Naujienos

E.Kamdemas: kooperatyvai yra ne tik ekonomikos fenomenas, bet ir filosofija

Kooperatyvai pradėjo kurtis XIX amžiaus viduryje Didžiojoje Britanijoje, dėl per pramonės revoliuciją atsiradusios įtampos. Dabar kooperatyvai skaičiuoja per milijardą narių visame pasaulyje, o juose dirba daugiau kaip 100 mln. žmonių. Pastaraisiais metais kooperatyvų apyvarta viršijo milijardą svarų sterlingų tokiuose sektoriuose kaip pramonė, prekyba, žemės ūkis, bankininkystė ir draudimas. Kooperatyvų veikla apima daugybę sričių - nuo kakavos laukų besivystančiose valstybėse, futbolo komandų, tokių kaip „FC Barcelona", iki gyvačių medžiotojų Indijoje ar parmezano sūrio gamintojų Italijoje.

Šveicarijoje veikia per 9600 kooperatyvų. Daugiau kaip pusė šios Alpių valstybės gyventojų yra jų nariai arba priklauso tokiems prekybos centrų kooperatyvams kaip „Coop" ir „Migros", kurie kontroliuoja daugiau kaip 50 proc. šalies mažmeninės rinkos. Dar yra bankas „Raiffeisen", turintis 1,7 mln. narių, draudimo bendrovė „Mobiliar" ir žemės ūkio grupė „Fenaco".

Dėmesys kooperatyvams

Taigi kooperatyvai reiškia verslą. Tačiau kas tai per organizacijos? Emmanuelis Kamdemas, kooperatyvų ekspertas iš JT Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), pateikia tokį apibrėžimą: „Kai žmonės ima demokratijos pagrindais vienytis dėl turto kūrimo, o tas turtas paskirstomas lygiomis dalimis, vadinasi, kalbama apie kooperatyvą." Dėl to kooperatyvai yra ne tik ekonomikos fenomenas, bet ir filosofija - tai tam tikras verslo modelis, pagrįstas tokiomis vertybėmis kaip demokratija, lygybė, solidarumas ir savitarpio pagalba.

„Tai modelis, kuris rinkos logiką jungia su socialine integracija ir solidarumą padaro labai svarbiu dalyku. Žinoma, ekonominės naudos gavimas išlieka būtina sąlyga socialinei ir ekonominei narių gerovei, tačiau kooperatyvo tikslas yra ne tik maksimalus pelnas", - aiškino E.Kamdemas.

Šis ekspertas taip pat pabrėžia, kad nors kapitalo ir valdžios pasidalijimo trūkumas gali tapti pagrindine kliūtimi tokio tipo įmonių plėtrai, jų potencialas toli gražu nėra iki galo išnaudotas. „2012-aisiais JT iškėlė tikslą skatinti modelio, kuris pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau ir daugiau ekonomistų bei verslininkų dėmesio, augimą bei plėtrą", - teigė jis ir pridūrė, kad ketinama nemažai dėmesio skirti ir patiems kooperatyvų nariams, kurie pernelyg dažnai pamiršta pamatinius tokių bendruomenių principus.

„Jei kooperatyvas tampa per didelis, jame dažnai pamirštama mokymo ir švietimo svarba, o kooperatyvo nariai ne visuomet žino savo teises bei pareigas. Tai spraga, kurią būtina užpildyti", - pabrėžė E.Kamdemas.

Įtakingi smulkieji gamintojai

Ekonomiškai pelningesnių kooperatyvų gausu tokiose pramoninėse valstybėse kaip Prancūzija, JAV, Vokietija, Nyderlandai ir Italija. Tačiau per pastaruosius 50 metų šis modelis sparčiai išpopuliarėjo ir besivystančiose šalyse.

„Smulkiųjų gamintojų asociacija yra pagrindinis demokratizacijos įrankis, kuris suteikia vargingesniems gyventojams daugiau galios formuojant savo ateitį, - aiškino Hansas Peteris Egleris iš Šveicarijos valstybinio ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros skyriaus. - Gana dažnai atskiri individai neturi poreikio būti išgirsti. Dėl šios priežasties kooperatyvai suvaidina svarbų vaidmenį suteikdami balsą smulkiesiems gamintojams, padeda jiems apsiginti nuo korporacijų, kurios jiems sudaro stiprią konkurenciją." H.P.Eglerio nuomone, iškalbingiausias pavyzdys būtų „abipusiai naudinga prekyba", kai maždaug 75 proc. produkcijos pagamina kooperatyvai, kurių apyvarta Šveicarijoje 2010 metais jau pasiekė 316 mln. Šveicarijos frankų.

„Tokios žaliavos kaip kava, kakava ar medvilnė yra auginamos tik mažuose žemės ūkio kooperatyvuose, tad juose dirbantys ūkininkai gali tik svajoti apie ilgalaikius mokymus, kaip reikėtų ginti savo interesus ir galimybę perteikti įgytas žinias kitiems bendruomenės nariams. Todėl gana ironiška, kad vėliau šiuos produktus Šveicarijoje perparduoda didžiausi kooperatyvai „Coop" ir „Migros", taip užbaigdami ciklą", - dėstė H.P.Egleris.

Socialinis kapitalizmas

Kaip skelbia TDO, kooperatyvai visame pasaulyje sukuria 20 proc. daugiau darbo vietų nei korporacijos, o kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Šveicarijoje jie yra svarbiausi privataus sektoriaus darbdaviai.

„Kooperatyvai lengviau ištvėrė 2008-2009 metų finansų krizę nei kitos bankininkystės institucijos", - pabrėžė TDO ekspertas E.Kamdemas. Jis mano, jog taip yra todėl, kad kooperatyvų nariai kartu yra ir klientai, ir savininkai, todėl įgyja didesnę kontrolę. Ką jau kalbėti apie turimą vienodą balso teisę, nepriklausomai nuo to, kokį kapitalą valdo, vadinasi, jų veiksmų laisvė yra atitinkamai didesnė.

E.Kandemas įsitikinęs, kad kilus dabartinei krizei, dėl kurios euro zonos valstybės patiria rimtų išbandymų, „neišvengiamai" bus sugrįžta prie kooperatyvinio modelio, nes jis yra demokratiškesnis, labiau koncentruotas į tikrąja ekonomiką, o svarbiausia, pakankamai lankstus prisitaikyti tiek prie pramoninių, tiek prie besivystančių valstybių poreikių.

Kristupo Vasiliausko parengtą straipsnį "Kooperatyvai: statant demokratijos blokus" skaitykite 2012-02-11 dienraštyje "Lietuvos žinios"...>>>