­met, jei­gu na­me­lis ir bū­tų bu­vęs įtei­sin­tas, vir­šai­tis skir­ti skly­po ne­ga­lė­jo.

Ko­dėl? Į šį klau­si­mą at­sa­ko pa­ts S. Ja­nuš­ka: „Va­do­vau­jan­tis LR Vy­riau­sy­bės 1999 m. ko­vo 9 d. nu­ta­ri­mu Nr. 260 „Dėl nau­do­ja­mų ki­tos pa­skir­ties vals­ty­bi­nės že­mės skly­pų par­da­vi­mo ir nuo­mos“ ir vė­les­niais jo pa­kei­ti­mais, pa­tvir­tin­tų nau­do­ja­mų ki­tos pa­skir­ties vals­ty­bi­nės že­mės skly­pų par­da­vi­mo ir nuo­mos tai­syk­lių 2.3 punk­tas nu­sta­to, kad vir­šai­čiai po­tvar­kiais že­mės skly­pus ga­lė­jo skir­ti iki 1992 m. ko­vo 15 die­nos. Apy­lin­kių ta­ry­bų spren­di­mu skly­pai ga­lė­jo bū­ti su­tei­kia­mi iki LR že­mės re­for­mos įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos (1993 m. lie­pos 28 d.). Žli­bi­nų apy­lin­kės vir­šai­čio 1992 m. rug­sė­jo 29 d. po­tvar­kis Nr.323 pa­reng­tas po mi­nė­tos da­tos. Duo­me­nų, ar to­kiam po­tvar­kiui pri­ta­rė Žli­bi­nų apy­lin­kės ta­ry­ba, ne­tu­ri­me.“

Įs­ta­ty­mai ga­lio­ja... pa­si­rink­ti­nai?
At­sa­ky­me į ant­rą­jį žur­na­lis­tės klau­si­mą „Plun­gės ra­jo­no val­dy­to­jas V. Sen­ke­vi­čius 1995 m. kovo 20 d. po­tvar­kiu Nr. 64 pa­nai­ki­no Žli­bi­nų vir­šai­čio 1992 m. rug­sė­jo 29 d. po­tvar­kį Nr. 323. Ko­dėl vis tiek bu­vo pro­jek­tuo­tas skly­pas me­džio­to­jų klu­bui?“ sky­riaus ve­dė­jas aiš­ki­na, kad skly­pas me­džio­to­jams bu­vo su­pro­jek­tuo­tas 2008-2009-ai­siais, ren­giant Kan­tau­čių ka­dast­ro vie­to­vės že­mėt­var­kos pro­jek­tą, ten­ki­nant me­džio­to­jų klu­bo pra­šy­mą. Esą skly­pas bu­vo pro­jek­tuo­ja­mas to­dėl, kad me­džio­to­jai ga­lė­tų nau­do­tis sa­vo na­me­liu. Kad įrodytų, jog tas na­me­lis tik­rai jų, pa­tei­kė... 2008-ai­sias iš­duo­tą Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro iš­ra­šą.

Šia­me iš­ra­še nu­ro­do­ma, kad na­me­lis bu­vo in­ven­to­ri­zuo­tas tik 1996-ai­sias, o skly­pas prie nie­kur neeg­zis­tuo­jan­čio na­me­lio (vir­šai­tis net ne­ži­no­jo, ko­kia­me kai­me jis sto­vi) pa­skir­tas 1992-ai­siais. Be to, kaip ra­šo pa­ts Plun­gės ir Rie­ta­vo sky­riaus ve­dė­jas, duo­me­nų, kad tą po­tvar­kį bū­tų pa­tvir­ti­nu­si Žli­bi­nų apy­lin­kės ta­ry­ba, že­mėt­var­ki­nin­kai ne­tu­ri, bet vir­šai­čio po­tvar­kį pri­pa­žįs­ta ir to­liau at­lie­ka vi­sus ki­tus veiks­mus. Ko­dėl, kas juos taip spir­gi­na? Gal to­kius spren­di­mus le­mia tai, jog šia­me me­džio­to­jų klu­be yra aukš­tas pa­rei­gas uži­man­čių žmo­nių?

S. Ja­nuš­ka pri­pa­žįs­ta ir dar vie­ną fak­tą: „Sky­rius ne­tu­ri in­for­ma­ci­jos, ko­dėl Plun­gės ra­jo­no val­dy­to­jas V. Sen­ke­vi­čius 1995 m. kovo 20 d. po­tvar­kiu Nr.64 pa­nai­ki­no Žli­bi­nų vir­šai­čio 1992 m. rug­sė­jo 29 d. po­tvar­kį Nr.323.“ Po to aiš­ki­na, jog tas pa­nai­ki­ni­mas ne­ga­lė­jo už­kirs­ti ke­lio me­džio­to­jams tu­rė­ti sa­vo skly­pą, nes jis bu­vo ski­ria­mas va­do­vau­jan­tis ki­tais įsta­ty­mais. Kai su­si­du­ri su to­kiais gan sun­kiai paaiš­ki­na­mais fak­tais, į ku­riuos bū­na įsi­vė­lę že­mėt­var­ki­nin­kai, imi ma­ny­ti, kad šiai „kas­tai“ ga­lio­ja tik tie įsta­ty­mai, ku­rie... jiems pa­to­gūs. Ir be teis­mų pa­gal­bos to­kios is­to­ri­jos re­tai ka­da iš­pai­nio­ja­mos. Pra­nas ir Ade­lė Kun­giai taip pat pa­si­ry­žę kreip­tis į teis­mą.

Skaitykite Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštyje "Žemaitis" 2012-07-13 Ro­mos MĖ­ČIE­NĖS straipsnį "Me­džio­to­jų na­me­lis – ne ant viš­tos ko­je­lės".