Naujienos

M.Šilininkas: Lietuva gali įsitvirtinti kaip plantacinės miškininkystės lyderė Europoje

Lietuva, būdama žemų darbo sąnaudų šalimi, turi konkurencinį privalumą įsitvirtinti kaip plantacinės miškininkystės lyderė Europoje. Kiekvienais metais įveisiant po 1000 ha hibridinių drebulių plantacijų, po 15 metų jos tiektų po 300 tūkst. m3 medienos kasmet,- įsitikinęs  LMSA Valdybos narys Mindaugas Šilininkas.

Nuo mokslinių tyrimų iki komercinės technologijos: šalies mokslininkų sukurtos hibridinės drebulės klonuojamos mėgintuvėliuose (in vitro dauginimas) ir veisiamos jų energetinės komercinės plantacijos. Šią idėją sėkmingai įgyvendina vieni iš mokslo, studijų ir verslo centro slėnio „Nemunas“ dalyvių - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų institutas ir komercinė įmonė UAB „Euromediena“.

LAMMC Miškų instituto direktorius prof. habil. dr. Remigijus Ozolinčius pasakoja, kad instituto mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį tyrinėja šalies drebulynus. „Kadangi vietinės drebulės yra greitai augantys medžiai, ieškojome geriausių individų, kuriuos kryžminome su kanadine drebule, ir sukūrėme hibridus. Iš jų vėliau dar atrinkome atskirus individus, klonus, pasižyminčius ypatingu augimu.

Kadangi drebulės įprastai vegetatyviai, t.y. gyvašakėmis, sunkiai dauginasi, ieškojome kitokių dauginimo būdų. Geriausi egzemplioriai dauginami in vitro būdu, kitaip tariant, mėgintuvėliuose, kad būtų išsaugomos jų savybės“, - apie sudėtingus mokslininkų darbus pasakoja R. Ozolinčius. Miškų instituto mokslininkų sukurtos hibridinės drebulės yra greičiausiai auganti medžių rūšis Baltijos šalyse: vidutinis metinis prieaugis siekia 20 kub. m/ha. Dvidešimties metų hibridinės drebulės medis pasiekia 20 m aukštį ir turi 20 cm skersmens kamieną. Hibridinės drebulės gali būti naudojamos greitos ir vidutinės apyvartos želdynams auginti.

Šie „supermedžiai“ sudomino verslininkus. „Niekam nekyla abejonių, kad ateityje tiek pramonei, tiek kitoms ūkio šakoms reikės daugiau medienos, bioenergetinių resursų. Mediena sudaro 90 proc. atsikuriančių biomasės išteklių.

Nors Lietuva – miškingas kraštas, miško produkcijos pasiūla ribota. Tačiau mūsų šalyje yra apie 600 tūkst. ha netinkamų žemės ūkio veiklai plotų. Didesnė jų dalis tinkama energetinėms plantacijoms įveisti.

Nuo 2009 m. „Euromediena“ įgyvendina mokslinių tyrimu projektą, kurio tikslas – sukurti komercinę technologiją nuo hibridinės drebulės masinio mikrodauginimo (klonavimo) iki kloninių energetinių plantacijų įveisimo.

Mes tikime, kad šiuolaikinės biotechnologijos priemonės gali būti ypač efektyviai naudojamos atsinaujinančios energetikos plėtrai ir aplinkos sąlygoms gerinti“, – pasakoja UAB „Euromediena“ direktorius Mindaugas Šilininkas.

Nuotraukoje: Taip atrodo dešimtmetės hibridinės drebules Estijoje.

Per kelerius metus Lietuvoje hibridinėmis drebulėmis apsodinta daugiau kaip tūkstantis hektarų. Dalis sodinukų įvežtiniai –suomiški, švediški. Tačiau Miškų instituto mokslininkai rekomenduoja sodinti vietines hibridines drebules, kurios geriau prisitaikiusios prie mūsų klimato, atsparesnės ligoms, kenkėjams. „Kai kas susivilioja gerai išreklamuotais užsieniniais sodinukais, bet rizika juos auginti gali būti didžiulė. O vietinę drebulę jau esame neblogai ištyrę, todėl galime rekomenduoti“, – pasakoja R. Ozolinčius. Pasak Miškų instituto vadovo, po mokslinių tyrimu turi prasidėti jų komercializavimas. Dažniausiai tai nėra taip paprasta, susiduriama su įvairiais sunkumais. „Siūlėme hibridinės drebulės dauginimo technologijas diegti miškų urėdijoms. Sakėme, darykite verslą. Deja, didelio entuziazmo iš urėdijų nesulaukėme.

