Naujienos

prof.A.Morkevičius: Lietuvos medienos sektorius toliau didina gamybą ir eksportą

Vėl galime pasidžiaugti, kad medienos produkciją gaminanti mūsų pramonė  ir toliau didina gamybą ir eksportą, kad turime vis daugiau sėkmingai dirbančių ir Lietuvos vardą daugelyje šalių garsinančių įmonių,- pažymi prof. dr. Antanas Morkevičius, apžvelgdamas Lietuvos medienos ūkio sektoriaus veiklą.

Straipsnyje rasite daug įdomios ir vertingos informacijos, žinomo medienos ūkio sektoriaus eksperto įžvalgų bei konstruktyvios kritikos srityse, kur profesorius pastebi negeroves.

Prof.A.Morkevičius pastebi, kad skaičiuojant pastoviomis (2005m.) kainomis, medienos produkcija (žiūr. 1 grafiką) pirmajame šių metų ketvirtyje, lyginant su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, išaugo, palyginti, nedaug. Jau tapo tradicija, kad kasmet sparčiau auga baldų pramonė, kad didėja jos  dalis visoje medienos produkcijoje.

 1.Gamyba

 1 grafikas

 

Žinoma ir tai, kad šiam ūkio sektoriui  kritiški kasmet būna žiemos mėnesiai  kai rinkoje yra sumažėjusi  medienos medžiagų bei statybinių stalių dirbinių paklausa. Svarbiausių gaminių sąrašas rodo (1 lentelė), kad  šių metų pradžioje daugiausia bus išaugusi statybinių stalių dirbinių(medinių langų, durų)  ir baldų gamyba, kad problemiška išlieka parduoti medienos plaušų plokštę ir dėl to „Grigiškės“ mažina jos gamyba.

  1 lentelė. Svarbiausi medienos gaminiai

	2011  1 ketv	2011 2 ketv.	2011 3 ketv.	2011 4 ketv.	2012 1 ketv.
Langai  ir jų staktos, tūkst. vnt.	18,5	26,5	34,9	31,4	26,1
Durys ir jų staktos, tūkst. vnt.	131,1	161,5	148,7	160,5	213,3
Klijuota fanera, tūkst. mᶾ	13,8	14,4	14,1	14,1	13,4
Smulkinių plokštės, tūkst. mᶾ	152,2	166,4	178,4	150,8	167,1
Plaušų plokštės, mln. m2	7,2	6,0	5,8	6,1	3,7
Popierius ir kartonas, tūkst. t	34,5	35,3	36,5	37,9	30,7
Gofruotas kartonas ir  tara, tūkst. t	19,6	20,2	20,6	20,8	21,0
Baldai, mln. lt,  2005m. kainomis	660,9	654,2	713,3	745,1	785,7
Baldai, mln. lt, to meto kainomis	707,2	701,1	763,5	798,5	842,7

Baldus dabar gamina  jau daugiau kaip 700 įvairaus dydžio įmonių, tačiau puse šios produkcijos duoda 10 didžiausių. Daugumas jų yra nuolat modernizuojamos,  aktyviai dalyvauja užsienio prekyboje (2 lentelė).

Neabejodamas galiu paliudyti, kad tik per didžiausias sektoriaus įmones ateina techninė pažanga, gamybos ir aplamai verslo kultūra, kad čia mažiau abejonių dėl apskaitos skaidrumo ir darbo apmokėjimo legalumo. Antai AB „Grigiškės“ vidutinis darbo užmokestis pirmajame šių metų ketvirtyje jau siekė 3487 Lt, UAB „Boen Lietuva“ 3456 Lt. 

