Naujienos

A.Gaižutis: Nesame prieš medžioklę, norime tik teisių, kurios mums priklauso

Trumpai norėčiau išsakyti savo poziciją dėl medžioklės. Dienraštyje "Lietuvos rytas" straipsnį "Dėl žvėrių miškuose – šūviai žodžių mūšyje" 2012-05-15 rašęs žurnalistas Marius Jokūbaitis kalbino, tačiau pasinaudojo tik atsakymų fragmentais. O tuomet- dažnai pasimeta esmė,- sako Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.Pirmiausiai- stebina nenuilstantis prie valdžios esančių medžiotojų nusiteikimas nesiskaityti su žemės ir miškų savininkų bei ūkininkų interesais svarsant pataisas įstatymo, jau prieš 7-sius metus LR Konstitucinio teismo pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai. [lietuvosmiskai.lt komentaras: LMSA oficialiai teiktas pastabas ir siūlymus rasite čia...>>>]

Taipogi keista, kai dabartinėje diskusijoje dėl medžioklės įstatymo pataisų susikoncentruojama tik į privačią žemę ir miškus. Juk Valstybė taipogi yra savininkas ir didžiausias savininkas medžioti tinkamų plotų miškuose- turime daugiau kaip milijoną ha valstybinių miškų, kompaktiškai išdėstytų. Šias teritorijas miškų ir žemių savininkas- Valstybė- gali atiduoti medžioklei nors ir už dyką.
O jau medžioti savininko suteiktuose plotuose turi teisę tik medžiotojo bilietą ir šautuvą teisėtai įgiję piliečiai. Ką ir kaip medžioti- vėlgi valdžios institucijos nustato visiems be išimties medžiotojams privalomai. Kalbėti, kad medžiotojams privačiose žemėse kažkuri valdžia  suteiks teisę daryti bet ką: šaudyti, sprogdinti- aukščiausias demagogijos viražas. Nebūdamas medžiotoju medžioti teisėtai negali nieks, žemės savininkai - taipogi. Nusikaltėlius bei brakonierius gaudyti inspektorių ir policijos tarnybas turime, jos atlieka ir toliau vykdys savo funkcijas. Brakonieriaut medžioklės plotuose neleisti suinteresuoti tų plotų naudotojai, o juo labiau- savininkai.

Dialogas dėl medžioklės reglamentavimo tobulinimo tikrai prasidėjęs ir kalbėtis yra būtina ieškant racionalių sprendimų. Juk LMSA visuomet pasisakėme, kad mes esame už medžioklės reikalingumą, netgi būtinybę- kaip kitaip galima reguliuoti žvėrų skaičių, jei ne su profesionalų pagalba. Bet, savo pomėgį  medžiotojai turi realizuoti sutartiniais pagrindais, susiderinę su žemių ir miškų savininkais (medžiotojų pradėtas eskaluoti teiginys dėl neva prigimtinės teisės į medžioklę skamba mažiausiai savitai..., dar girdėjau ir apie viešą interesą medžioti...).

Tuo pačiu dauguma medžiotojų palaipsniui supranta, kad nesiskaityti su savininkais jau neišeina, o tolesnis medžioklės reglamentavimo vilkinimas ignoruojant net Konstituciją- pražūtingas. Ir pagrindinis konfliktas juk kyla NE tarp savininkų ir medžiotojų, o tarp pačių MEDŽIOTOJŲ dėl teisės medžioti realizavimo- tų, kurie turi nuosavybę ir norėtų medžioti nuosavoje žemėje savistoviai (aišku-prisilaikydami visų įstatymų) ir tų, kurie žemės nuosavybės neturi ir nenori, kad iš principo atsirastų kokia nors alternatyva medžiotojų būreliams. Pastarųjų veikėjų (o ne visų medžiotojų) nesiskaitymas su privačia nuosavybe, visokie užkulsiniai ir ne visada teisėti, prasilenkiantys net su Konstitucija, žygiai juk kelia didžiausią sumaištį.

Paskutinis LMŽD suvažiavimo sprendimas siūlyti, kad užtikrinant visų medžiotojų teisę medžioti būtina nustatyti teisinį reglamentavimą Medžioklės įstatyme, kad visus būrelio medžioklės esančiuose plotuose žemės nuosavybę turinčius medžiotojus būtina priimt į būrelį- pirmoji paieška kompromisui ir tuo aspektu vertintina teigiamai.

Tačiau, jau ir dabar galiojantis Medžioklės įstatymas vienareikšmiškai įpareigoja tai daryti, netgi teisminė praktika jau suformuota. O vis vien neveikia- nes klubo nariai nenori ir niekada nenorės priimti į savo tarpą naujų narių. Arba- nustatys tokias stojimo sąlygas ir mokesčius, kad galinčių įstot tiesiog nebebus. Iš kitos pusės- jei priisiimt į klubą naujų narių, tie gali greitai padaryti savą tvarką ... Vėlgi problema.

Tad nematau kito kelio, kaip sudaryti aiškiai reglamentuotas salygas savo nuosavybėje (ar kooperuotai) norintiems medžioti medžiotojams su pasirinkimo laisve: įsteigti individualius medžioklės vienetus, kooperuotis didesniam medžioklės vienetui arba tapti būrelio nariais.

Toliau pratęsinėti medžiokės plotų naudojimo sutartis su neegzistuojančiais kolūkiais- kaip pasielgta prieš dešimtmetį ir terminas baigiasi 2013- jau niekaip neišeina. Ta 'teisingumo' parodija siekian išsaugoti turėtas privilegijas jau senai kokti daugeliui.

Pabaigai noriu palinkėti visiems medžiotojams daugiau pasitikėjimo vieni kitais. Juk ne apie brakonierius kalba eina- tiems jokie oficialiai registruoti plotai nereikalingi.


LMSA pirmininkas Algis Gaižutis
2012-05-15