Naujienos

VMT: Nauji tarnybos tikslai, uždaviniai, iššūkiai

Pagal Miškų įstatymo 5 str. 3 dalį Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (miškų) valdymo srityje įgyvendinti

Šiai tarnybai pavesta:
a) tvarkyti Lietuvos Respublikos miškų kadastrą;
b) atlikti valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą;
c) atlikti valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę;
d) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoti leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams;
e) kontroliuoti miškotvarkos darbų kokybę;
f) kontroliuoti miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą;
g) atrinkti ir aprobuoti miško genetinius išteklius, organizuoti sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertinti ir kontroliuoti jos kilmę ir kokybę;
h) kontroliuoti miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
i) konsultuoti miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;
j) atlikti kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.

Daugelį funkcijų ši tarnyba vykdė ir iki šiol. Kai kurios funkcijos buvo papildytos jau minėta Miškų įstatymo pataisa. Tai visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė. Iki šiol Valstybinė miškų tarnyba metodiškai vadovavo tokiai kontrolei arba ją vykdė šalies lygmenyje pagal apibendrintus nacionalinės miškų inventorizacijos ar kitus duomenis. Miškų tarnybai perduotas leidimų kirsti mišką valdytojams ir naudotojams išdavimas. Šios tarnybos informatikai prieš keletą metų sukūrė programinę įrangą miško kirtimų leidimams išduoti, leidimuose esančiai informacijai apdoroti, ataskaitoms rengti. Dabar jie administruoja išduotų leidimų duomenų bazę, užtikrina šios sistemos informacinį aprūpinimą. Miškų tarnybai patikėtas miško valdytojų ir naudotojų konsultavimas miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais.

Valstybinei miškų tarnybai nuo 2012 m. sausio 1 d. perduoti Aplinkos ministerijos RAAD Miškų kontrolės skyriuose ir rajonų agentūrose dirbę miškų kontrolės pareigūnai. Nuo šiol Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius užsiims ne tik metodiniu vadovavimu, bet ir tiesiogine miškų ūkinės veiklos kontrole visuose šalies miškuose. Miškų kontrolės skyriuje įsteigtas valstybinių miškų kontrolės poskyris. Valstybinė miškų tarnyba pasipildė 108 naujais darbuotojais, dirbančiais įvairiuose šalies rajonuose. Išsiplėtus veiklos funkcijoms, darbuotojų skaičiui, miškų tarnybos administracija sustiprinta ir viešųjų pirkimų specialistu, teisininku, buhalteriu, personalo specialiste.

Valstybinei miškų tarnybai deleguotoms funkcijoms įgyvendinti įsteigta 11 skyrių su 177 darbuotojais, iš jų 91 dirbančiu periferijoje (1 pav.). Pagal darbo kryptis visus skyrius galima sugrupuoti į 4 sektorius: miškotvarkos, miškininkystės, miškų kontrolės ir bendrųjų reikalų.

1 pav. Valstybinės miškų tarnybos organizacinė struktūra

Miškotvarkos sektoriuje veikia 4 skyriai: Miškų kadastro, Nacionalinės miškų inventorizacijos, Miškotvarkos, Miško naudojimo ir statistikos.

Miškininkystės sektoriuje – 3 skyriai: Miško genetinių išteklių, Miško sėklų ir sodmenų kokybės ir Miško sanitarinės apsaugos.

Miškų kontrolės sektoriuje dirba vienas skyrius su 9 poskyriais – vienu centre ir aštuoniais periferijoje. Skyriuje dirba 98 specialistai.

Bendrųjų reikalų sektoriuje yra Bendrųjų reikalų, Finansų ir Informatikos skyriai.