Kita vertus, Lietuvos įstatyminė bazė yra tokia, kad iš dalies užkertamas kelias hibridinių drebulių atėjimui į valstybinius ūkinius miškus“, – sako R. Ozolinčius. Imtis mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimo nepabūgo UAB „Euromediena“. Bendromis mokslininkų ir praktikų jėgomis mokslinės technologijos bandomos įdiegti praktiškai. Mokslininkai pripažįsta, kad perėjimas į komercializavimą yra tam tikras iššūkis. Pavyzdžiui, atliekant mokslinius tyrimus rankomis pakanka padauginti šimtus augaliukų. O norint dauginti verslo tikslais, jų reikia tūkstančių. Sukurta ne „popierinė“, bet realiai veikianti mikrodauginimo technologija. UAB „Euromediena“ lietuviškais, laboratorijose padaugintais hibridinių drebulių sodinukais jau įveisė daugiau kaip 330 ha plantacijų. Didesnis kiekis pirmųjų sodinukų pasodinta 2010 m. ir 2011 m. Šilutės ir Anykščių rajonuose. Šis darbas bus tęsiamas ir šiemet. 

2011 m. bendras ilgametis Miškų instituto mokslininkų ir UAB „Euromediena” darbas hibridinės drebulės tyrimų ir rezultatų diegimo praktikoje buvo įvertintas Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir apdovanotas „Metų gaminio 2011” aukso medaliu aplinkosaugos srityje.

„Hibridinės drebulės – ne tik žaliava pramonei. Šie medžiai yra puikus šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų surišėjas. Be to, augindami plantacinius medžius mes „nuimame“ naudojimo spaudimą nuo natūralių miškų. Pasaulyje atsiranda vis daugiau plantacinių miškų, kurie padeda išsaugoti natūralius“, – aiškina M. Šilininkas. UAB „Euromediena“ vadovas įžvelgia dideles hibridinių drebulių auginimo perspektyvas. „Nors mūsų valstybė strategijoje skelbia biomasės gamybą prioritetine sritimi, tačiau realių pastangų šia linkme, valstybinių institucijų koordinavimo veiksmų nematyti. Vis dėlto tikiu,kad atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis. Lietuvoje yra nemažai nenaudojamų žemių, kuriose galima auginti energetines plantacijas. Poreikis biomasei auga ir augs. Greitai papildomų resursų neatsiras. O sukuriant hibridines drebules padarytas didelis įdirbis, jau turime jų auginimo praktikos. Tereikia judėti į priekį. Ateityje didžioji dalis biomasės bus tiekiama iš naujų plantacijų“, – kalba M. Šilininkas.

UAB „Euromediena“ planuoja steigti naują modernią hibridinių drebulių dauginimo laboratoriją slėnio „Nemunas“ kuriamoje verslo zonoje. „Norint padidinti lietuviškų drebulių konkurencingumą, reikia ne tik naujos modernios laboratorijos, bet ir naujų šiltnamių, medelyno, kad viskas būtų vienoje vietoje. Kadangi „Nemuno“ slėnis skatina įmonių, susijusių su mokslu, kūrimąsi, manome, kad galėtume būti viena jų“, – sako M. Šilininkas. Pasak jo, kloninė miškininkystė – darbui imlus procesas. Lietuva, būdama žemų darbo sąnaudų šalimi, turi konkurencinį privalumą įsitvirtinti kaip kloninės miškininkystės lyderė Europoje. Kiekvienais metais įveisiant po tūkstantį hektarų hibridinių drebulių plantacijų, po 15 metų jos tiektų po 300 tūkst. kub. m medienos kasmet.

Miškų instituto direktorius R. Ozolinčius į perspektyvas, susijusias su slėniu „Nemunas“, žvelgia dar toliau: „Kuriame plantacinės miškininkystės laboratoriją. Girionyse bus statomi šiltnamiai. Mūsų tikslas – išbandyti sukurtų naujų augalų, kurie tiktų ateities plantacijoms veisti, savybes. Tai bus ne tik drebulės, bet ir kitų rūšių medžiai.“

Rasos Jagaitės straipsnis "Hibridinių drebulių auginimas -moksliniais tyrimais pagrįstas verslas" publikuotas laikraštyje "Ūkininko patarėjas" 2012-03-29, Nr. 37(2842)