Naujienos

dr. (HP) St.Mizaras: Miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos kontekste

Aplinkos ministerija 2011-12-29 d. pateikė LR Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą (toliau Programa). Joje numatytas strateginis miškų ūkio plėtros tikslas, kiti miškų ūkio plėtros tikslai, uždaviniai šiems tikslams pasiekti, taip pat jų vertinimo kriterijai. Vienas iš tikslų yra padidinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą visuomenės subalansuotų poreikių tenkinimo kontekste.Miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, be abejo, yra vienas iš svarbiausių jo plėtros tikslų,- primena miškininkas-ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras.

LRV programoje 2008-2012 m. (433 p.) buvo numatyta parengti Nacionalinę miškų sektoriaus plėtros programą, o ne miškų ūkio sektoriaus. Miškų sektorius apima miškų ūkį, medienos pramonę, medienos energetiką ir įtakoja kaimo plėtrą. Miškų ūkio ekonominis efektyvumas pasireiškia ne tik šioje ūkio šakoje, bet ir įtakojant šalies ekonomiką per medienos pramonę bei energetiką. Naudojant medienos išteklius, ten sukuriama pridėtinė vertė bei darbo vietos. Matomai, neatsitiktinai buvo numatyti trys atsakingi Programos rengėjai: Aplinkos, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos. Tokia kompleksinė nacionalinė programa ir turėjo būti ruošiama.

Pateiktas programos projektas skirtas tik miškų ūkiui. Netgi apsiribojus Programoje tik miškų ūkiu, reikėtų pateikti metinius miško žaliavų asortimentus (medienos sortimentus, kirtimų atliekas, šalutinius miško produktus, medžioklės produktus ir kt.) visuose miškuose. Tai būtų bazė medienos ir kitų miško produktų naudotojų strateginiam planavimui. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis 2003-2008 m. kasmet buvo kertama apie 10 mln. m³ (2008 m. leidinio 29 psl.), o Programos 7.2 p. teigiama, kad visų rūšių kirtimais Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį kasmet paruošiama 5,7-7,3 mln. m³ medienos. Tai pakankamai didelis skirtumas, kurį būtų galima ignoruoti, nepaaiškinant jo esmės.

Programos tiksle „Padidinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą visuomenės subalansuotų poreikių tenkinimo kontekste" numatyta spręsti 8 uždavinius:

1.      Siekti miškų urėdijų veiklos efektyvumo didinimo, užtikrinant stabilią valstybinių miškų sektoriaus naudojamo turto generuojamą grąžą.

Be abejo, norint įgyvendinti bet kokius uždavinius, tarp jų ir miškų ekonominio efektyvumo bei konkurencingumo didinimo, reikalingi uždavinio rezultatų vertinimo rodikliai. Miškų urėdijų ekonominio efektyvumo dabartinio vertinimo analizė rodo, kad nėra vieningos jo rodiklių vertinimo metodikos. Vienur taikomas pelnas prieš apmokestinimą (Miškų urėdijų veiklos rodikliai), kitur - grynasis pelnas (Ūkio ministerijos ataskaitos). Vienur taikomas įstatinio kapitalo rodiklis (Miškų urėdijų veiklos rodikliai), kitur nuosavo kapitalo (Ūkio ministerijos ataskaitos). Vienur į mišką, kaip valstybės turto vertę, neatsižvelgiama (Miškų urėdijų veiklos rodikliai), kitur imama visa miškų vertė (Ūkio ministerijos ataskaitos), kitur siūloma atsižvelgti tik į metinio kirtimų fondo vertę (ASU siūlymai). Yra siūlymų papildyti grąžą valstybei nemokamai teikiamų viešųjų paslaugų suma (GMU ir miškų urėdijų siūlymai). Visiškai neskaičiuojamas svarbus ekonominio efektyvumo rodiklis - darbo našumas. Programa numato iki 2020 m. užtikrinti stabilią valstybinių miškų sektoriaus naudojamo turto generuojamą grąžą: dabar 8-12 proc., siektina reikšmė 2020 m. - 12 proc. Taigi, nėra jokio didinimo, lyginant su dabartiniu laikotarpiu, nors strateginiame tiksle ir deklaruojamas miškų ūkio ekonominio efektyvumo padidinimas. Be to, miško įmonių ekonominio efektyvumo rodikliai visiškai priklauso nuo medienos kainų kitimo. Neaišku, kaip bus užtikrinamas grąžos stabilumas medienos kainoms ženkliai sumažėjus. Programoje siūloma miškų urėdijų veikloje naudojamo turto (neskaitant augančių miškų vertės) generuojamą grąžą apskaičiuoti pagal miškų urėdijų sumokėtų veiklos ir pelno mokesčių apimties santykį su materialaus turto vertės ir  tais metais faktiškai iškirsto miško vertės nenukirsto miško kainomis suma. Ūkio ministerija VVĮ veiklos ataskaitose taiko kitokią šio rodiklio skaičiavimo metodiką. Būtų tikslinga sudaryti ir patvirtinti miško įmonių turto grąžos ir kitų ekonominio efektyvumo rodiklių skaičiavimo metodikas.

