Naujienos
P.Zanišausko išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint nuosavus miškus
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) 2012.06.28 surengė išvažiuojamąjį posėdį-miško dieną Pakruojo rajone, Pranciškaus Zanišausko miško valdose. Jau tradicija tampa kasmetinis bendraminčių susibūrimas aplankant geriausiai tais metais besitvarkantį miško savininką.Pranciškus Zanišauskas (
su skrybėle pirmas kairėje)- neeilinė asmenybė, nors miško savininkui jau virš septyniasdešimties, atrodo žymiai jaunesnis, žvalus, energingas, optimistiškas, visus pradėtus darbus įvykdo iki galo ir su dideliu užsidegimu. Tą liudijo jo šeimos nariai, vietiniai miško savininkai, Pakruojo urėdijos miškininkai, ir svarbiausia- jo nuveikti darbai. Pernai metais jis tapo LMSA rengiamo „Pavyzdingai tvarkomos privačios miško valdos 2011“ konkurso nugalėtoju.
Daug želdinių ir jaunuolynų iki 12 metų, kur vyrauja pušis. Tai apželdinti išeksploatuoto žvyro karjero plotai. Kai kuriems sklypams apželdinti pasinaudota ES parama. Yra pusamžių ir brandžių medynų. Išsaugoti seni ar įdomesni medžiai, pakelėse, ypač aplink sodybą, gausiai prikabinėta inkilų. Visas perimetras aptvertas tvora, dalis jaunų medelių, tame skaičiuje ir pušaitės, aptvertos individualiomis apsaugomis, tinklinėmis ir ištisinėmis,- ir nepaisant to dalis medelių pažeisti kanopinių žvėrių, arba visai sunykę. Tvarkant buvusį karjerą, panaudojant žvyro likučius, puikiai suformuota sklypo infrastruktūra: nutiesti keliai, iškasti melioracijos grioviai, suformuoti tvenkiniai, rekonstruota sena sodyba.
Rūpestingiausiu miško savininku 2011 m. pripažintas pakruojiškis Pranciškus -agronomas pagal išsilavinimą, tačiau išėjęs į pensiją visą savo laiką skiria miškui. Miško savininkas atvirauja: miškas - jo pašaukimas. „Kai tik gaunu kokį pinigą, viską grąžinu atgal į mišką - taisau kelius, tvarkau kanalus, sodinu mišką", - atvirauja Pranciškus.
| Beveik visą šiandien valdomą 400 ha miško plotą P. Zanišauskas susipirko pats, paveldėjo vos kelis ha miško. Tačiau reikšmingiausias tėvelio palikimas, kurį Pranciškus dabar perduoda ir savo anūkams - meilė miškui. |
P.Zanišausko, kaip miško savininko, veiklą labai taikliai apibūdino miškininkas, profesorius, LMSA valdybos garbės pirmininkas Stasys Mizaras. Jis išskyrė keturis momentus:
- pirma,- begalinė ir besąlygiška meilė miškui, tai motyvas, kuris skatina Pranciškų kelti sau aukščiausius tikslus miško tvarkymo srityje ir jų pasiekti (buvęs žemės ūkio bendrovės pirmininkas visas turimas dirbamas žemes išnuomojęs bendrovei, pats užsiima tik miškininkavimu);
- antra, -P.Zanišauskas sugebėjo praktiškai įgyvendinti miško sklypų konsolidaciją, įsigydamas tik tas valdas, kurios ribojasi su jo turimais plotais. Taip susiformavo kelios stambios (apie 100 ha) miško valdos. Jis neieškojo kuo pigesnių varijantų po visą Lietuvą;
- trečia,-teisėta nuoskauda dėl miško savininkų teises ignoruojančių medžioklės įstatymų (kaip sako Pranciškus, net į orą negali pašaudyti greta sodybos, kad išbaidytum žvėris iš jaunuolynų, turi nuolankiai stebėti, kaip jie niokoja tavo želdinius);
- ketvirta,- profesorius, kaip ekonomistas, iškėlė klausimą apie miško savininko daromų investicijų atsiperkamumą, juk dauguma jų pradės duoti grąžą tik po 10, 30, ar net 100-o metų, todėl, anot profesoriaus, kai kurios beatodairiškos investicijos neatsipirks niekada ir matyt reikėtų daugiau paskaičiuoti prieš imantis darbo.
Pabendravę su pakruojiškiais įsitikinome, kad Pranciškus ir toliau neskaičiuos savo laiko ir pastangų, nes miškų puoselėjimas yra tiesiog neatsiejama jo gyvenimo dalis.
Romualdas Cicėnas, LMSA Valdybos narys
