Naujienos

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad nuo šių metų birželio 4 d. pradėtos rinkti paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ gauti.Paraiškas bus galima teikti beveik du mėnesius, t. y. iki rugpjūčio 1 d. Jų laukiama NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose pagal projekto įgyvendinimo vietą.

 

 

Parama miško savininkams ir valdytojams pagal KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ teikiama pagal dvi veiklos sritis.

 

Pagal pirmąją veiklos sritį paramos lėšomis finansuojami nuo stichinių nelaimių ar gaisrų nukentėjusių miškų atkūrimo darbai. Paramos lėšomis kviečiami pasinaudoti privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai.

 

Pagal antrąją priemonės veiklos sritį remiamas bendrosios valstybinės miškų priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas. Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinantys bendrąją valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose.

 

Paraiškos, pateiktos fizinio arba juridinio asmens kartu su partneriais nepriimamos nei pagal pirmąją, nei pagal antrąją veiklos sritis.

 

Pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“  kompensuojama iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

 

Didžiausia paramos suma vienam projektui finansuoti yra 345 280 Lt pagal pirmąją veiklos sritį ir 1 381 120 Lt pagal antrąją veiklos sritį.

 

 

Paramos stichinės nelaimės ar gaisro pažeistam miško plotui atkurti galima kreiptis ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio pažeidimo atsiradimo. Stichinės nelaimės pažeistam miškui atkurti parama teikiama tik tuomet, jei pažeistas plotas yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.

 

Miško valda, kuriai prašoma paramos, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise. Ji taip pat gali būti nuomojama, valdoma panaudos ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo ir tik iš privačių asmenų.

 

Valstybinių miškų valdos jų valdytojams turi priklausyti valdymo ar kitais pagrindais.

 

Jei miško valda valdoma bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, pareiškėjas privalo pateikti bendraturčių sutikimą, kad projekto vykdytojui leidžiama vykdyti numatytas investicijas.

 

Pažymą dėl stichinės nelaimės ar gaisro pažeisto miško nustatymo fakto išduoda miškų urėdijos. Jos taip pat tvirtina stichinių nelaimių ar gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo projektą. Kai pareiškėjas yra miškų urėdija, ji pateikia išrašą iš Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnalo arba išrašą iš Miško gaisrų registracijos žurnalo.

 

Pagal priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“   pirmąją veiklos sritį finansuojamos stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miško plotų (įskaitant plotus, kuriems apželdinti suteikta EB parama) atkūrimo išlaidos: ploto sutvarkymas ir išvalymas, miško sodmenys, sodmenų transportavimas, dirvos paruošimas, sodinimas, žuvusių želdinių atsodinimas (iki 20 proc.), želdinių apsaugos priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad miško sodmenys turi turėti Miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą.

 

Taip pat finansuojamos išlaidos, susijusios su miško priešgaisrinių priemonių įgyvendinimu: priešgaisrinių barjerų, mineralizuotų juostų, lapuočių medžių rūšių juostų įrengimas, atnaujinimas ir priežiūra.

 

Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytą finansavimo intensyvumą, t. y. iki 80 proc., kompensuojamos stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projekto parengimo išlaidos.

 

 

Parama prevencinėms priemonėms įdiegti skiriama tik prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotų priskirtoms miško teritorijoms. Miškų plotai prie gaisrų rizikos teritorijų  priskiriami pagal Lietuvos Respublikos miškų gaisringumo žemėlapį. Pažymas dėl miško plotų priskyrimo prie šių teritorijų išduoda miškų urėdijos. Jei paramos kreipiasi miško urėdijos, pažymas išduoda Generalinė miškų urėdija.

 

Įgyvendinant antrosios veiklos srities projektus, finansuojamos miško gaisrų prognozavimo ir stebėjimo priemonės: gaisrų stebėjimo bokštų statyba, įrengimas, rekonstravimas, miško gaisrų stebėjimo sistemų, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemų įsigijimas ir įrengimas; priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo mechanizmai; vandens paėmimo vietų, dirbtinių vandens saugyklų įrengimas.

 

Taip pat pagal šią veiklos sritį kompensuojama iki 80 proc. informacinių ženklų ir stendų  įrengimo, leidinių ir vaizdo medžiagos priešgaisrine tema rengimo ir sklaidos išlaidų.

 

 

Priemonei „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“  įgyvendinti 2012 m. skirta daugiau kaip 6,5 mln. Lt paramos lėšų.

 

Jei paraiškose prašoma paramos suma viršys skirtąją metams, projektai bus vertinami pagal įgyvendinimo taisyklėse numatytus pirmumo kriterijus. Jų yra penki:

 

Pirmumo kriterijai išvardinti mažėjančios svarbos tvarka. Jeigu nėra duomenų, leidžiančių nustatyti pareiškėjo atitiktį pirmumo kriterijui, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šio kriterijaus.

 

Pateiktų paraiškų paramai gauti pagal KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ skaičius per paskutinius trejus metus smarkiai išaugo – nuo 23 (2009 m.) iki 146 (2011 m.). Šiais metais nuo paraiškų rinkimo pradžios jau pateiktos 3 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 1,6 mln. Lt.