Naujienos

Ar jau visuose su medžiokle siejamuose reikaluose įstatymai galioja... pasirinktinai?
Nuo 1991-ųjų žemę atgavę savininkai Kungiai staiga sužino, kad dalį jų žemės norima nuosavybės teise perduoti medžiotojų klubui. Tokią paradoksalią situaciją aprašo Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštyje "Žemaitis" 2012-07-13 "Medžiotojų namelis – ne ant vištos kojelės".Plungės rajono Žlibinų seniūnijos Sausdravėnų kaime gyvenantys Pranas ir Adelė Kungiai iki pat šių metų Velykų dėl savo valdomų 36,4 hektaro buvo ramūs. Žemė pagal Valstiečių ūkio įstatymą jiems paskirta 1991-aisiais. Sausdravėniškiams pasisekė - dalį gauto sklypo sudarė žemė, kurią nuo amžių valdė Prano Kungio seneliai ir tėvai. Todėl tų paveldėtų 19-kos ir žmonos Adelės 4-ių hektarų jiems išsipirkti nereikėjo. Likusią dalį, kaip ir visi kiti, pagal Valstiečių ūkio įstatymą gavę žemės, po kiek laiko už „žaliuosius“ čekius išsipirko. Taigi daugiau nei 20 metų žmonės ramiausiai arė, tręšė, sėjo, pjovė, šienavo ir, žinoma, mokėjo žemės mokesčius nė nenujausdami, kad vieną dieną jų žemėje tarsi Pilypas iš kanapių ims ir išdygs dar vienas savininkas - medžiotojų būrelis „Kontaučiai“.
Pakluso žurnalisto norams?..
Prieš pradedant narplioti šią istoriją, reikėtų paminėti du dalykus: kad Prano ir Adelės Kungių žemė yra prie tvenkinio ir tai, kad dar sovietiniais - 1987-aisiais - metais prie to tvenkinio buvo atvežtas senas, bet gerai išsilaikęs svirnas. Tą svirną tuometinio būrelio medžiotojai suremontavo, pristatė antrąjį aukštą ir įrengė taip, kad galėtų čia po medžioklės susirinkti. Ši vieta tapo žvėrių skerdykla, kur, kaip sakė Adelė Kungienė, buvo mėsinėjami žvėrys, o visos atliekos pakasamos šalia namelio. Moteris tai gerai žino, nes ir sovietiniais metais Pranas buvo, ir dabar yra šio būrelio narys.
Kungiams atsiėmus žemę, medžiotojai ne kartą klausė, ar kolega neišvys jų iš tos vietos? Nei Pranas, nei Adelė neprieštaravo - negi gaila, jog po medžioklės čia visi susirinks, pasišnekės... Be to, kad šeimininkas nejaustų skriaudos, medžiotojai jį nuo būrelio mokesčio atleido. Tiesa, šiokių tokių nesusipratimų vis dėlto būta: 1992 metų rugsėjo 29 dieną tuometinis Žlibinų apylinkės viršaitis A. Klevinskas pasirašė potvarkį, kuriuo medžiotojų klubui „Kontaučiai“ skyrė 12,5 aro sklypą... Kantaučių kaime.
Tame rašte daug įdomių dalykėlių. Pirmiausia - visiškai nesuvokiama, kaip apylinkės viršaitis galėjo nežinoti, jog tas medžiotojų namelis stovi ne Kantaučių, o Sausdravėnų kaime. Neaišku, kuo vadovaudamasis, jis medžiotojams sklypą skyrė žemėje, kuri jau turi savininką. Ir galų gale - 1992-aisiais žemė nebuvo dalinama nei juridiniams asmenims, nei draugijoms, nei organizacijoms. Nejaugi viršaitis visiškai nesigaudė įstatymuose? Kungiai spėja, jog vienokią ar kitokią įtaką viršaičiui galėjo padaryti tuomet būreliui vadovavęs vieno laikraščio žurnalistas Kostas Slivskis.