2.      Skatinti komercinių nemedieninių miško produktų ir paslaugų apimčių plėtojimą miškų ūkyje, tuo didinant miškų ūkyje sukuriamą pridėtinę vertę ir mažinant miškų ūkio priklausomumą nuo vieno produkto - apvaliosios medienos - rinkos kainų.

Šio uždavinio rezultatų įtaka efektyvumui bei medienos rinkos kainų pokyčių išlyginimui bus minimali. Numatomas minėtų produktų ir paslaugų didėjimas nuo 9-12 proc. iki 10-15 proc., vidutiniškai - 2,5 proc. punkto. Tai tepadidins bendras pajamas tik 0,2-0,3 proc.

3.      Padidinti galimybes efektyviau finansuoti bendrąsias miškų ūkio reikmes visuose šalies miškuose, į šių reikmių finansavimą įtraukiant privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio generuojamas lėšas.

Šis uždavinys ne didins, o mažins privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio ekonominį efektyvumą, nes padidins jų išlaidas. Lėšų centralizavimas bendrosioms reikmėms galėtų būti ekonomiškai efektyvus, jeigu jos būtų nukreipiamos priemonėms, didinančioms šį efektyvumą. Tačiau specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšos daugiausia skiriamos miškų valdymo išlaidoms. 2011 m. šios programos išlaidos miškotvarkai, miškų ūkį aptarnaujančioms organizacijoms ir valstybinės reikšmės miškų kadastriniams matavimams sudarė veik tris ketvirtadalius visų išlaidų.

 

4.      Skatinti tiesioginės finansinės naudos neteikiančių miško ūkinių priemonių vykdymą privačiuose miškuose, ypač jaunuolynų ugdymą, želdinių ir žėlinių priežiūrą, miško atkūrimą vertingų rūšių ir nustatytų parametrų sodmenimis, tuo siekiant pagerinti šių miškų infrastruktūrą ir formuoti ekonomiškai vertingesnius medynus.

Šis uždavinys skirtas miško auginimo veiklai. Miškų ūkis turi savo efektyvumo analizės specifiką. Jame  vykdoma trijų ekonomiškai skirtingų rūšių veikla. Pirma veikla - miško auginimas. Tai miško atkūrimo ir priežiūros darbai, kurių rezultatai bus tolimoje ateityje ir į dabartinius efektyvumo vertinimo rodiklius patenka tik išlaidos. Antra - komercinė veikla, kurią vykdant, naudojami miško ištekliai ir gaunama bei parduodama produkcija (paslaugos). Trečia - įvairios nemokamai visuomenei teikiamos paslaugos. Miškų ekonomikos mokslas yra sukūręs daug miško auginimo vertinimo metodų, paremtų grynosios dabartinės vertės, pelno ir išlaidų santykio, vidinės pelno normos ir kt. rodikliais. Tačiau dėl didelio atotrūkio tarp išlaidų ir jų rezultatų praktinėje miško įmonių veikloje jie taikomi retai. Be to, jei dabartinės išlaidos gali būti tiksliai suskaičiuotos, tai miško produkcijos pokytis dėl miško auginimo veiklos nėra žinomas. Todėl miško auginimo veikloje taikomi įvairūs jos reglamentavimo būdai. Lietuvos miškų urėdijose jie įgavo privalomųjų darbų formą. Privačių miškų savininkams įvairiuose teisės aktuose numatoma privalomas miškų atkūrimas bei miškų priežiūros darbai. Ir miškų urėdijose būtų galima atsisakyti privalomųjų darbų detalizavimo, jį pakeičiant bendrais miško atkūrimo ir priežiūros reikalavimais bei jų valstybine kontrole. Miškų atkūrimo ir priežiūros darbai yra brangūs, todėl siekiant bendro miškų ūkio ekonominio efektyvumo, reikalinga optimali jų sudėtis ir apimtys. Tad, miško auginime pagrindinis ekonominio efektyvumo uždavinys yra, nustačius tikrai reikalingas darbų apimtis, siekti jų atlikimo kuo mažesnėmis sąnaudomis. Reikalinga sukurti motyvacijos sistemą, užtikrinančią, kad valstybiniame miškų ūkyje būtų gaminama produkcija ar tinkamai atliekami darbai su mažiausiomis išlaidomis.

5.      2014-2020 metų programiniame laikotarpyje miškų ūkio priemonėms skirti ne mažiau kaip 10 proc. visos kaimo plėtrai numatytos Europos Sąjungos paramos, efektyviai panaudoti šią paramą planuojant priemones ir įsavinant lėšas, tuo išnaudojant papildomas galimybes investuoti į miškus ir miškų ūkį.