Miškotvarkos sektorius atsakingas už miškotvarkos ir miškų inventorizacijos plačiąja prasme organizavimą visuose šalies miškuose, šių darbų kontrolę, gautų duomenų registravimą miškų valstybės kadastre, miškų funkcinį suskirstymą, valstybinės reikšmės miškų ribų tikslinimą, įvairių pažymų ar kitos informacijos apie turimus miškus gyventojams ir organizacijoms teikimą, miško naudojimo skaičiavimą, miškų apskaitą, duomenų apie Lietuvos miškus teikimą FAO, Jungtinių Tautų Ekonominei Komisijai Europai, Eurostatui, Ministrų konferencijai Europos miškams išsaugoti. Šio sektoriaus specialistai vykdo nacionalinę miškų inventorizaciją, miškų sveikumo monitoringą, tvirtina ir registruoja privačių miškų miškotvarkos projektus, organizuoja konkursus sklypinės ir brandžių miškų inventorizacijos atrankos metodu paslaugoms pirkti, kasmet leidžia statistinį leidinį apie Lietuvos miškus.

Nuo metų pradžios Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriuje įsteigtas Šilumos efektą sukeliančių dujų apskaitos sektorius. Šio padalinio užduotis – sukurti žemės naudojimo ir žemės naudojimo kaitos bei miškininkystės sektoriuje šilumos efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemą, užtikrinti šiam tikslui įgyvendinti reikalingą informacijos surinkimą ir atitinkamų ataskaitų parengimą pagal Kioto protokolo ir Klimato kaitos konvencijos reikalavimus.
Nuo 2011 m. vidurio Miškų kadastro skyriui pavesta nauja funkcija – įvertinti miškų įveisimo ir auginimo kaštus bei nuostolius dėl prieaugio netekimo, kai miško žemė yra verčiama kitomis naudmenomis. Šių metų pradžioje skyrius įpareigotas rengti pažymas apie valstybinių miškų sklypus paskirai išsimėčiusiuose mažuose miškų masyvuose, kuriuos netikslinga administruoti valstybei, o geriau būtų parduoti aukciono tvarka.

Miškotvarkos skyrius papildytas 3 specialistais, kurie tiesiogiai vykdys valstybinės miškų inventorizacijos ir miškotvarkos darbų kontrolę, tikrins valstybės miškų kadastrui teikiamų duomenų teisingumą.

Pagal Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos iki 2020 m. projektą planuojama sudaryti prielaidas nepertraukiamai miškotvarkai įgyvendinti. Pereinant prie nepertraukiamos miškotvarkos, miškų tarnybos specialistų laukia nauji iššūkiai: organizuoti georeferencinio pagrindo valstybiniuose miškuose sukūrimą, integruoti atskirų savininkų ar valdytojų pateikiamus bei nustatytus reikalavimus atitinkančius inventorizacijos duomenis į miškų valstybės kadastrą, sukurti ir įdiegti miško savininkų ir valdytojų išlaidų, patirtų inventorizuojant miškus, kompensavimo sistemą.

Miškininkystės sektoriaus specialistai, siekdami užtikrinti tvarų miško ekosistemos funkcionavimą visų nuosavybės formų miškuose, organizuoja miško medžių selekciją, genetinio fondo išsaugojimą, organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos miško sėklininkystės gerinimą, dauginamosios medžiagos išauginimą bei platinimą, kontroliuoja sanitarinę miškų būklę, planuoja ir koordinuoja profilaktines ir naikinamąsias miško sanitarines apsaugos priemones.

Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai, siekdami padidinti miškų atsparumą ir produktyvumą, atrenka, aprobuoja ir saugo miško genetinius išteklius, vykdo miško medžių selekcijos darbus, atrenka ir aprobuoja sėklinės miško bazės objektus, rengia jų įveisimo projektus ir vadovauja įveisimo darbams, nustato sėklinės miško bazės objektų genetinę ir selekcinę vertę, būklę, vertina šių objektų derėjimą ir naudojimą, rengia rekomendacijas jiems tvarkyti, saugoti, naudoti ir atkurti bei atlieka šių rekomendacijų vykdymo kontrolę.

Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus specialistai, siekdami užtikrinti miškų veisimą ir atkūrimą tik žinomos kilmės bei patikrintos kokybės dauginamąja medžiaga, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus, tvarko Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą, nustato miško ir dekoratyvinių medžių bei krūmų sėklų kokybę, jų galimą užkrėtimą grybinėmis ligomis, miško sėklų rezervo kokybę, išduoda kokybės sertifikatus.

