Naujienos

Žemaičiai: rezervate gyventi nenorim

Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, kur 2012 m. vasario 14 d. vyko Žemaitijos nacionalinio parko ribų koregavimo projekto svarstymas, buvo karšta nuo kalbų ir pasipiktinimo šūksnių,- informuoja Plungės ir Rietavo krašto laikraštis "Žemaitis".Žurnalistė Roma MĖČIENĖ 2012-03-02 straipsnyje pasakoja, kad iš miestelio, aplinkinių kaimų, Alsėdžių ir Platelių (nors tą pačią dieną šis projektas buvo svarstomas ir ten) seniūnijų susirinkę gyventojai, nenorintys, kad jų žemės patektų į parko teritoriją, savo tiesai pagrįsti griebėsi tokių argumentų, kad tik laikykis... Jų prireikė, siekiant įrodyti, kad valdininkai žada aukso kalnus, o paskui tų pinigėlių perpus ar net dar mažiau beduoda.

Pra­šė ne­sek­ti pa­sa­kų

Vie­ša­jai įstai­gai „Gam­tos pa­vel­do fon­das“ Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko bei jo zo­nų tvar­ky­mo spe­cia­lų­jį pla­ną už­sa­kė Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba. To­dėl šia­me su­si­rin­ki­me da­ly­va­vo ne tik kvie­ti­mus že­mės sa­vi­nin­kams iš­siun­ti­nė­jęs mi­nė­to fon­do pro­jek­tų va­do­vas Ze­no­nas Gul­bi­nas, bet ir Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos di­rek­to­rė Rū­ta Baš­ky­tė, ku­ri ra­mi­no žmo­nes ir aiš­ki­no, jog pro­jek­tas dar nė­ra priim­tas, tai - tik siū­ly­mai, ku­riuos gy­ven­to­jai ga­li keis­ti. Kai kas pik­tai rep­li­ka­vo: „Ne­se­kit mums pa­sa­kų.“ Ir pa­si­tei­ra­vo, ko­dėl su­si­rin­ki­mas ne­pro­to­ko­luo­ja­mas - esą po to ga­li­ma bet ko pri­kur­ti. Žmo­nės nu­ri­mo iš­gir­dę, jog vis­kas yra įra­ši­nė­ja­ma, o po po­ros die­nų bus ir pro­to­ko­las.

Po­kal­bio pra­džio­je pro­jek­tuo­to­jai var­di­no, ko­kius pa­kei­ti­mus jie no­rė­tų pa­da­ry­ti. Ir pa­mi­nė­jo vie­to­ves, ku­riuo­se tie pa­kei­ti­mai bū­tų (Že­mai­čių Kal­va­ri­jos mies­te­lis ir jo apy­lin­kės, Geg­rė­nų, Pa­de­gi­mės, Šar­ne­lės, Ru­kun­džių, Jaz­daus­kiš­kių, Ro­ti­nė­nų, Pūč­ko­rių, Virk­šų vie­to­vės). Kai ku­rių kai­mų gy­ven­to­jams nau­jo­vės tu­rė­tų pa­tik­ti, nes da­ly­je jų že­mių, ku­rio­se da­bar ga­li­ma tik ūki­nin­kau­ti, bus lei­džia­ma  keis­ti pa­skir­tį - sta­ty­ti gy­ve­na­muo­sius na­mus. Tam ne­rei­kės jo­kių iš­li­ku­sių (ar­ba spe­cia­liai pa­dė­tų) se­nų­jų so­dy­bų pa­ma­tų ak­me­nų. Tu­rė­tų at­si­ras­ti bent 10 to­kių gy­ve­na­mų­jų zo­nų, ku­rios apims apie 300 hek­ta­rų. [su plano projektu susipažinti galima čia...>>>]

