Naujienos

N.Zelandijoje pasimokyti ne miškinikavimo, o sprendimų racionalumo

2011 metais Kinija importavo rekordinį kiekį medienos (rąstų, lentų, skiedrų ir celiuliozės), šios šalies  medienos tiekimo deficitas padidėjo daugiau nei 30% iki apytikriai 152 mln m3 (žiūr. diagramą žemiau).Panašiai auga paklausa medienai ir jos produktams ir kitose medienos deficito šalyse, pavyzdžiui Indijoje. Vienoms šalims siekiant apsirūpinti trūkstamais žaliavinės medienos ištekliais,  kitose gi, aplinkosauginių judėjimų spaudžiamiems politikams nerimaujant dėl  galimo miškų plotų mažėjimo, vis didesnėje dalyje  vietinės kilmės miškų  kirtimų  iš viso  atsisakoma.

Šios pasaulinės tendencijos didina rinkų priklausomybę nuo žmogaus įveistų plantacinių miškų. Štai Naujojoje Zelandijoje, kur nesenai teko lankytis su Europos ir JAV miškininkų bei aplinkosaugininkų delegacija, kasmet  kertama apie 22 mln.m3 medienos iš 1,8 mln.ha plantacinių miškų. Likusieji beveik 6 mln.ha natūralios kilmės  vietinių medžių rūšių miškų praktiškai nenaudojami.

Šioje vietoje galima būtų pradėti populistiškai kalbėti vien tik apie zelandų  beribę meilę neliečiamai gamtai, tačiau lankantis toje šalyje, kalbantis su miškininkais, žemių savininkais, verslininkais, aplinkosaugininkais ir valdžios pareigūnais supranti daug pragmatiškesnes (ekonomine logika ir žmonių gerbūvio siekimu labiausiai pasiteisinančiais būdais paremtas) priežastis tokiam ūkininkavimui.Diagramoje: Kinijos medienos tiekimo deficitas - 152 mln m3. Šaltinis: www.risiinfo.com

N.Zelandijoje, kur derlinguose vulkaninė kilmės dirvožemiuose viskas auga ištisus metus, kur Monterėjaus pušies (Pinus radiata) ir Duglaso pocūgės (Pseudotsuga menziesii) plantacijose medžiai kirtimo amžių pasiekia per 25-30 metų, kur plantacinių medžių rūšių metinis prieaugis siekia 25-38 m3/ha- ekspuatuoti daugiarūšius, sunkai pasiekiamus, lėtai augančius natūralios kilmės miškus tiesiog nepatrauklu.

Medienos pakanka iš plantacijose užauginamų vienamžių vienarūšių spygliuočių plotų, kur vienarūšius vienamžius medynus yra paprasčiau ir ženkliai pigiau prižiūrėti bei naudoti.

Juo labiau, kad šiltame krašte smulkios medienos poreikis malkoms yra nedidelis, tad kirtavietėse paliekamų kirtimo atliekų kiekis tiesiog didžiulis. Dėl šilto drėgnoko klimato palikta mediena greit sutrūnija patręšdama dirvožemį, o jokiais kirtaviečių dydžiais neribojamose biržėse iškirtus vėl atsodinama vienamžiais sodinukais.

Stebina Monterėjaus pušies, šnekamojoje kalboje dažniau vadinamos tiesiog pinus radiata, gyvybingumas. Lankantis viename selekcinių medelynų specialistai demonstravo šios pušies sodinukus, kurie medelyne auginami keturis metus, bet ne tiesioginiam sodinimui į kirtavietes, o gyvašakių auginimui (vienas toks medelis išaugina apie 250 ūglių, kuriuos periodiškai nuskabo (kai pasiekia apie 5 cm.) ir panašiai į gluosnių gyvašakes, tiesiog sodina į substratą, kad įsišaknytų. Taip nepaprastai atpinga ir paspartėja sodinamosios medžiagos išauginimas.

Monterėjaus pušies prieaugis-25-38 m3/ha, metinės rievės-iki 1,5 cm.	Monterėjaus pušies sodinukai gyvašakių auginimui (Nuotraukos: A.Gaižučio)

Svarsto zelandai ir sparčiai augančių eukaliptų plantacijų auginimo galimybes, nes klimatas tam tinkamas ir tokių plantacijų rotacijos laikotarpis būtų tik ~18 metų, tačiau kol kas nerandama atsparių kenkėjams eukaliptų klonų.

Kirtavietėse paliekamos medienos kiekis europiečio akimis- įspūdingas. Pas mus tai būtų vadinama neūkiškumu, bet zelandai skaičiuoja atsiperkamumą, nes plantacinė miškininkystė paremta ekonominiais sprendimais, o ne politikavimu. (Nuotraukos: A.Gaižučio)

Daug įdomybių teko pamatyti kitame pasaulio pusrutulyje. Tačiau apie tai- vėlesniuose straipsniuose.

Algis Gaižutis

2012 m.kovas