Koncernui SBA priklausanti „Germanika“,  2011m. investavusi 36 mln. Lt, sukūrė 240 naujų darbo vietų ir šiemet numato apyvartą padidinti  iki 100 mln. Čia įdiegta visai nauja „vilktų“ korpusinių baldų gamybos  technologija. Tikimasi, kad po investicijos  įmonėje  dirbs 400 žmonių, kad  šis projektas „Germaniką” pavertęs viena moderniausių baldų gamyklų regione, leis „SBA“ baldų grupei įsitvirtinti naujose baldų rinkose, padidins bendrovės konkurencinį pranašumą. „Vilktų“ baldų technologijos leidžia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Milane,  balandžio 17-22 dienomis vykusioje parodoje, SBA baldų kompanija pristatė naują modernių korpusinių ir minkštų baldų „Parra“ kolekcijas svetainės bei miegamojo kambariams bei aksesuarų kolekciją. „Parra“ ženklo plėtrai  sudaryta tarptautinė specialistų grupė. – Baldus kuria žinomi Italijos ir Vokietijos dizaineriai, o jie bus gaminami SBA koncerno įmonėse Lietuvoje ir Rusijoje, Jau pradėtos derybos su trijų didžiausių Italijos baldų prekybos tinklų ir pirmaujančio Prancūzijos baldų prekybos tinklo atstovais. vyko labai konkrečios diskusijos apie „Parra“ galimybes pristatyti baldų kolekcijas Italijos rinkoje bei naujų modelių kūrimą kartu su Prancūzijos baldų pardavėjais“ . SBA vadovai skelbia, kad į  2012 metus žengiama su optimistinėmis nuotaikomis, turint pakankamai ambicingų projektų,  naujų užsakymų. Nors baldų paklausa yra sumažėjusi koncerno įmonės gamyba didina toliau. Tai pirmiausiai lemia  ilgalaikiai kontraktai su vienu didžiausiu partneriu Švedijos kompanija „Ikea“ ir su kitais pirkėjais. 

Ženkliai auga modernizuojamos “Klaipėdos medienos” baldų gamyba, kuri be baldų ir jų detalių dar gamina medienos drožlių plokštę. Baldų gamybai čia skirtos dvi naujos technologinės linijos ir 32 tūkst. kv. m.  gamybinio ploto. Pradėjus naudoti naujuosius įrenginius pilnu pajėgumu, per šiuos metus įmonėje numatoma sukurti 118 naujų darbo vietų, kolektyvas padidės iki 517 darbuotojų.

"Vakarų medienos grupė"  toliau modernizuoja ”Sakuoną”  ir kartu  stato apie 270 mln. litų vertės medienos perdirbimo ir baldų gamybos fabrikų kompleksą Baltarusijos Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje, šių metų produkcijos apyvartą tikisi padidinti iki 327 mln. Lt. Yra jau nemažai ir vidutinio dydžio baldų gamybos įmonių kurios sėkmingai bendradarbiauja su užsienio partneriais, gerai žinomos vietinėje rinkoje.

2 lentelė. Baldų gamybos koncentravimas, mln. Lt

	2010	2011
1.“Vilniaus baldai“	197,2	238,4
2.“Freda“	157,6	234,7
3.“Klaipėdos baldai“	149,5	188,6
4.“Klaipėdos mediena“	170,6	187,1
5.“Swedwood Kazlų Rūda“	106,5	117,3
6.“Visagino linija“	105,2	114,9
7.“Šilutės baldai“	81,0	88,6
8. „Mažeikių lyra“	65,7	75,0
9. „Scapa Baltik“	57,2	68,0
10. „Germanika“	64,3	54,8
10 didž. įmonių	1154,8	1367,4
Iš viso Lietuva	2191,6	2970,3
Didžiųjų dalis %	52,7	46,0

Šių metų pradžia buvo sėkminga ir medinių padėklų gamybos įmonei  „Juodeliai“ . Kovo mėnesį  pagamintas rekordinis produkcijos kiekis - 7400 m³ medinių padėklų elementų. Pasiekti tokių rezultatų pavyko modernizavus vieną iš įmonės padalinių. Pranešama, kad pakankamai buvo apsirūpinta ir žaliavomis. Ši įmonė priskirtina prie ypač ženkliai  augančių. Jos metinė apyvarta 2010m. sudarė 30 mln.Lt, 2011m. išaugo iki 40 mln. Lt, o šiemet prognozuojama jau 50 mln. Lt

Nemažiau džiugina ir įmonių gaminančių statybinius stalių dirbinius pasiekimai. Akivaizdžiai didėja medinių langų ir durų eksportas. Patikimus partnerius užsienyje jau turi įmonės „Roda“ ir „Doleta“.