Že­mai­čių Kal­va­ri­jai - plėt­ros per­spek­ty­vos

Be­veik vi­sas Že­mai­čių Kal­va­ri­jos mies­te­lis yra ur­ba­nis­ti­nis draus­ti­nis. Pro­jek­tuo­to­jai draus­ti­nio te­ri­to­ri­ją siū­lo su­ma­žin­ti be­veik du kar­tus - ta­da mies­te­lis lik­tų tik su jau pa­tvir­tin­to­mis rea­lio­mis ri­bo­mis. O šiau­ri­nė­je ir ry­ti­nė­je jo pu­sė­se, ša­lia ke­lio esan­čiuo­se skly­puo­se, bū­tų ga­li­ma sta­ty­ti gy­ve­na­muo­sius na­mus. Plės­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų zo­nas pla­nuo­ja­ma Pūč­ko­rių, Virk­šų kai­muo­se. Jei šis pro­jek­tas  bus įgy­ven­din­tas, apie iš­var­din­tas vie­to­ves esan­tys že­mės skly­pai tu­rė­tų pa­brang­ti. Ži­no­ma, jei­gu at­si­ras no­rin­čių ten įsi­kur­ti.

Tu­rė­tų bū­ti pa­ko­re­guo­tos Ru­kun­džių gam­tos re­zer­va­to ri­bos - jį siū­lo­ma pra­plės­ti. Pla­nuo­ja­ma iš­plės­ti ir rek­rea­ci­nes zo­nas prie Pla­te­lių, Il­gio eže­rų, prie Pa­gar­de­nio upe­lio esan­čia­me na­tū­ra­lia­me slė­ny­je, ap­link Ro­ti­nė­nų tven­ki­nį, to­kią zo­ną įreng­ti ir prie Luo­kos eže­ro. Iš­gir­dę apie rek­rea­ci­nės zo­nos iš­plė­ti­mą prie Il­gio eže­ro, su­si­rin­ku­sie­ji ėmė šai­py­tis ir pa­pra­šė pa­ro­dy­ti vie­tą, kur vi­suo­me­nė ga­lė­tų prie to eže­ro priei­ti.

Bū­tų pa­kei­ti­mų ir Šar­ne­lės kai­me. Da­lis Šar­ne­lės pi­lia­kal­nio ap­sau­gos zo­nos yra už par­ko ri­bų, tad siū­lo­ma vi­są zo­ną įtrauk­ti į par­ką, o plo­tą ki­to­je ke­lio pu­sė­je - iš­brauk­ti iš par­ko te­ri­to­ri­jos. Pa­na­ši pa­dė­tis ir su Gar­dų ozo te­ri­to­ri­ja - rek­rea­ci­nė zo­na ker­ta­ma per pu­sę. Pa­gal šį pla­ną vi­sas Gar­dų ozas pri­klau­sy­tų par­kui.

Kas pa­sa­kė, kad tos kal­vos - nuo­sta­bios?

La­biau­siai ne­pa­ten­kin­ti bu­vo geg­rė­niš­kiai. Pa­sak Ze­no­no Gul­bi­no, čia ne­di­de­lia­me plo­te yra du ypa­tin­gos ver­tės pi­lia­kal­niai, ku­rie nie­kuo ne­nu­si­lei­džia Med­vė­ga­liui. Gal tik tuo, jog čia gy­ve­no ne že­mai­čiai, o kur­šiai, tad pi­lia­kal­niai - kur­šių is­to­ri­jos da­lis. Be jų, yra dar du ka­pi­ny­nai ir se­no­vi­nė gy­ven­vie­tė. Prie Geg­rė­nų eže­ro rei­kia su­for­muo­ti rek­rea­ci­nę zo­ną. Prie šio kai­mo stūk­so ir dvi be­miš­kės kei­mi­nio ti­po (ke­pa­lo for­mos) kal­vos, iš­ky­lan­čios virš že­mu­mų. Ša­lia so­dy­bų nė­ra, to­dėl siū­lo­ma tas kal­vas prijung­ti prie eko­lo­gi­nės zo­nos. Iš­gir­dę to­kias kal­bas, geg­rė­niš­kiai pyk­te­lė­jo. „Mes - ne in­dė­nai ir ne­no­rim gy­ven­ti re­zer­va­te“, - pa­reiš­kė vie­nas vy­riš­kis.