Miško sanitarinės apsaugos specialistai seka ir prognozuoja abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir žvėrių pakenkimus miškuose, planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja profilaktines ir naikinamąsias miško sanitarinės apsaugos priemones, teikia konsultacijas ir rekomendacijas miško sanitarinės apsaugos klausimais.

Miškų kontrolės skyrius su vienu poskyriu centre, skirtu valstybinių miškų kontrolei, ir Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilnius teritoriniais poskyriais yra pats skaitlingiausias (2 pav.). Kiekvienas poskyris turi jam priskirtą teritoriją, kurioje, dažniausiai suskirstytoje pagal savivaldybes, dirba miškų kontrolės pareigūnai. Kiekvienai savivaldybei, priklausomai nuo jos dydžio, miškingumo, tenka iki 6 pareigūnų. Vienas pareigūnas kontroliuoja vidutiniškai 9,6 tūkst. ha privačių miškų, daugiau – didesnio miškingumo regionuose: Alytaus – 13 tūkst. ha, Utenos – 11 tūkst. ha, mažiau – Marijampolės – 7,2 tūkst. ha. Miškų kontrolės pareigūnų darbo vietos pagal galimybes išliko tos pačios, kaip ir dirbant RAAD pavaldume, kiti persikėlė į savivaldybes ar miškų urėdijas.

Miškų kontrolės skyriui tenka atsakinga užduotis – kontroliuoti teisės aktų reikalavimų laikymąsi visose miškų ūkio planavimo bei įgyvendinimo ar veiklos srityse. Jiems pavesta išduoti miško kirtimų leidimus, kontroliuoti ir laiku užkirsti kelią neteisėtiems miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejams. Šio skyriaus specialistai kontroliuoja ir teikia išvadas apie miškų tvarkymo schemų rengimo procedūrų atitiktis nustatytiems reikalavimams, atlieka miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimus visų nuosavybės formų miškuose. Išduodami leidimus kirtimams, specialistai kontroliuoja neteisėtus kirtimus, analizuoja ir apibendrina miškų apsaugos nuo neteisėtų kirtimų kontrolės rezultatus šalies miškuose ir organizuoja bei koordinuoja prevencinių priemonių, mažinančių neteisėtų kirtimų apimtis, vykdymą.

Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai vietose atlieka privačių miškų miškotvarkos projektų kokybės, miško savininkų atliekamų ūkinių priemonių priežiūrą ir kontrolę. Dirbantiems vietose specialistams teks daugiau dėmesio skirti miško savininkų konsultacijoms, mokymui, atrandant ir iškeliant geros miškininkystės praktikos pavyzdžius ir pristatant juos miško savininkams, neturintiems dar tokios patirties. Miškų kontrolės skyriaus pareigūnams, dirbantiems periferijoje, iškyla vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti ryšį su centre dirbančiais specialistais, sprendžiant opiausias privačių miško savininkų problemas, siekiant pažangaus miškininkavimo visuose miškuose. Miškų kontrolės pareigūnai, be įprastų kuruojamų sričių, palaipsniui turės integruotis ir padėti kompleksiškai spręsti vietose kitų skyrių – genetinių išteklių, sodmenų kokybės, sanitarinės apsaugos – specialistų kuruojamų sričių problemas.

Nauji iššūkiai laukia ir Informatikos skyriaus specialistų. Siekiant operatyvumo darbe, būtina pertvarkyti Miškų tarnybos informacinę sistemą, įtraukiant į ją visas teritorinių kontrolės padalinių veiklos sritis. Šiuo metu pakankamai gerai veikia tik kirtimų leidimų informacinė sistema. Analogiškos sistemos turėtų būti sukurtos, apimant visas kitas teritorinių kontrolės padalinių veiklos sritis, maksimaliai automatizuojant visų informacinių srautų perdavimą, apdorojimą ir ataskaitų parengimą.