Ir namelis jau oficialiai įteisintas
Tąkart Pranas ir Adelė Kungiai kreipėsi į tuometinį Plungės rajono valdytoją Vincą Senkevičių. Šis 1995 metų kovo 20 dieną išleido potvarkį, kuriuo panaikino Žlibinų apylinkės viršaičio sprendimą skirti žemės sklypą medžiotojų būreliui. Atrodė, jog tuo viskas ir baigėsi. Tiesa, kartais po medžioklės vyrai patraukdavo per dantį Praną Kungį, vis „pagąsdindami“, kad vieną dieną atims iš jo tuos 12 arų. Sausdraviškis į juokus atsakydavo juokais, kol šiemet, prieš Velykas, gavo UAB „Profilena“ laišką, kad su jo žeme besiribojančiame sklype bus atliekami geodeziniai matavimai. Žmonės apstulbo: kokiame šalia esančiame sklype, jeigu tas sklypas - jų nuosavybė.
Kungiai puolė šen, puolė ten, nes ant jų galvų užgriuvusiomis naujienomis iškart negalėjo ir nenorėjo tikėti. Pasirodo, tai dar ne viskas... Jie pirmąkart išgirdo apie tai, kad 2009-aisiais, prieš išeidama iš darbo, tuometinė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspektorė Irutė Česnauskienė ėmė ir įteisino medžiotojų namelį. Kokiu pagrindu, neaišku, nes sklypas suformuotas nebuvo. Tarsi norėdamas parodyti, kas čia tikrasis šeimininkas, būrelis pradėjo mokėti žemės mokestį. Tiesa, medžiotojų būrelio pirmininkas Arūnas Garmus žurnalistams iš pradžių sakė, kad jie tą mokestį nuo 1992-ųjų mokėjo, bet, paprašytas parodyti kvitus, turėjo pasakyti tiesą.
Sausdraviškiai pradėjo varstyti Žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus kabinetų duris, tačiau iš ten išeidavo dar labiau nusiminę. Kaip jie pasakojo, pirmąjį kartą skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Krauleidienė jiems paaiškino, kad savo veiksmus turės derinti su medžiotojais, kuriems esą ten jau suformuotas sklypas. Antrąjį kartą nusiuntė pas jų seniūnijos reikalus tvarkančią žemėtvarkininkę. Kungiai nustebo išvydę, jog archyvinėje byloje nėra valdytojo Vinco Senkevičiaus potvarkio kopijos. Kadangi jie turėjo visus savo dokumentus, nusprendė nenusileisti ir ieškoti tiesos.
„Pasiėmė vieną sklypą, pasiims ir kitą“
Nustatytą dieną Prano ir Adelės Kungių žemėje su pagalbininkais pasirodė UAB „Profilena“ vadovas Jonas Vasiliauskas. Drauge su žurnalistais atėjo ir Pranas bei Adelė Kungiai. Jonas Vasiliauskas suprasdamas, jog konfliktinės situacijos išvengti nepavyks, ūkininkams paaiškino, kad „Profilenos“ matavimų brėžinius savo parašais turės patvirtinti ir Kungiai. Jie turį teisę nesutikti. Po to darbai atlikti ramiai: vieni matavo - kiti stebėjo.
Jonas Vasiliauskas sakė, kad, remiantis protingumo kriterijais, 12-kos arų sklypo čia suformuoti beveik neįmanoma. Prisitaikydamas prie reljefo, jis atmatavo 6-ių arų. Sausdraviškiai su juo nesiginčijo, nors ir nesutiko. „Praeis kiek laiko, medžiotojai pareikš, kad jiems priklauso dar 6 arai, ir pasiims sklypą kitoje tvenkinio pusėje. Pasiėmė vieną sklypą, pasiims ir kitą - kas jiems uždraus? Niekas, juk ir šitą sklypą atmatavo mūsų žemėje“, - sakė Kungiai. Gavę matininkų parengtus dokumentus, juos užginčijo.
Ir po 20 metų viršaitis - visagalis?
