Naujienos

Girionyse Miškų instituto mokslininkai pristatė naujausius tyrimų rezultatus

Konferencijoje dalyvavo 125 dalyviai: mokslininkai, valstybinių miškų urėdijų, privačių miško įmonių, asociacijų LMS, LITBIOMA ir  LMSA bei kitų organizacijų atstovai. Lietuvos miško savininkų asociacijai (LMSA) atstovavo Valdybos nariai Kazimieras Šiaulys, Mindaugas Šilininkas ir asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Renginio metu pranešimus skaitė LAMMC direktorius prof. Zenonas Dabkevičius, Miškų instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinčius ir mokslo darbuotojai dr. Virgilijus Baliukas, doc. dr. Artūras Gedminas, dr. Antanas Malinauskas, dr. Diana Mizaraitė, dr. Liana Sadauskienė, dr. Vidas Stakėnas, Jonas Žiauka.

[Konferencijos programa...>>>]

Įdomų miškų savininkams pranešimą apie privataus miškų ūkio raidą Cenrinės ir Rytų Europos šalyse skaitė dr. Diana Mizaraitė. Ji pažymėjo, kad miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas visuomet buvo ir yra aktualus miškų politikai, mokslui bei gamybai. Šalies miškų ūkio ekonominį efektyvumą lemiantys veiksniai kinta. Atsiradus privačiai miškų nuosavybei didelę įtaką miškų ūkio efektyvumui daro privataus miškų ūkio sektoriaus plėtra.

Europos miškų instituto regioninis padalinys Centrinei ir Rytų Europai sutelkęs mokslininkų grupę iš aštuonių šalių 2009-2011 m. vykdė projektą „Inovacijos ir miškų ūkio plėtra: iššūkiai ir perspektyvos". Projekto ataskaitoje pateikiama aštuonių Centrinės ir Rytų Europos šalių (Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Serbijos ir Slovakijos Respublikos) patirtis vykdant privatizavimo ir miškų gražinimo procesus, kuriant privataus miškų ūkio struktūras, reformuojant valstybinio miškų ūkio sektoriaus organizacines ir valdymo struktūras, keičiant įstatyminę bazę, reglamentuojančią miško ūkinę veiklą.

Miškų ūkio privatizavimo teorijoje pateikiamos trys miškų ūkio privatizavimo formos - „visiškas arba pilnas" privatizavimas (privatization in general), miško žemės privatizavimas (privatization of forest land) ir valstybinio miškų ūkio restruktūrizacija (restructuring state forest administration).

Visose analizuojamose šalyse, išskyrus Bulgariją, vyko miškų grąžinimo procesas (forest restitution), kuris priskiriamas prie miško žemės privatizavimo. Keliai šioms reformoms vykdyti buvo pasirinkti skirtingi, juos įtakojo šalies miškų ūkio vystimosi istorija, valstybės poreikiai ir valdančiosios daugumos politiniai sprendimai, šiuos procesus įtakojančių suinteresuotų grupių iniciatyva ir įtakos dydis.

Neįmanoma pateikti išvadą ar nuspręsti, kuris pasirinktas miškų privatizavimo ar grąžinimo modelis buvo geriausias ar prasčiausias, tačiau būtina analizuoti įvairių šalių patirtį, atskleisti vykdomų reformų privalumus ir trūkumus bei tolimesnes pasekmes miškų ūkio sektoriaus plėtrai. Šių procesų rezultatai priklauso ne vien nuo pasirinkto reformos modelio, bet ir sugebėjimo tą reformą vykdyti bei tolimesnių priimtų politinių sprendimų, kurie įtakojo reformos pokyčius ir jos vykdymo etapus.

Vykdant projektą atlikta miškų privatizavimo ir valstybinių miško įmonių restruktūrizacijos analizė. Pavyzdžiui, Bulgarijoje prieš kelis dešimtmečius buvo atsisakyta miško žemės privatizavimo ar grąžinimo buvusiems savininkams, tačiau 1997-2001 m. vyko valstybinių miško įmonių struktūrinė reforma, t. y. valstybinio miškų ūkio restruktūrizacija. Valstybinės miškų ūkio įmonės Bulgarijoje buvo reorganizuotos į Valstybinę miškų administraciją, kuri turi regioninius ir vietinius (rajoninius) padalinius (State Forest Administration in Regional Forest Offices and Local Forest Offices). Ši valstybinių miško ūkio įmonių reorganizacija įvyko iki 1999 m. Vėliau Bulgarijos Žemės ūkio ir miškų ministerijoje buvo įregistruota apie 86 valstybines miško ūkio įmones, iš kurių vėliau 55 privatizuotos. Šiandien Bulgarijoje 76% miško žemės priklauso valstybei, 12% - savivaldybėms, 10% - privatiems asmenims ir likusieji 2% - religinėms bendruomenėms bei kitiems valdytojams. Dar ir šiandien Bulgarijoje vyksta diskusijos dėl tolimesnės miškų ūkio reformos ir miško žemės privatizavimo.

Čekijos Respublikoje kaip ir daugelyje kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių dominavo valstybinė miškų nuosavybė. Miškų ūkio privatizavimas vyko keliais būdais: 1) grąžinant miškus buvusiems jų savininkams (dalinis buvusios miškų nuosavybės gražinimas); 2) mažos vertės turto (įrangos, darbo priemonių, mechanizmų) pardavimas privatiems asmenims organizuojant virtualius aukcionus (small-scale privatization - the sale or leasing of small business facilities to private persons by virtue of small-scale auctions); 3) valstybinių miško įmonių pardavimas privatiems juridiniams asmenims (privatizavimas) (large-scale privatisation (transfer of the state owned enterprises to private entities). Trečiuoju būdu turtas buvo parduodamas naudojant „kuponų" metodą (coupon method). Pagrindinis valstybinių miško įmonių privatizavimo tikslas - valstybės išeliminavimas iš komercinės veiklos ir miškų ūkio efektyvumo didinimas. Šiuo trečiuoju atveju miško žemė nebuvo privatizuojama, ji liko valstybės nuosavybėje. Šiandien Čekijos Respublikoje 61% miško žemės priklauso valstybei, 19% - privati, 16 % - priklauso visuomeninėms bendruomenėms (communal), likusieji 4% - religinėms bendruomenėms ir kitiems valdytojams.

Šie keli pavyzdžiai parodo didelius miškų ūkio sektoriaus pokyčius ir naujų veiksnių atsiradimą, kurie įtakoja miškų ūkio efektyvumą. Daugelyje Centrinės ir Rytų Europos šalių įvyko valstybinių miško įmonių restruktūrizacija.

Dr.D.Mizaraitė apibendrino, kad reformos buvo vykdomos pasirinkus skirtingus modelius, siekiama skirtingų tikslų, tačiau galima įvardinti kelias bendras šių reformų būtinumo priežastis:

1) rinkos sąlygų miškų ūkyje atsiradimas;
2) privataus miškų ūkio sektoriaus atsiradimas;
3) valstybinio miškų ūkio valdymo ir organizacinių struktūrų neatitikimas pakitusioms ūkininkavimo, rinkos sąlygoms bei pasikeitusioms valstybinio miškų ūkio funkcijoms.

*************************
Pranešėjų ir kitų LAMMC mokslo darbuotojų tezės atspausdintos specialiame mokslinės konferencijos leidinyje.