“Roda“  medinius langus, išorės duris  eksportuoja į Daniją, Vokietiją, Norvegiją, Airiją,  stato medinius surenkamus skydinius gyvenamuosius namus Lietuvoje, Danijoje, Vokietijoje bei Norvegijoje. Jos metinė apyvarta 2011m jau siekė 18 mln. Lt.

Aštuonias bendroves jungianti „Doletos“ įmonių grupė pernai pasiekė 36 mln. litų apyvartą, šiemet ji, planuojama, didės iki 45-48 mln. litų. Bendrovė 85 proc. produkcijos eksportuoja. Jau turi 12 mln. Lt vertės užsakymą pagaminti ir sumontuoti stiklo fasadus vienam iš naujai statomų viešbučių Kaliningrade. Firmos savininkai su nuostaba ir dideliu džiaugsmu sutiko žinia iš Japonijos, kad  Saporo mieste Doletos vardu pavadintas vienas naujų gyvenamųjų namų kvartalas kuriam firma pagamino  specialių konstrukcijų,  uraganams ir žemės drebėjimams pritaikytus langus. Lietuvos bendrovės pavadinimą turintis „Doleta Jama Hana“ namų kvartalas yra įsikūręs olimpinio tramplyno papėdėje, o išvertus iš Japonų kalbos reiškia „Doletos“ kalno nosis ar atšaka įsikišusi į lygumą. Rusijos rinkoje jau  dirba firma “Jundos stalių gaminiai”, Maskvoje parduodanti didelę paklausą turinčias medienos masyvo duris.

2. Užsienio prekyba

Jau daug metų turime teigiamą ir dar didėjanti medienos užsienio prekybos balansą, eksportas didėja daugiau už importą (2 grafikas).

2 grafikas

Palyginti geri yra struktūriniai medienos prekių eksporto poslinkiai: didėja vertingesnės produkcijos dalis (3 grafikas, 3 lentelė). Vertingesnė už apvaliąją ir pjautinę medieną yra baldų, jų dalių, statybinių stalių gaminių, surenkamųjų medinių statinių produkcija.

Gerai, kad šiek tiek sumažėjęs yra apvaliosios ir pjautinės medienos, medinės taros ir padėklų eksportas. Generalinė urėdija nepaliauja aiškinti, kad apvaliosios medienos eksportuojame nedaug, kad dėl to neverta nuogąstauti, kad mes jos eksportuojame mažiau negu  Latvija. Tačiau toks aiškinimas yra pernelyg naivus. Latvija ne tik miškų turi daugiau, bet ir daugiau medienos kerta, jos medienos pramonė yra mažiau išvystyta, ji apvaliąją medieną importuoja iš Lietuvos. Dar kartą privalau priminti, kad iš Lietuvos į Kiniją, Latviją, Lenkiją, Vokietiją yra išvežami ne popiermedžiai, o aukščiausios kokybės pjautinieji rąstai, kad Lietuvos ūkis patiria dėl to daug žalos, kad valstybei būtinų žaliavų eksportas privalo būti valdomas, kad, kad ši problema pirmiausia turėtų būti aktuali valstybinei miškų sistemai.

3 grafikas

3 lentelė. Atskirų medienos prekių eksportas. mln. Lt

	2011 1 ketv.	2011 2 ketv	2011 3 ketv.	2011 4 ketv.	2012 1 ketv.
Baldai*	678,5	708,0	786,9	814,9	831,8
Popieriaus produkcija	234,3	241,4	258,8	227,1	261,8
Statybiniai stalių gaminiai	113,1	125,5	131,5	147,4	150,5
Apvalioji mediena	148,8	168,1	157,0	144,8	128,9
Pjautinė mediena	101,9	108,1	96,9	94,4	102,2
Medinės baldų dalys	75,9	72,6	80,4	82,2	92,3
Medinė tara ir padėklai	60,0	68,0	68,3	61,2	63,6
Surenkami mediniai statiniai	54,1	65,0	78,0	66,0	59,7
Kitos medienos prekės	123,7	134,5	138,3	130,1	156,2

*Tik mediniai baldai, be jų detalių ir komponentų. 3 grafike parodyta visa baldų produkcija, įskaitant jų komponentus, patalinę ir surenkamus statinius(kaip numato eksporto prekių apskaitos sistema.