„Žemaitis“ kreipėsi į Žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėją Steponą Janušką, kuris sutiko atsakyti į žurnalistės klausimus. Gavus atsakymą, teko nustebti, jog S. Januška interpretavo pirmąjį šių eilučių autorės klausimą. Prie klausimo, kuo remiantis tuometinis Žlibinų apylinkės viršaitis 1992 metų rugsėjo 29-os dienos potvarkiu medžiotojų klubui skyrė 12,5 aro sklypą, kai nei juridiniams asmenims, nei bendrijoms ar klubams žemės skirti neleido įstatymas, skyriaus vedėjas pridėjo žodžius „prie pastato“. To niekas net neklausė, nes straipsnio autorė gerai žinojo, jog pastatas (medžiotojų namelis) buvo įteisintas tik po 16-kos metų - 1998-aisiais. Ir vis dėlto knieti pakomentuoti valdininko atsakymą, mat net tuomet, jeigu namelis ir būtų buvęs įteisintas, viršaitis skirti sklypo negalėjo.
Kodėl? Į šį klausimą atsako pats S. Januška: „Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir vėlesniais jo pakeitimais, patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punktas nustato, kad viršaičiai potvarkiais žemės sklypus galėjo skirti iki 1992 m. kovo 15 dienos. Apylinkių tarybų sprendimu sklypai galėjo būti suteikiami iki LR žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.). Žlibinų apylinkės viršaičio 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkis Nr.323 parengtas po minėtos datos. Duomenų, ar tokiam potvarkiui pritarė Žlibinų apylinkės taryba, neturime.“
Įstatymai galioja... pasirinktinai?
Atsakyme į antrąjį žurnalistės klausimą „Plungės rajono valdytojas V. Senkevičius 1995 m. kovo 20 d. potvarkiu Nr. 64 panaikino Žlibinų viršaičio 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkį Nr. 323. Kodėl vis tiek buvo projektuotas sklypas medžiotojų klubui?“ skyriaus vedėjas aiškina, kad sklypas medžiotojams buvo suprojektuotas 2008-2009-aisiais, rengiant Kantaučių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, tenkinant medžiotojų klubo prašymą. Esą sklypas buvo projektuojamas todėl, kad medžiotojai galėtų naudotis savo nameliu. Kad įrodytų, jog tas namelis tikrai jų, pateikė... 2008-aisias išduotą Nekilnojamojo turto registro išrašą.
Šiame išraše nurodoma, kad namelis buvo inventorizuotas tik 1996-aisias, o sklypas prie niekur neegzistuojančio namelio (viršaitis net nežinojo, kokiame kaime jis stovi) paskirtas 1992-aisiais. Be to, kaip rašo pats Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas, duomenų, kad tą potvarkį būtų patvirtinusi Žlibinų apylinkės taryba, žemėtvarkininkai neturi, bet viršaičio potvarkį pripažįsta ir toliau atlieka visus kitus veiksmus. Kodėl, kas juos taip spirgina? Gal tokius sprendimus lemia tai, jog šiame medžiotojų klube yra aukštas pareigas užimančių žmonių?
S. Januška pripažįsta ir dar vieną faktą: „Skyrius neturi informacijos, kodėl Plungės rajono valdytojas V. Senkevičius 1995 m. kovo 20 d. potvarkiu Nr.64 panaikino Žlibinų viršaičio 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkį Nr.323.“ Po to aiškina, jog tas panaikinimas negalėjo užkirsti kelio medžiotojams turėti savo sklypą, nes jis buvo skiriamas vadovaujantis kitais įstatymais. Kai susiduri su tokiais gan sunkiai paaiškinamais faktais, į kuriuos būna įsivėlę žemėtvarkininkai, imi manyti, kad šiai „kastai“ galioja tik tie įstatymai, kurie... jiems patogūs. Ir be teismų pagalbos tokios istorijos retai kada išpainiojamos. Pranas ir Adelė Kungiai taip pat pasiryžę kreiptis į teismą.
Skaitykite Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštyje "Žemaitis" 2012-07-13 "Medžiotojų namelis – ne ant vištos kojelės".