Ta­da jau neiš­ken­tė ir klai­pė­diš­kis Ri­man­tas Pet­ra­vi­čius, ku­rio že­mės - ša­lia tų kal­vų. Jis pa­rei­ka­la­vo pa­sa­ky­ti, kas nu­sta­tė, jog tos kal­vos - gra­žios? Ir jį, ir ša­lia tų kal­vų že­mės tu­rin­tį vie­tos ūki­nin­ką Ro­lan­dą Rau­dį gąs­di­no, jog šie pa­kei­ti­mai ga­li „už­dė­ti jiems apy­nas­rį“ - ne­bus ga­li­ma čia nei ar­ti, nei trą­šų nau­do­ti, nei gy­vu­lių ga­ny­ti, nei dirb­ti ki­tų ūkio dar­bų. Že­mės sa­vi­nin­kų nė kiek ne­vi­lio­jo per­spek­ty­va, kad, pa­te­ku­si par­ko pri­klau­so­my­bėn, ši te­ri­to­ri­ja taps „Na­tu­ra 2000“ da­li­mi ir pa­gal Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2007-2013 pro­gra­mą jos sa­vi­nin­kai gaus kom­pen­sa­ci­jų. „Ką jūs da­ry­sit tas kal­vas ap­si­žio­ję?“ - su­py­kęs klau­sė R. Pet­ra­vi­čius.

Py­ko ir miš­kų sa­vi­nin­kai

Iš­gir­dę apie kom­pen­sa­ci­jas, ypač su­py­ko miš­kų sa­vi­nin­kai. Jie sa­kė, jog dėl miš­kų ir taip su vi­so­kiais sun­ku­mais su­si­du­ria, o pra­plė­tus par­ko ri­bas, ga­lės kirs­ti jau ne 71-erių, o 81-erių me­tų su­lau­ku­sius me­džius. Ir ko­dėl kom­pen­sa­ci­ja bus mo­ka­ma tik už tą de­šimt­me­tį, o ne už vi­sus de­šimt­me­čius? Ki­lęs są­my­šis il­gai ne­ri­mo.

Su­si­rin­ki­me da­ly­va­vęs Leo­nas Ma­ce­nis pa­reiš­kė, jog ir už ato­mi­nės elekt­ri­nės už­da­ry­mą Eu­ro­pos Są­jun­ga Lie­tu­vai mi­li­jar­dus ža­dė­jo. „Kur šian­dien tie mi­li­jar­dai?“- klau­sė jis. Neį­ti­ki­no ir Rū­tos Baš­ky­tės aiš­ki­ni­mas, kad ato­mi­nė elekt­ri­nė ir tink­las „Na­tu­ra 2000“ - skir­tin­gi da­ly­kai: Vi­sa­gi­no elekt­ri­nė - Lie­tu­vo­je, o „Na­tu­ra 2000“ - vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Žmo­nės šį pa­reiš­ki­mą su­ti­ko šur­mu­liu.

Šar­ne­lės kai­mo ūki­nin­kas Vid­man­tas Jo­ni­ka kal­ti­no Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko ad­mi­nist­ra­ci­ją, kad ši ne­su­ren­gė se­mi­na­rų ir nei­šaiš­ki­no žmo­nėms, ką jie tais pa­kei­ti­mais lai­mė­tų, o ką pra­ras­tų. Jis sa­kė ne kar­tą par­ko di­rek­to­rių ra­gi­nęs su­kvies­ti bend­ruo­me­nes ir vis­ką išaiš­kin­ti. Pri­si­pa­ži­no, jog pa­ts gal ko­kius tris kar­tus tuos pla­nus skai­tė, aiš­ki­no­si da­bar­ti­nius ir anks­tes­nius įsta­ty­mus, to­dėl jam ne­sup­ran­ta­ma, kaip par­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja, pro­jek­tuo­to­jai ga­li no­rė­ti, jog žmo­nės per pus­va­lan­dį vis­ką su­vok­tų.

Žurnalistės R.MĖČIENĖS straipsnį "Rezervate gyventi nenori" skaitykite 2012-03-02 Plungės ir Rietavo krašto laikraštyje "Žemaitis"...>>>