Naujienos
prof.A.Morkevičius: Lietuvos medienos sektoriaus apžvalga 2011m. (I dalis-Gamyba)
Apžvelgdamas 2011m. Lietuvos medienos sektoriaus rezultatus prof.dr.Antanas Morkevičius reziumuoja, kad valstybės turtas privalo tarnauti ne reklamai, įvaizdžiui, o jos gerovei.
Kaip ir kiekvieni ankstesni praėję, 2011m. į Lietuvos medienos sektorių atnešė nemažai naujo, paliko pėdsaką šalies istorijoje. Kūrėsi naujos įmonės, kitos sunyko, tobulėjo gamyba, jos valdymas, produkcijos pardavimo ryšiai. Matant praėjusių metų gamybinės veiklos rezultatus neabejotinai galima teigti, kad jau įveikta eilinė krizė, kad ją sėkmingai pergyveno dauguma įmonių. Tuo pat metu matyti, kad medienos produkciją gaminančių įmonių skaičius ir toliau mažėja (1 lentelė).
Manau, kad tai normali sektoriaus raidos tendencija. Turėjome ir dar turime pernelyg daug mažų ir primityviai įrengtų, mažo rentabilumo pirminio medienos perdirbimo įmonių. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, kur ši pramonė toliau pažengusi, patirtis rodo, kad pjautinės medienos, faneros ir plokščių gamyba rentabili tik didesnėse įmonėse, būtinai mechanizavus visą žaliavų ir produkcijos apyvartos procesą, esant kompiuterizuotai technologinio proceso veiklos kontrolei. Tokiai gamybai reikia ir atitinkamų investicijų.
Per 2011 m. sunyko 20 baldus gaminusių bendrovių ir tiek pat individualių įmonių. Manau, kad tai taip pat dėsninga šios gamybos organizavimo pasekmė, kad čia įmonės likviduojasi dėl akivaizdžiai nepakankamos veiklos kvalifikacijos. Praktika rodo. kad dauguma naujai įsteigtų baldų gamybos įmonių nesugeba pasiūlyti originalaus dizaino ir geros kokybės gaminių dalyvauti didmeninės užsienio prekybos veikloje.
1 lentelė. Medienos produkciją gaminančių įmonių skaičius (metų pradžioje)
|
|
2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
|
Bendrovės : |
1571 |
1647 |
1625 |
1628 |
1578 |
|
medienos |
938 |
946 |
915 |
911 |
885 |
|
popieriaus |
76 |
76 |
77 |
83 |
79 |
|
baldų
|
557 |
625 |
633 |
634 |
614 |
|
Individualios |
683 |
625 |
537 |
490 |
389 |
|
medienos |
496 |
430 |
361 |
330 |
270 |
|
popieriaus |
20 |
19 |
15 |
11 |
9 |
|
baldų |
167 |
176 |
161 |
149 |
110 |
Medienos produkcijos gamyba per 2011m. išaugo penktadalių ir jau aplenkė prieš krizę(2007-2008m.) buvusį lygį(1 diagrama). Daugiau augo baldų ir ypač popieriaus produkcijos gamyba. Veiklą praėjo dvi naujos popieriaus pramonės įmonės, buvo pertvarkytą „Grigiškių" grupės įmonių specializacija. Atkurtas „Kauno popieriaus" fabrikas, anksčiau buvęs, sovietmečių daug kartų modernizuotas ir labai išplėstas , o privatizavimo metu visai sunaikintas „Petrašiūnų popieriaus fabrikas" . Daug metu jis, turėdamas keletą mašinų, gamino aukštos kokybės ir didelę paklausą turėjusį enciklopedinį