Naujienos

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos stebėsenos komiteto posėdis Kazlų Rūdos sav.

Dalyvavo Stebėsenos komiteto nariai, Programos specialistai, EK atstovas Pedro Tarno.

Posėdį įžanginiu žodžiu apie  Programos įgyvendinimo pažangą ir aktualijas 2012 m. pradėjo komiteto pirmininko pavaduotojas, žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.           

Posėdyje svarstytas LR žemės ūkio ministerijos kartu su VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“  parengtos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – Programa) įgyvendinimo 2011 metų pažangos ataskaitos projektas.

VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atstovė Indrė Motiejūnaitė trumpai aptarė socialinės – ekonominės situacijos Lietuvoje įtaką Programos įgyvendinimui;

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Lietuvos miško savininkų asociacija vienintelė iš Programos stebėsenos komitete dalyvaujančių organizacijų pateikė pastabas ir siūlymus ataskaitos projektui (susipažinti su LMSA raštu galima čia...>>>)

Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė kalbėjoi apie Programos priemonių įgyvendinimo 2011 m. aktualijas. Kalbėdama apie miškininkystės priemonių įgyvendinimą departamento direktorė pabrėžė Lietuvos miško savininkų asociacijos teigiamą vaidmenį prisidedant prie priemonių įgyvendinimo ir kylančių problemų savalaikio  kėlimo kartu siūlant konkrečius sprendimo būdus.

ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento ES ir Nacionalinių programų vertinimo skyriaus vedėjas Darius Liutikas pristatė Programos tęstinio vertinimo veiklas 2011 m.

Europos Komisijos atstovas Pedro Tarno (DG AGRI DDG3-E-3 Head of Unit - Rural Developpment Programmes-DK,LT,PL)  pažymėjo, kad turi komentarų kiekvienam darbotvarkės punktui.

Pirmiausiai EK Žemės ūkio direktorate Lietuvos, Lenkijos ir Danijos kaimo plėtros priemones kuruojantis P.Tarno pasidžiaugė, kad Programa yra įgyvendinima gerai, geriau, nei ES vidurkis (įskaitant ir tai, kad nėra nepanaudotų lėšų grąžinimo Europos Komisijai rizikos pagal N+2 taisyklę). Tuo pačiu Pedro Tarno atkreipė dėmesį į  tai, kad ateinančiame finansiniame laikotarpyje derėtų skirti pirmaeilį dėmesį ūkininkų konsultavimo tarnybų plėtojimui, kad būtų teikiamos tinkamos konsultacijos ir patarimai visose Kaimo plėtros programos įgyvendinimo srityse (įskaitant miškininkystę). Tinkamo konsultavimo tinklo plėtojimas bus viena būtinų sąlygų, kad būtų patvirtinta programa sekančiam ES finansiniame laikotarpyje, tad jau dabar reiktų pagalvoti, kaip būtų  pagerinti konsultavimo paslaugas (pavyzdžiui, kur dar nėra nuolat veikiančios konsultavimo tarnybos- kaip miškininkystės srityje)

EK atstovas atkreipė dėmesį, kad  l.svarbi darbo vietų sukūrimui kaime priemonė yra veiklos diversifikavimas. Taipogi patarė didelį dėmesį skirti nelangvai įgyvendinamai, bet reikalingai  priemonei, skirtai bendradarbiavimo veikloms su kitomis šalimis. Tai ES bazinė kryptis, kuriai skiriama didelis dėmesys. Sunku įgyvendinti, bet labai svarbu.

Aptarti siūlomi Programos pakeitimai.

Po to posėdžio dalyviai nuvyko į Lietuvos gamtos fondo surengtą lūšių poros paleidimą į laisvę Kazlų Rūdos miškuose. Lūšis - beveik išnykusi Lietuvoje žinduolių rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Gamtosaugininkų teigimu, Lietuvos teritorijoje gyvena apie 50-80 šios rūšies individų, daugiausia – Akštaitijos regione.

2 lūšys – vienos šeimos patinas ir patelė- paleistos šalia Novaraisčio pelkių esančio Karčrūdės miško pakraštyje,  Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Novos girininkijos plotuose. Ateinančiais metais planuojama atvežti dar bent penketą lūšių.

Kaip papasakojo žinomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, lūšys atvežtos iš Šiaulių rajono Naisių kaimo. Ten jos buvo užaugintos   Šiaulių krašto ūkininko Petro Adeikio veislyne, pasinaudojant  ES fondų parama (pagal Aplinkos ministerija parengtas Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje programas ...>>>)

Po pietų visus maloniai priėmė Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškininkai, susipažinino su urėdijos veikla ir su automatine gaisrų gesinimo įranga.

Urėdas Linas Bužinskas papasakojo, kad mokomojoje urėdijoje vykdoma kompleksinė miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, atkūrimo, ugdymo, melioracijos darbus, racionalų miško išteklių naudojimą ir prekybą mediena bei miško ištekliais.

Kasmet urėdija įveisia apie 20 ha naujų miškų, nors potencialiai galėtų apželdinti daug didesnius apleistų žemių plotus, kadangi turi savo medelyną, techniką, profesionalius specialistus. Problema tame, kad urėdijai perduodama labai mažai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, o pačiai urėdijai pirktis privačios žemės ūkio paskirties žemės miškų įveisimui taipogi neleidžiama pagal dabartinę tvarką.

Privačių miškų urėdijos prižiūrimoje teritorijoje nedaug- tik 15 %. VĮ Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje privačių miškų savininkai konsultuojami kiekvieną antradienį nuo 8 iki 12 val. Juos konsultuoja miškų specialistai urėdijos centre arba kiekvienoje girininkijoje. Miškininkai pasakojo, kad į Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto ir Šiaulių universiteto vadybos inovacijų centro per projektus urėdijoje  rengiamus kursus yra sunku prisikviesti  miško savininkus.

Miškininkai papasakojo, kad tobulindami priešgaisrinę miškų stebėjimo sistemą, dar 2009 gavo finansavimą CCD video kamerų, skirtų antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, įsigijimui pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas". Šį projektą įgyvendino 2010 metais ir jo bendra projekto vertė 960,2 tūkst. Lt., iš ES lėšų prašoma paramos suma 645,5 tūkst. Lt.

O anksčiau, urėdija įsigijo naujus miško gaisrų gesinimo automobilius  2005 m. - LAND ROVER DIFENDER , o 2007 m. - MERCEDES-BENZ UNIMOG U4000, tam tikslui iš Europos Sąjungos iš viso gavo 550 tūkst. Lt. paramą.

/bus dar papildyta/