Jei šis uždavinys keliamas miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimo plotmėje, tai čia svarbiausia yra akcentuoti investicijų ekonominį efektyvumą, prioritetą skiriant efektyviausioms veikloms. Šiuo metu Lietuvos miškų ūkyje prioretizuojant įvairias veiklas, ignoruojamas vienas iš svarbiausių finansų valdymo principų, kad šiandien gauti pinigai yra vertesni už tuos, kuriuos gausime ateityje. Šiuolaikinės darnaus miškų ūkio koncepcijos numato būtinybę suderinti dabartinių ir ateities kartų interesus. Visiškai netaikant diskontavimo, pažeidžiami dabartiniai interesai, nes pinigų suma dabar yra vienodai vertinama su tokia pat pinigų suma po kelių dešimtmečių. Taikant aukštas diskonto normas, pažeidžiami ateities interesai, nes pinigų sumos po kelių dešimtmečių tampa labai mažavertės. Tad, miškininkavimo ekonominės analizės atveju taikytinos socialinės diskonto normos.

6.      Skatinti platesnį inovacijų taikymą miškų ūkyje, ypač miško savininkų kooperaciją bendrai ūkinei veiklai, medienos ruošos mašinizavimą, miškų ūkio informacijos kompiuterizavimą ir nuotolinio ryšio sistemas, tuo sudarant prielaidas efektyvesniam miškų ūkiui bei darbo našumo augimui.

Yra ir bus medienos panaudojimo iš smulkių miško valdų problema. Programoje nurodytas galimas šios problemos sprendimo būdas - privačių miškų savininkų kooperacija. Tačiau jos įgyvendinimo principų nėra. Ir numatomas kooperacijos mastas (4000 kooperatyvų narių) problemos neišsprendžia. Realios situacijos kooperuojant miško savininkus įgyvendintos Danijoje, Švedijoje, Suomijoje. Viena iš jų ar jų kombinacija galėtų būti įgyvendinta Lietuvoje. Pagrindinė šių šalių patirtis - nuolatinė bent kelių dešimtmečių valstybės finansinė parama šiam procesui. Vėliau susiformuoja savarankiškos struktūros. Valstybei tai atsipirktų dėl gamybos plėtros ir dėl šešėlio sumažėjimo.

7.      Subalansuoti valstybinių miškų pareigūnų vykdomas miškų ūkio valstybinio reguliavimo funkcijas, Valstybinėje miškų tarnyboje ir jos padaliniuose koncentruojant Miškų įstatymo priežiūros ir kitas miškų ūkio valstybinio reguliavimo funkcijas, kai kurias ne miškų kontrolės funkcijas perduodant miško savininkus vienijančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir skiriant tam būtiną finansavimą.

Didelę miškų ūkio išlaidų dalį sudaro administracinės-valdymo išlaidos. Programos analitinėje dalyje nurodoma, kad maždaug 1 tūkst. hektarų Lietuvos miško ploto tenka 1 valstybinis miškų pareigūnas ir padaryta išvada, kad tikslinga tobulinti miškų ūkio valstybinį reguliavimą. Dar 2002 m. patvirtintoje Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje buvo numatytas „Miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos optimizavimas, parengiant ir įgyvendinant optimalios miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos modelį, paremtą Lietuvos miškų ūkio tradicijomis, Europos Sąjungos reikalavimais, taip pat Lietuvos ir užsieniuo šalių miškų ūkio valdymo sistemų teisinės ir ekonominės situacijos analize" (8.1 p.). Tačiau esminio miškų ūkio valdymo išlaidų dalies sumažėjimo nekonstatuota.

8.      Sumažinti administracinių apribojimų ir biurokratinių procedūrų naštą miškų ūkyje, tuo sudarant prielaidas efektyvesnei ūkinei veiklai miškuose ir tikslingesnei valstybinei miškų ūkio kontrolei.

Tai viena iš efektyviausių Programos priemonių. Tik jos vykdymo nereikėtų ištęsti iki 2012 m., o atlikti nedelsiant. Ji įtakos ir kitų uždavinių sprendimus: valstybinių pareigūnų funkcijų koncentravimo, valdymo optimizavimo, miško naudojimo efektyvumo ir kt.

Nors tikslo pavadinime paminėtas miškų ūkio konkurencingumo didinimas, tačiau jis neanalizuojamas analitinėje programos dalyje (kas konkurentai, konkurencingumo rodikliai, veiksniai bei šaltiniai ir pan.), nepateikta ir konkurencingumo didinimo uždavinių.

Programa parengta nepakankamai atsižvelgiant į miškų ūkio ekonominio efektyvumo formavimosi ypatumus, trūksta platesnio požiūrio ir esminių prioritetų išskyrimo, neorientuoja į efektyvesnį Lietuvos miško išteklių panaudojimą pramonėje ir energetikoje, todėl tobulintina. Pagrindiniai Lietuvos miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimo uždaviniai:

2012-01-11