popierių. Fabriko likvidatoriai buvo išpardavę daugumą jo technologinės įrangos. Dabar įmonė, iš makulatūros, gamina ir sėkmingai eksportuoja pakavimo popierių, tikisi jau šiemet pasiekti 30 mln. lt apyvartą. Klaipėdoje įsteigta ir jau veikia antrinių žaliavų (makulatūros) surinkimo ir supirkimo įmonė UAB "Klaipėda Recycling" . „Grigiškių: grupė iš motininės įmonės į „Baltwood" perkėlė plaušo plokščių gamybą, o pati specializuosis tik higieninio popieriaus gamybai. Klaipėdoje bus sutelkta pakavimo popieriaus ir kartono gamyba. Laukiama, kad po tokio pertvarkymo "Baltwood" produkcijos pardavimai išaugs nuo 23,4 mln. Lt pernai iki 99 mln. Lt šiemet. Visa "Grigiškių" įmonių grupė 2011m. pasiekė 308 mln. Lt pardavimo apyvartą. Šiemet grupė prognozuoja jau 322 mln. Lt pardavimus bei 15 mln. Lt pelną. „Klaipėdos kartonas" ir „Kauno Popierius" planuoja artimiausiu metu įsigyti naujos technologinės įrangos, didinti gamybą
1 grafikas. Metinė medienos produkcijos gamyba Lietuvoje 2005-2011 m., mln.Lt
2 lentelė. Svarbiausi medienos gaminiai
|
|
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011
|
|
Langai ir jų staktos, tūkst. vnt. |
195,3 |
170,8 |
119,3 |
109,6 |
111,3 |
|
Durys ir jų staktos, tūkst. vnt. |
551,1 |
668,2 |
393,4 |
444,1 |
601,7 |
|
Klijuota fanera, tūkst. mᶾ |
64,0 |
43,5 |
47,1 |
56,3 |
56,4 |
|
Smulkinių plokštės, tūkst. mᶾ |
624,7 |
652,1 |
498,8 |
551,1 |
647,5 |
|
Plaušų plokštės, mln. m2 |
37,1 |
31,3 |
20,7 |
28,2 |
25,1 |
|
Popierius ir kartonas, tūkst. t |
125,0 |
119,7 |
86,4 |
113,1 |
144,2 |
|
Gofruotas kartonas ir tara, tūkst. t |
70,3 |
61,9 |
55,9 |
78,1 |
81,2 |
|
Baldai, mln. lt, 2005m. kainomis |
2188 |
2442 |
1894 |
2072 |
2771 |
|
Baldai, mln. lt, tų metų kainomis |
2263 |
2573 |
1996 |
2192 |
2972 |
Gera yra ir struktūrinė gamybos kaita: sparčiau didėja vertingesnės medienos produkcijos (baldų ir popieriaus) gamyba (2 lentelė). Keletas didžiųjų įmonių ėmėsi esminio energetikos ūkio ir gamybos valdymo modernizavimo. Po technologinės modernizacijos ir nemažų 2011m. investicijų naujos produkcijos gamybos imasi „Sakuona" ir „Germanika". Pastaroji planuoja ypač ženkliai padidinti gamybą ir eksportą. Galima pasidžiaugti, kad nemažai įmonių, sėkmingai pergyvenusių krizę, toliau didina gamybą (3 lentelė), kad jau keturios iš jų peržengė 200 mln. Lt metinę apyvartą, kad ypač išaugo "Freda". Tikėtina, kad toliau augs ir didės „Likmėrė". Ji ,turėdama tik 80 dirbančiųjų, per pastaruosius metus pardavimus padidino nuo 27 iki 47 mln. Lt ir dabar jau yra pats didžiausias Lietuvoje beržo medienos vartotojas. „Latvijas Finieris" čia jau investavo 74,2 mln. Lt, o pagal 2011m. veiklos rezultatus „Likmėrė" pripažinta kaip sparčiausiai augusi ir didžiausius mokesčius į Lietuvos biudžetą mokėjusi Latvijos įmonė.
