Naujienos

dr.E.Barniškis:atėjo metas pakalbėti ir apie patriotizmą

Kasmet kovo 11 dieną Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną turime pilną teisę džiaugtis atgauta laisve. Mūsų šalis prieš 22 metus susigrąžino valstybingumą ir tapo lygiateise pasaulio valstybių bendrijos nare.

Kaip vaizdžiai pasakoja savo knygoje "Už tvoros" garbingą 75-rių metų jubiliejų atšventęs žinomas  miškininkas dr.Eugenijus Barniškis, Lietuvą juosiantis  „aptvaras” 1990 metais supuvo ir nuvirto. Griuvo žmonių laisvę pažinti pasaulį ribojusi geležinė uždanga, lietuviai vėl galėjo įsitikinti, kad pasaulis tęsiasi ir už tvoros...

"Nežinojau, kad tvorų esama visokių: vienos paukščiams ar gyvuliams aptverti, o kitos žmonėms. Vienos aiškiai matomos, o kitos - ne. Pastarosios - pačios baisiausios. Tada visur ir visada tau aiškinama, kad esi laisvas, kad viskas tau priklauso, bet kai pabandai tuo įsitikinti, pamatai, kad esi aptvertas. Gyveni už tvoros.

Tik va, pastaruoju metu kartais pasigirsta balsų ir vos ne raginimų apie viską užmiršti. Ne, užmiršti nevalia! Manau, kad reikia pasakoti kuo daugiau ir kuo dažniau, kad ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio jaunimas žinotų kaip anuomet su Lietuva buvo pasielgta, kaip sugebėta tiek lietuvių suvaryti į tą didelį „aptvarą”,- įsitikinęs Lietuvos miško savininkų asociacijos Plungės skyriaus pirmininkas E.Barniškis.
Praėjo daugiau kaip 70 metų nuo tų šiurpių 1941-ųjų birželio įvykių, kai lietuviai buvo pradėti tremti į Sibirą. Be kaltės kalti ir dėl to priversti kentėti nepriteklius svetimuose kraštuose.

Autorius detaliai ir vaizdingai aprašo Lietuvos tremtinių gyvenimą, kurį pats patyrė, kai jo tėvą Kazį Barniškį su šeima ištrėmė iš Panevėžio. Eugenijui tebuvo ketveri, kai jį priskyrė prie Sovietų Sąjungos išdavikų!

Dar vaikas būdamas 1940 metais Eugenijus Barniškis išgirdo jam labai įstrigusią frazę iš rusų karininko dukrytės, kurią įsiminė staiga ir visam gyvenimui. Įrėmusi rankeles į šonus mergaitė tuomet pasakė: „Ну вот, видишь, что твоё, то и моё, а что моё, то не твоё” („Na, matai, kas tavo, tai ir mano,o kas mano, tai ne tavo”).

E.Barniškis rie senelio Mato Jasiūno pasodinto ąžuolo

E.Barniškis pasakoja apie  lietuvių stiprybę, kaip jie atsilaikė prieš gamtos stichiją, pūgas, šaltį, badą. Prisimena, kad medžioti kiškių eidavo ir vaikai, jog jo tėvas dažnai ilgai negrįždavo namo, nes su kitais vyrais išplaukdavo žuvauti. Atradusio pašaukimą būti miškininku E.Barniškio pasakojimuose  įdėta tiek daug lietuviško patriotiškumo bei širdies, kad akivaizdu- augdamas Sibire stiprioje šeimoje ir tarp lietuvių jis tapo tikru Lietuvos patriotu.

Dr. Eugenijaus Barniškio knygą „Už tvoros" galima įsigyti knygynuose, nuotraukos iš knygos pristatymo Plateliu bibliotekoje pateiktos čia...>>>

Daugiau šia tema: E.Barniškis. Iš vaikystės prisiminimų tolimoje šiaurėje, prie Laptevų jūros...>>>