Manau, kad dabar dažnai minimi kai kurie teisiniai Europos Sąjungos reglamentai apie laisvą prekių judėjimą mums priimtini tik tuo atveju, jeigu jie nepažeidžia mūsų valstybės interesų, kad tie interesai privalo būti ginami. Kad to nėra kaltas yra mūsų valstybės institucijų išprusimas, o gal tiesiog ir aplaidumas ginti tuos interesus. Ko vertas tada yra mūsų deputatų, atstovų buvimas Europos sąjungos institucijose, ko verti tada yra administraciniai teismai, arbitražai

Daugiausia medienos prekių iš Lietuvos dabar eksportuojama į Vokietiją (14,9%),  Švediją (11,4%) ir Rusiją (10,3%).  Daugiausia( už 113 mln. Lt )  pirminio medienos perdirbimo produkcijos išvežama į Vokietiją. Didžiausiu Lietuvos popieriaus produkcijos pirkėju yra Rusija (80 mln. Lt), o baldų- Švedija (158 mln.Lt).

 4 lentelė. Apvaliosios padarinės medienos pirkėjai, tūkst. mᶾ

Šalys	2011 1ketv.	2011 2ketv.	2011 3ketv.	2011 4ketv	2012 1 ketv.
Lenkija	167,8	178,4	165,8	113,9	95,8
Švedija	178,6	158,8	112,3	107,2	99,4
Latvija	56,9	72,2	52,9	57,6	81,7
Kinija	14,8	59,2	78,1	41,1	54,4
Suomija	10,3	35,7	16,6	25,6	33,7
Vokietija	42,9	41,2	23,7	19,0	25,4
Kitos šalys	19,7	24,7	10,6	27,6	31,8
Iš viso	491,0	570,2,	460,0	392,0	422,2

 4 grafikas

 

3. Žaliavų problema

Neabejoju, kad apvaliosios medienos (žaliavų) prekyba yra ir dar ilgai bus pakankamai aktuali medienos sektoriaus veiklos problema. Manau, kad taip  pirmiausia yra dėl patiklios ir profesionalios informacijos apie esamą ir galimą apvaliosios medienos pasiūlą, paklausą ir naudojimą trukumo. Dabar tik apytikriai žinome, kiek medienos yra  miškuose, kiek jos kasmet ten priauga.  Tačiau nežinia kiek dabar medienos kasmet iškertama, kas yra jos naudotojai, kokia yra to proceso dinamika. Tokia informacija anksčiau buvo, dabar jos jau nebeliko. Apie apvaliosios medienos rinką dabar kalbama ir rašoma tik aptakiai ir dažniausiai visai neprofesionaliai. Dar blogiau, kad dažnai tai daroma ir tendencingai, nežinia ko siekiant. Susidaro įspūdis, kad visai neturime institucijų ir organizacijų, kuriems medienos rinkos problema būtų bent  kiek aktuali. Nėra jokių valstybės dokumentų, kurie bent  kaip nors reglamentuotų, kas  už tai atsakingas.

Galiu pasidžiaugti tik tuo, kad Generalinė miškų urėdija liovėsi tris metus  skelbusi absurdišką, visuomenę ir pirmiausia medienos vartotojus gązdinusią informaciją apie Lietuvai gresiantį valstybinių miškų privatizavimą ir sunaikinimą. Dabar plinta kita panašaus pobūdžio bangą, kad pernelyg daug kokybiškos medienos bus sunaudojama kurui.

Manau, kad baimintis to nereikėtų: rinka sureguliuos ir šį procesą. Labiau aktualu yra tobulinti apvaliosios medienos  pardavimo  tvarką. Dabar ji valstybinėje miškų sistemoje kol kas dar nevalstybinė, labai didinanti transporto išlaidas. Valstybinėje sistemoje aukcionai turėtų vykti tik centralizuotai, o medienos pardavimo kainos visose urėdijose turėtų būti vienodos. Taip buvo ir „prie Smetonos“.

Stebėdamas apvaliosios medienos kainų ir jos pirkimų dinamiką, gamybinių įmonių veiklos, užsienio prekybos statistiką galėčiau teigti, kad perdirbamoji pramonė dabar gali  pakankamai ir be didelių problemų įsigyti jai būtina medienos žaliavų kiekį.