3 lentelė. Kai kurių įmonių produkcija, mln. lt
|
|
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
|
1. „Swedspan girių bizonas" |
194,2 |
247,9 |
211,3 |
198,4 |
259,8 |
|
2."Vilniaus baldai" |
151,5 |
137,5 |
149,0 |
197,2 |
238,4 |
|
3. „Boen Lietuva" |
192,0 |
187,0 |
152,0 |
189,6 |
235,9 |
|
4. „Freda" |
113,3 |
112,6 |
105,4 |
157,4 |
234,7 |
|
5. „Klaipėdos baldai" |
154,3 |
185,3 |
170,0 |
151,1 |
188,8 |
|
6 „Klaipėdos mediena" |
113,2 |
144,1 |
153,5 |
167,8 |
186,1 |
|
7. „Grigiškės"(įmonė) |
134,1 |
135,5 |
109,7 |
129,7 |
159,0 |
|
8. „Stora Enso Timber" |
88,0 |
59,6 |
59,0 |
92,1 |
105,8 |
|
9..„Sakuona" |
40,5 |
37,7 |
49,2 |
67,9 |
76,9 |
|
10."Jūrės medis" |
23,9 |
19,1 |
32,8 |
34,5 |
39,4 |
|
Iš viso 12 įmonių |
1205,0 |
1266,3 |
1191,9 |
1385,7 |
1724,8 |
|
Visa medienos produkcija |
5507 |
5624 |
4334 |
5023 |
6297 |
|
10 įmonių dalis % |
21,9 |
22,5 |
27,5 |
27,6 |
27,4 |
Labai vertingą produkciją gaminantis „Jūrės medis" toliau ieško naujų eksporto rinkų, 2011m.pasiekė 39,4 mln. Lt apyvartą. Pasitvirtino spėjimai, kad kai kurias krizės sunaikintas, anksčiau buvusias ir jau didelę patirtį turėjusias, įmones pavyks vėl atgaivinti.
Antai sumažinusios gamybą ir kiek pakeitusios pavadinimus vėl dirba „Narbutas ir Ko" , „Venta". Ir kt. Petro Narbuto bendrovę dabar atstovauja dvi naujos įmonės: Ukmergėje esanti ir baldus gaminanti „Narbutas Furniture Company" ir Vilniuje registruota pirmosios produkciją parduodanti. „Narbutas". Šių abiejų įmonių konsoliduotos pajamos 2011m. buvo 30mln. o šiemet turėtų siekti jau 40-45 mln. Lt. Naujoji „Venta Lt" toliau gamina daugiausia eksportui skirtas natūralios medienos kėdes. Būtina dar priminti, kad jos pirmtakė "Venta" buvo pirmoji Lietuvos įmonė pradėjusi eksportuoti baldus į Vakarų Europą.
Gerais 2011m. veiklos rezultatais džiaugiasi ir medienos padėklus gaminančios įmonės. Antai, „Juodeliai", pasiekusi 40mln.Lt. apyvartą, per metus išaugo 33%. 2011 metams pasibaigus susumuoti rezultatai parodė, kad UAB „Juodeliai" pasiekė tikslus, iškeltus metų pradžioje. Medienos perdirbėjo apyvarta išaugo iki 40 mln. litų, tai yra maždaug 33 proc. daugiau nei 2010 metais. Produkcijos (pvz. padėklų ruošinių) gamybos apimtys išaugo apie 15 proc., praėjusiais metais ji siekė 68500 m3.
Neabejoju, kad dar pakankamai gerą 2011m. medienos produkcijos augimą, be kitų faktorių, bus nulėmusi, ir galiausiai Vyriausybės inicijuota, kiek išaugusi vietinė medienos žaliavų pasiūla. Daug metų buvome girdėję apie valstybės miškuose didėjančius medienos išteklius, kol galiausiai imtasi skaičiuoti ir miškininkų pajamas. Tikėtina, kad augantis medienos prieaugis duos didėjančiais pajamas ir ateityje, kad galiausiai baigsis kalbos apie valstybės miškų sunaikinimo grėsmę. Valstybės turtas privalo tarnauti ne reklamai, įvaizdžiui, o jos gerovei.
Prof.dr.Antanas Morkevičius
2012 m. vasario mėn.
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Ši apžvalga parašyta pasinaudojus Lietuvos statistikos departamento, Asociacijos „Lietuvos mediena" ir atskirų įmonių informacija.
